Nusileidimo nuo kalno su slidėmis varžybų taisyklės ir patarimai slidinėjimo entuziastams

Slidinėjimas yra populiari žiemos sporto šaka, siūlanti įvairias galimybes tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems slidininkams. Renkantis vietą slidinėjimui, svarbu atsižvelgti į savo patirties lygį, biudžetą, kelionės pobūdį (su šeima, draugais) ir norimą après-ski patirtį. Šiame straipsnyje aptariamos slidinėjimo varžybų taisyklės, trasų klasifikacija, saugumo aspektai ir kitos svarbios detalės, kurios padės jums geriau pasiruošti slidinėjimo sezonui.

Slidinėjimo kurortų pasirinkimas

Renkantis, kur slidinėti Europoje, svarbiausia ne tai, „kur visi važiuoja“, o kas labiausiai tinka tavo kompanijai. Vidutinio lygio slidinėtojams svarbi trasų įvairovė, o patyrusiems - aukštis, raudonų ir juodų trasų skaičius, freeride bei off-piste galimybės.

Biudžetas

Ski-pass (bilietas į trasas): dideli kalnų kurortai, ypač Prancūzijoje ir Austrijoje, siūlo daug trasų, bet bilietai ten brangūs. Apgyvendinimas: per žiemos atostogas (ypač vasarį) kainos smarkiai pakyla. Italija žiemos sporto mėgėjams siūlo tikrą „kokteilį“: patikimas sniego sąlygas, gardžią virtuvę, šiltą ir draugišką žmonių bendravimą bei truputį dolce vita, net ir su slidėmis ant kojų. Vienas iš didžiausių Italijos privalumų - palankus kainos ir kokybės santykis. Čia dažnai pavyksta pailsėti pigiau nei Austrijoje, Šveicarijoje ar Prancūzijoje, nenukenčiant trasų kokybei. Vidutinės savaitės atostogos (apgyvendinimas, slidinėjimo bilietas ir įrangos nuoma) vienam asmeniui dažniausiai kainuoja 600-1500 €, priklausomai nuo sezono, viešbučio lygio ir pasirinkto kurorto.

Italijos kurortai

Itin išsiskiria Livigno - duty-free zona, kur galima įsigyti pigesnių akcizinių prekių ir kuro. Italijoje slidinėjama daug, bet valgoma - dar geriau. Po aktyvios dienos trasose laukia picos su traškiais kraštais, garuojanti pasta, risotto, vietiniai sūriai ir vynas kalnų užeigose. Italija ypač tinkama šeimoms. Čia rasite ir didžiausią pasaulyje vientisą slidinėjimo zoną - Dolomiti Superski. Livigno - vienas populiariausių Italijos slidinėjimo kurortų, ypač mėgstamas dėl duty-free statuso. Duty-free zona reiškia, kad Livigno veikia daugiau nei 200 parduotuvių, kuriose be PVM galima įsigyti alkoholio, kvepalų, tabako, elektronikos, odos gaminių - dažnai pigiau iki 50 %. Livigno slidinėjimo zona driekiasi per du pagrindinius šlaitus - Carosello ir Mottolino. Čia įrengta apie 115 km trasų, pritaikytų įvairaus lygio slidininkams ir snieglentininkams. Kurorte įrengti pasaulinio lygio sniego parkai (snowparkai), kuriuose galima stebėti profesionalų triukus arba patiems išbandyti figūras. Pats Livigno miestelis - nedidelis, bet jaukus, su daugybe medinių ir akmeninių pastatų, dirbtuvėlių, šeiminių viešbučių - tai klasikinė Alpių atmosfera. Lengviausia - skristi į Bergamo (Milano) oro uostą, tada dar apie 3-4 val. važiuoti iki Livigno.

Val Rendena rasi apie 150 km trasų ir 60 keltuvų. Virtuvė - tipiška Trentino regionui: vietiniai sūriai, risotto, troškiniai, fondiu, raclette tipo patiekalai. Milano Bergamo (Orio al Serio) - apie 290 km nuo Val Rendena. Adamello Brenta gamtos parkas - saugoma teritorija su įspūdingais kalnų ir ledynų vaizdais.

Taip pat skaitykite: Tobulinkite savo slidinėjimo įgūdžius

Val Gardena - vienas žymiausių ir labiausiai universalių kurortų Dolomituose, puikiai tinkantis tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems, tiek šeimoms su vaikais. Val Gardenoje yra apie 175 km trasų, bet gali čiuožti ir visame Dolomiti Superski regione - ten jų daugiau nei 1200 km! Pakeliui kerti 4 kalnų perėjas ir pamatai skirtingus slėnius. Val Gardena yra UNESCO saugoma teritorija, todėl čia ne tik slidinėsi, bet ir grožėsies kalnais. Ypač vakare - kai leidžiasi saulė, Dolomitai tampa oranžiniai. Skrydis iš Vilniaus į Venecijos Treviso trunka apie 2 val. Slidinėjama maždaug nuo 850 m iki 3100 m aukštyje. Sniego sąlygos paprastai labai geros dėl aukščio ir plačių dirbtinio sniego sistemų.

Livigno (apie 1816 m) garsėja ilgu, patikimu sezonu - dažnai nuo lapkričio pabaigos iki balandžio pabaigos. Alta Valtellina viskas labai autentiška - senoviniai miesteliai, siauri akmeniniai takai, mažos aikštės. Bergamo (Orio al Serio) - iš Vilniaus ~2-3 val., tada dar ~3 val. Alta Valtellina - tai kryptis tiems, kurie nori ramiai ir stilingai: gero slidinėjimo, šilto vandens, jaukaus miestelio, skanaus maisto ir jokio „būtinai turiu visur suspėti“. Italijos slidinėjimo kurortai - puikus pasirinkimas tiems, kurie nori suderinti geras trasas su kultūrine ir kulinarine patirtimi.

Austrijos kurortai

Austrija - labai populiari vieta slidinėjimui. Kodėl? Nes čia geri kalnai, modernūs keltuvai, saugios trasos ir tikra kalnų atmosfera. Palyginti su tolimais Prancūzijos kurortais ar labai brangia Šveicarija, Austrija - arčiau, paprasčiau ir dažnai jaukiau. Austrijos kalnai - kaip iš atviruko: snieguoti šlaitai, jaukūs mediniai nameliai, rytinis rūkas. Iš Vilniaus į Austriją patekti paprasta. Žiemą vyksta tiesioginiai ar labai patogūs skrydžiai į Salzburgą ar Innsbrucką. Skrydis trunka tik 2-3 valandas. Nuo oro uosto iki kurorto - dar apie 1,5-2,5 valandos. Austrijos slidinėjimo kurortai labai tinka šeimoms. Tokie kurortai kaip Kaprunas, Mayrhofen ar Bad Kleinkirchheim turi ir vakarinį slidinėjimą, ir šeimoms pritaikytus pramogų centrus. Naujiems slidinėtojams patinka, kad čia daug „mėlynų“ (lengvų) trasų, o instruktoriai kalba angliškai. Austrijoje slidinėjimas nesibaigia kalnuose. Po jo visi renkasi kalnų trobelėse - „Hütte“. Mayrhofen garsėja linksmais vakarais, o „White Lounge“ - tai baras kalnuose su gražiais vaizdais. Austrijoje SPA - tai tikra kultūra. Tai ne prabangus vakarėlių kurortas - čia ramu, jauku, paprasta.

Zell am See - Kaprun regione yra apie 130 km trasų. Jos išsidėsčiusios tarp dviejų kalnų: Kitzsteinhorn (su ledynu) ir Maiskogel. Ledynas leidžia slidinėti ilgai - nuo spalio iki vėlyvo pavasario. Tad Kaprunas puikus, jei nori pradėti slidinėti sezono pradžioje arba užbaigti jį vėliau. Kaprunas - nedidelis, jaukus kalnų miestelis. O jei nori tikro poilsio - apsilankyk TAUERN SPA. Artimiausias oro uostas - Salzburgas, apie 90 km nuo Kapruno. Skrydis iš Vilniaus trunka 2-3 val., tada dar reikia 1,5-2 val. Taip pat gali skristi į Miuncheną. Nuo jo važiuoti kiek ilgiau, bet dažnai būna daugiau skrydžių ir patogesnių datų.

Bad Gastein vadinamas „Alpių Monte Karlu“ - dėl gražios senos architektūros ir garsios praeities, kai čia poilsiaudavo turtingi žmonės. Bad Gastein yra Gasteinertal regione, kur kartu su dar dviem miesteliais (Bad Hofgastein ir Dorfgastein) siūloma apie 200 km gerai paruoštų trasų. Bad Gastein - nepaprastas kalnų miestelis. Jis įsikūręs ant kalnų šlaito, o centre teka tikras krioklys. Bad Gastein garsėja terminiu vandeniu, kuris turi daug mineralų. Artimiausias oro uostas - Salzburgas, apie 90 km nuo kurorto. Iš Vilniaus skrydis trunka 2-3 val., o tada dar apie 1,5 val. Kurorto atmosfera - jauki ir santūri, būdinga Karintijos regionui, be masinio turizmo triukšmo. Kurortą aptarnauja keliolika modernių keltuvų, sniego sistema padeda užtikrinti sąlygas, tačiau dėl kiek mažesnio aukščio sniegas čia mažiau garantuotas nei ledynų regionuose. Kurortas garsėja terminėmis pirtimis - čia veikia modernūs terminių baseinų kompleksai, todėl slidinėjimas labai natūraliai derinamas su SPA poilsiu. Patogiausia skristi į Salzburgą (apie 150-180 km nuo kurorto) arba Veneciją. Nuo Salzburgo iki Bad Kleinkirchheim kelionė automobiliu užtrunka maždaug 2-2,5 valandos.

Taip pat skaitykite: Patarimai pradedantiesiems slidininkams

Mayrhofen siūlo apie 140+ km puikiai paruoštų trasų ir kelias ski-routes. Artimiausias oro uostas - Innsbruckas. Skrydis iš Vilniaus (dažnai su persėdimu) užtrunka apie 2-3 valandas, o kelionė iki Mayrhofen - maždaug valandą automobiliu ar traukiniu per Zillertalio slėnį (Zillertalbahn). Zillertalio slėnis - vienas didžiausių slidinėjimo regionų šalyje, siūlantis apie kelis šimtus kilometrų trasų. Svarbus akcentas - Hintertux ledynas, kuriame slidinėjama praktiškai visus metus. Restoranuose siūlomi tiek tradiciniai tirolietiški patiekalai, tiek modernesnė virtuvė. Artimiausias oro uostas - Innsbruckas (apie 70-80 km iki slėnio). Iš Innsbrucko Zillertalio slėnį patogu pasiekti automobiliu ar traukiniu.

Bad Hofgastein - idealus pasirinkimas tiems, kurie nori suderinti slidinėjimą ir terminio vandens SPA. Bad Hofgastein yra Gasteinertal regiono dalis, kuriame iš viso - apie 200 km trasų. Didesnis aukštis ir šiaurinė šlaitų ekspozicija užtikrina geras sniego sąlygas viso sezono metu. Bad Hofgastein - tvarkingas, jaukus kurortas su aiškiu centru ir pėsčiųjų zona. Artimiausias oro uostas - Salzburgas, nutolęs apie 90 km.

Prancūzijos kurortai

Prancūzija - tikra slidinėjimo supergalia. Čia rasite didžiausius Europoje sujungtus slidinėjimo regionus, tūkstančius kilometrų trasų ir kurortus, kurie patenkina net labiausiai patyrusius nuotykių ieškotojus. Tokio masto jungtys užtikrina didžiulę laisvę ir erdvę. Prancūzijos Alpės - vienos aukščiausių Europoje. Didelė dalis trasų įrengtos virš 2000 m aukštyje, todėl sniegas čia išsilaiko nuo ankstyvo gruodžio iki pavasario vidurio, o ledynų zonose - dar ilgiau. Didelis apartamentų privalumas - virtuvėlės. Šeimos gali patys gaminti pusryčius ir vakarienes, taip gerokai sumažindamos bendrą kelionės biudžetą. Après-ski kainos labai priklauso nuo kurorto: Courchevel kokteilis gali kainuoti 18-25 €, tačiau vidutinio lygio kurortuose gėrimai dažnai kainuoja apie 8-12 €.

Courchevel (1300-1850 m) garsėja puikiai paruoštomis trasomis ir patogia jungtimi į Saulire viršūnę (2738 m), kur prasideda ilgi nusileidimai visoms grupėms. Méribel (1400-2950 m) - regiono „širdis“ su olimpinėmis trasomis ir slalomo stadionu. Courchevel dalijasi į kelias zonas: Courchevel 1850 (prabangiausia ir prestižiškiausia), Courchevel 1650, Courchevel 1550 ir La Tania - ramesnį, miškuose įsikūrusį variantą. Méribel - tikrų Alpių kaimelio atmosferos ir modernaus kurorto mišinys.

Paradiski - antras pagal dydį kalnų slidinėjimo regionas Prancūzijoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Slidinėjama nuo maždaug 1200 iki 3250 m aukštyje, todėl sniego sąlygos paprastai labai geros visą sezoną. La Plagne pusėje rasite didelį snowparką (apie 2,5 ha) su pusvamzdžiu, boardercross, keliais sudėtingumo lygiais. Taip pat čia yra ir olimpinė bobslėjaus trasa, kurią galima išbandyti kaip atskirą pramogą. La Plagne taip pat sudaryta iš kelių kaimelių (Belle Plagne, Plagne Centre, Plagne 1800, Les Coches ir kt.) - nuo labiau tradicinių, medinių chalets iki modernesnių apartamentinių kompleksų.

Taip pat skaitykite: Važiavimo nuo kalno technikos patarimai pradedantiesiems ir pažengusiems

Prancūzija - puikus pasirinkimas tiems, kurie nori maksimalaus slidinėjimo laisvės pojūčio ir milžiniškos trasų įvairovės. Pirmą kartą stojant ant slidžių svarbiausia - saugumo jausmas ir ramus progresas, o ne baimė ir per sunkios trasos. Prancūzija pradedantiesiems tinka šiek tiek mažiau, nes didžiuliai, aukštikalnių masyvai dažnai orientuoti į pažengusius.

Patarimai pradedantiesiems

Instruktoriai. Pirmai kelionei - jokio „mokys mane draugas“. Rinkis licencijuotą mokyklą. Pirmoji pamoka turėtų trukti ~2-3 val. Trasos. Ieškok kurorto, kuriame bent 30-40 % trasų yra mėlynos. Infrastruktūra. Labai patogu, jei kurorte yra baseinas, SPA ar bent jau jaukus viešbutis su sauna - po pirmųjų dienų kojos bus „kaladės“. Apgyvendinimas. Jei įmanoma, rinkis ski-in/ski-out (tiesiai nuo durų ant trasos) arba labai arti keltuvo. Šeimos kelionė į kalnus - jau kitas lygis. Kainos. Après-ski centruose gėrimai ir vakarienės yra brangesni: kokteiliai gali kainuoti 12-25 €, vakarienė - taip pat solidi eilutė biudžete.

Planavimo patarimai

Gera slidinėjimo kelionė prasideda ne tik nuo pasirinkto kurorto, bet ir nuo tinkamo laiko, pasiruošimo bei draudimo. Nėra vieno „geriausio“ laiko visiems - yra geriausias laikas būtent jums.

Geriausias laikas slidinėjimui

• Sezono startas: Mažiau žmonių, trumpesnės eilės, daug entuziazmo trasose.
• Šventinis pikas: Gruodžio 15 d. Kalėdos, Naujieji metai ir mokyklinės žiemos atostogos daugelyje šalių - absoliutus pikas. Patarimas: jei galite - venkite šio periodo. Jei ne - rezervuokite bent 2-3 mėn.
• „Ramusis sausis“: Sausio 8 d.
• Viduržiemis: Vasario 8 d.
• Pavasarinis sniegas: Kovo 16 d. Patarimas: balandžio 1-15 d. Tai jau loterija: vienais metais - nuostabus pavasarinis sniegas, kitais - daugiau žolės nei trasų žemiau esančiuose šlaituose.

Sniego patikimumas

• Austrija: Sniego patikimumas apie 85-95 %, didelę dalį darbo atlieka labai geros dirbtinio sniego sistemos.
• Italija: Apie 80-90 %.
• Prancūzija: 99-100 % aukštikalnių regionuose.

Būtini daiktai

Tinkamai supakuota lagamino ir kuprinės kombinacija reiškia mažiau nervų vietoje. Sluoksniavimas yra viskas. Slidinėjimo šalmas - BŪTINA.

Draudimas

Draudimas - ta dalis, apie kurią dažnai susimąstoma tik tada, kai jau vėlu.

1. Paprastas „kelionės draudimas“ dažnai neapima slidinėjimo, ypač jei vykstate į bekelę (off-piste).
2. Jei netyčia susidursite su kitu slidininku ar padarysite žalos viešbučio turtui, būtent šis draudimas apsaugo nuo didelių ieškinių.

Svarbūs patarimai slidinėjant

• Après-ski - po slidinėjimo, ne prieš.
• Aklimatizacija. Pirmą dieną nevertėtų „daužytis“ nuo ryto iki vakaro juodomis trasomis. Kalnuose mažiau deguonies - kūnui reikia laiko priprasti.
• Saulės apsauga. UV spinduliai kalnuose stipresni, sniegas juos atspindi.
• Skysčiai. Oras sausas, judėjimo daug - lengva dehidratuoti.
• Šaltis. Jei pirštai ar veidas ima tirpti ir balti - metas į vidų.
• Aukščio liga (AMS).

Draudimui skirkite 10 min. Europoje slidinėjimo sezonas paprastai trunka nuo gruodžio pradžios iki balandžio pabaigos.

Finansiniai aspektai

Biudžetas labai priklauso nuo šalies, kurorto, sezono ir jūsų pasirinkto komforto lygio. Austrija - labai geras kainos ir kokybės balansas.

Terminų žodynėlis

• SKI PASS - slidinėjimo bilietas, leidžiantis naudotis keltuvais tam tikrą laiko tarpą (valandą, pusdienį, dieną, keliems nusileidimams) bei leidžiamomis trasomis.
• SKI BUS - specialus autobusas, kursuojantis po vieną ar keletą kurortinių vietovių ir vežantis slidininkus iki keltuvų. Turint „ski pasą“, daugumoje kurortų tokiu transportu galima naudotis nemokamai.
• SKI RENT (angliškai), SKI VERLEIH (vokiškai), SKI NOLEGGIO (itališkai) - tai vieta, kur galima išsinuomoti visą reikalingą slidinėjimo inventorių.
• SKI SERVICE - inventoriaus taisymas, galandimas ir vaškavimas.
• APR.S SKI - baras ar kavinė, atsipalaidavimas dar nespėjus nusiauti slidinėjimo batų.
• „VARLYNUKAS“ - trasos, skirtos pirmą kartą atsistojusiems ant slidžių.

Trasų klasifikacija

Tarptautiniu mastu trasos klasifikuojamos pagal jų sudėtingumo lygį. Pagrindiniai faktoriai yra statumas, trasos plotis ir dangos sąlygos. Pasaulyje taikomi įvairūs trasų sudėtingumo klasifikacijos metodai, o bendras trasų ilgis kilometrais yra viena pagrindinių slidinėjimo regiono charakteristikų.

• Žalia trasa: Pati paprasčiausia. Tai lygios, plačios ir nuožulnios trasos, kuriomis slidininkai gali ramiai čiuožti tiesiai, neįgaudami didelio greičio. Žalios trasos paprastai yra skirtos pradedančiųjų mokymui.
• Mėlyna trasa: Vidutinio sudėtingumo slidinėjimo trasos, skirtos pradedantiesiems ir pažengusiems slidininkams. Tai plačios, gerai prižiūrėtos ir be stačių nusileidimų trasos.
• Raudona trasa: Sudėtingos trasos, skirtos pažengusiems ir profesionaliems slidininkams. Vietomis šios trasos gali būti labai stačios, tačiau toliau būtinai turėtų būti nuožulni atkarpa, kur galima sumažinti greitį. Jeigu sniegas yra minkštas, tai dienos pabaigoje trasose susidaro kauburiai. Tai pačios įdomiausios slidinėjimo trasos, jos žavi įvairiu reljefu ir galimybėmis slidinėti dideliais ar mažais lankais įvairiu greičiu.
• Juoda trasa: Labai sudėtinga, skirta profesionaliems slidininkams. Tai labai stačios ir siauros trasos, vietomis gali būti aštrūs riboto matomumo posūkiai. Pavyzdžiui Prancūzijoje juodos trasos nėra prižiūrimos mašinų ir jose gali būti visko: didelių apledėjusių plotų su akmenimis, žmogaus dydžio kauburių.
• Oranžinė trasa: Labai sudėtinga, skirta ekstremalių pojūčių mėgėjams.
• Juoda punktyrinė (Geltona) trasa (arba free-ride arba off-piste): Taip dažniausiai žymimos laukinės, specialiai neparuoštos, dengtos tik šviežiu sniegu ir gelbėtojų neprižiūrimos trasos, skirtos slidinėjimui ne trasoje. Ruošiantis slidinėti tokiose zonose, nereikėtų pamiršti realaus lavinų pavojaus, nes paprastas slidinėjimo draudimas tokiu atveju negalioja. Kai kuriuose kurortuose tokiose vietose draudžiama slidinėti be instruktoriaus. Būtina paisyti įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų apie lavinas bei uždarytas trasas.

Keltuvų tipai

• Bugelinis keltuvas: Trosu traukiamas, padedantis slidininkams įsikibti ir stovint ant slidžių pakilti į kalną. Dažniausiai kelia į nesudėtingas ir trumpas trasas.
• Krėslinis keltuvas: Kylant į kalną, krėsliniai keltuvai suteikia galimybę pailsėti ir pasigrožėti peizažu. Jie yra patogūs, nes sėdant nereikia nuo kojų nusiimti slidžių ar snieglenčių. Tokie keltuvai gali būti skirtingo dydžio (nuo 1 iki 9 vietų).
• Gondolinis keltuvas: Vienu vagonėliu gali kilti nuo 4 iki 24 asmenų. Tai pati patogiausia kėlimosi į kalnus priemonė.
• Didysis gondolinis keltuvas: Tai du kabantys vagonai, talpinantys nuo 30 iki 200 žmonių. Jie jungia viršutinę ir apatinę stotis, juda vienu metu (vienas kyla, o kitas tuo metu leidžiasi). Dažniausiai statomi, kai tenka kelti per perėjas ar į labai didelį aukštį.
• Funikulierius: Tramvajus ant bėgių, traukiamas lynu. Vienu metu gali kelti daugiau nei 200 žmonių - tai užtikrina greitą pasikėlimą trumpiausiu keliu arba kalno viduje esančiu tuneliu.

Elgesio taisyklės trasose

1. Dėmesys kitiems slidininkams.
2. Greičio ir judėjimo trajektorijos apribojimas.
3. Judėjimo trajektorijos pasirinkimas.
4. Aplenkimas.
5. Kiekvienas slidininkas, įvažiavęs į ką nors ar užvažiavęs ant kokios kliūties, trasos užtvaros, būtinai privalo sustoti ir įsitikinti, ar nieko nesužalojo. Besiruošiantis įvažiuoti į trasą slidininkas privalo įdėmiai pasižiūrėti į viršų ir į apačią ir įsitikinti, kad nesukels pavojaus kitiems ir sau.
6. Sustojimas. Negalima be tikslo sustoti ant siauro tako ar blogai matomoje vietoje ir taip trukdant kitiems.
7. Pakilimas ir nusileidimas.
8. Dėmesys ženklams.
9. Elgesys atsitikus nelaimei. Atsitikus nelaimei, kiekvienas netoliese esantis slidininkas privalo suteikti pagalbą nukentėjusiam.
10. Nelaimingo įvykio liudijimas.

Pasiruošimas slidinėjimo sezonui

Dar prieš kelionę paruoškite savo organizmą didesniam fiziniam krūviui: sportuokite treniruoklių salėje arba lauke, bėgiokite. Jeigu yra galimybė, paslidinėkite Lietuvoje arba Latvijoje ant mažesnių kalnų. Prieš pirmąjį rytinį nusileidimą pasimankštinkite, kad sušiltų raumenys. Slidinėdami įvertinkite savo fizines galimybes, jų nepervertinkite. Batai neturėtų spausti, kojų trynimas neleis jums saugiai ir smagiai slidinėti. Ruošdamiesi kelionei nepamirškite pasiimti kepurės, pirštinių ir akinių bei kremo nuo saulės. Be medicininių išlaidų draudimo taip pat įsigykite civilinės atsakomybės draudimą. Taip išvengsite nesusipratimų trasoje susidūrę su kitu slidininku ar snieglentininku, bei padarę jam žalos ar sutrikdę sveikatą. Jei nenorite išlaidauti važinėdami taksi, patartina atsiminti keltuvų bei „ski bus“ darbo laikus. Turėkite omenyje, kad prie kai kurių keltuvų gali susidaryti eilės. Su savimi turėkite slidinėjimo trasų žemėlapį. Norint slidinėti reikia turėti žinių ir įgūdžių. Su instruktoriumi šios sporto šakos abėcėlę įsisavinsite daug greičiau ir saugiau nei savarankiškai ar su patyrusių draugų pagalba.

Saugumas ir inventorius

Kalnuose kaip ir visur pasitaiko vagysčių. Dažniausiai vagiamas be priežiūros paliktas brangesnis slidinėjimo inventorius arba tiesiog tyčia ar netyčia sukeičiamas. Jei ilsiėtės kavinėje - nepalikite be priežiūros savo įrangos.

tags: #nusileidimas #nuo #kalno #su #slidemis #vingiuota