Įvadas
Lietuvos futbolo federacija (LFF) imasi iniciatyvos ieškoti ir ugdyti futbolo talentus, neapsiribodama vien šalies ribomis. Atsižvelgiant į didelę lietuvių emigraciją, LFF siekia įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvių kilmės jaunuolius į Lietuvos futbolo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime LFF viziją, naujus projektus ir iššūkius, susijusius su futbolo talentų paieška Lietuvoje ir užsienyje.
Naujo projekto vizija ir tikslai
LFF prezidentas Edvinas Eimontas teigia, jog šalies futbolo ateitis gali priklausyti ne tik nuo nacionalinės futbolo sistemos, bet ir nuo visoje planetoje išsibarščiusių lietuvių bendruomenės indėlio. LFF inicijavo skautavimo užsienyje projektą, siekdama atrasti naujų talentų. Šiam projektui vadovauti pakviestas ilgametis šalies rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius.
Pagrindiniai projekto tikslai:
- Atrasti potencialius Lietuvos rinktinių narius užsienyje.
- Sukurti skautavimo modelį, pritaikytą lietuvių diasporai.
- Užtikrinti glaudų ryšį tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir Lietuvos futbolo bendruomenės.
- Integruoti užsienyje augančius talentus į šalies jaunimo rinktines.
Tomo Danilevičiaus vaidmuo ir idėjos
T. Danilevičius, priėmęs pasiūlymą vadovauti šiam projektui, jau kuria planus, kaip keliaujant po užsienį galima būtų prisidėti prie mūsų šalies futbolo vystymosi bei rinktinių rezultatų. Jis pabrėžia, kad svarbu ne tik stebėti ir ieškoti žaidėjų, bet ir sukurti veiksmingą skautavimo modelį.
T. Danilevičiaus idėjos:
Taip pat skaitykite: Futbolo talentų savižudybės priežastys
- Surasti emigrantus ir įsitikinti, ar jie turi Lietuvos pilietybę arba galėtų ją gauti.
- Kalbėtis su skirtingų tautybių tėvais, siekiant, kad jų atžalos atstovautų Lietuvai.
- Sukurti didelę komandą ir skirti žmogiškuosius resursus.
- Atlikti apklausas ir siųsti užklausas į užsienio federacijas, kurios turi registruotų žaidėjų sąrašus su Lietuvos pilietybėmis.
- Bendradarbiauti su ambasadomis, bendruomenėmis ir socialiniais tinklais.
Emigracijos iššūkiai ir galimybės
E. Eimontas atkreipė dėmesį, jog daugelį metų plačiai aptarinėjama ir žinoma emigracijos iš Lietuvos problema - vien oficialiais duomenimis užsienyje gyvena daugiau nei 600 tūkst. Visgi pasak E. Eimonto, vertėtų pažvelgti į emigracijos problemą iš kitos pusės. LFF vadovas mėgsta žiūrėti į problemas kaip į iššūkius ir galimybes. Lietuviai užsienyje yra niekur nedingę - jie gyvena savo gyvenimus, kuria šeimas, augina vaikus. Savaime kyla klausimas - kuo tie vaikai užsiima? Ne paslaptis, kad futbolas pasaulyje yra sportas numeris vienas ir jį žaidžia daug vaikų. Tai ne vien sportas, bet ir socialinis reiškinys, kuriuo galima suvienyti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bendram tikslui. Manau, kad per futbolą galima pasiekti išeivius iš Lietuvos ir tuo pačiu atrasti jaunųjų talentų, kurie potencialiai gali tapti rinktinių nariais. Taip atsirastų ir tamprus jų šeimų ryšis su Lietuva.
Luko Spalvio pavyzdys
Kone geriausiai žinomas pavyzdys - Lukas Spalvis. Jis nuo šešerių metų su šeima emigravo į Vokietiją ir prieš kelerius metus buvo grįžęs į gimtajį kraštą treniruotis Nacionalinėje futbolo akademijoje, atstovauti jaunių rinktinėms. Dabar L. Spalvis - vienas vyrų rinktinės puolimo vilčių, o 2015 metais buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.
Į Lietuvą prisidėti prie futbolo grįžta ir užsienyje gimę bei augę tautiečiai. Išeivių iš Lietuvos atžala Ieva Kibirkštis prieš dešimtmetį prisijungė prie šalies merginų rinktinių, atstovavo moterų komandai.
Bendradarbiavimas su UEFA ir žiniasklaida
LFF planuoja bendradarbiauti su UEFA, siekiant gauti vertingos informacijos talentų paieškoje. Taip pat svarbu užtikrinti platesnį nušvietimą žiniasklaidoje ir visuomenės pagalbą. Internetas ir kitos žiniasklaidos priemonės gali būti puiki terpė pasiųsti žinią tiems, kurie galbūt tik ir laukia savo galimybės.
Skautavimo modelių paieška
Kol kas rinktinių lygmeniu skautavimas nėra populiarus dalykas ir gali būti, kad tai ką mes ruošiamės daryti, neturi analogų pasaulyje. Nežinau tokių federacijų, iš kurių būtų galima panaudoti tokį modelį. Todėl vienintelis pavyzdys, kuriuo galime remtis - futbolo klubai. Kaip žinia, skautavimas yra vienas pagrindinių aspektų, padedančių formuoti klubų žaidėjų branduolį. Konsultuosimės su klubais, kurie turi gilias to tradicijas. LFF vadovai pažadėjo šio projekto klausimą aptarti ir artimiausiu metu, kai bus susitinkama su Čekijos ir Anglijos futbolo federacijų vadovais. Vienas mūsų kanalas bus federacijos, o kitas - asmeniniai ryšiai. Kalbėsimės su visais, kad skleistų šią žinią.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Informacijos apie talentingus žaidėjus teikimas
Šios platformos integravimas yra itin svarbus ne tik dėl užsienyje gyvenančių lietuvių integravimo, tačiau ir vietinėms akademijoms - taip jos galės dar lengviau techninį departamentą pasiekti su informacija apie talentingus žaidėjus, į kuriuos treneriai būtinai atkreips dėmesį.
Siūlyti žaidėjus techniniam departamentui galės bet kuri suinteresuota pusė - klubo, akademijos treneriai, tėvai ar kiti artimieji. Siūlyti žaidėjus techninis departamentas kviečia pildant specialią anketą, kurią rasite paspaudę čia. Duomenys atsidurs vieningoje bazėje, kur juos galės matyti treneriai ir techninio departamento specialistai. Taip pat yra ir alternatyvi opcija - kreiptis el.
Vadimo Tiščenkos indėlis
Vadimas Tiščenka, LFF tarptautinis skautas, teigia, kad projektas, kurį pradėjo Lietuvos futbolo federacija, jokiu būdu nėra naujas: „Apie rinktinių stebėjimą užsienyje matome labai daug pavyzdžių. Ta sistema yra patikrinta. Du pavyzdžiai puikiai įrodo šį fenomeną - Maroko rinktinė, kurioje 2022 metų pasaulio čempionate buvo net 14 žaidėjų, gimusių užsienyje. Kitas pavyzdys, dar geresnis, yra Albanijos rinktinė, kurioje pasaulio čempionato atrankoje iš 26 žaidėjų 19 buvo gimusių ir užaugusių kitose šalyse. Europoje tai nėra kažkas naujo - tai yra geras ir veikiantis modelis.“
Šiuo metu visose jaunimo rinktinėse daugiau nei trečdalis kandidatų yra iš užsienio akademijų. Tarptautinio skauto pareigas Lietuvos futbolo federacijoje einantis Vadimas neabejoja, kad Lietuvos futbolo ateičiai šis projektas - tvirtas žingsnis į priekį, o nauja techninio departamento komanda - tinkama jam įgyvendinti: „Mes puikiai žinome savo situaciją. Tikrai Lietuvoje yra daug gerų vaikų, bet kiek tenka matyti užsienio akademijose, kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad sąlygos tobulėti yra visai kito lygio. Deivido Šembero atėjimo metu jis iš karto susisiekė su manimi, nes jis žinojo, kad esu kažkada kalbėjęs ta tema ir bandęs imtis veiksmų. Šiai dienai, manau, kad į techninio direktoriaus pareigas pastatyti būtent jį buvo vienas geriausių LFF sprendimų, todėl kad tai yra pozicija, kurioje, manau, kad turi būti vietinis žmogus, išmanantis mūsų vidinę virtuvę. Iš karto kartu susitarėme, kaip matome visą situaciją, jam viskas tiko.“
Lietuvių futbolininkų geografija užsienyje
Suprasti akimirksniu Kur rungtyniauja Lietuvos jaunimas užsienyje? Anglija, Vokietija, Škotija, Malta, Italija, Airija, Belgija, Ispanija, Norvegija, Olandija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Portugalija, JAV, Šveicarija, Singapūras, Austrija. 18 šalių šiai dienai, kuriose LFF gauna užklausas ir kuriose yra bendraujama su vaikais. Iš platformos, kuri buvo sukurta techninio departamento dėka, kol kas į jaunimo rinktines buvo iškviesti netoli dešimties žaidėjų. ,,Procesas yra ilgas, bet matome, kad visi šie žingsniai duoda rezultatų.“ Mergaičių tema: yra rastos jau ir kelios mergaitės, viena iš jų atstovauja U-17 rinktinei. Vardas Adelė, iš Anglijos. ,,Mergaičių yra ne tiek daug, kiek mes norėtume nes su mergaitėmis yra dar didesnė problema, tačiau faktas, kad jų yra.“
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Užsienyje gyvenančių lietuvių futbolininkų skaičius Vadimo radare jau viršija šimtą: „Šiuo metu dirbu su daugiau nei 120 žaidėjų. Užsienyje geografija yra labai plati, yra praktiškai visa Europa: Vokietija, Ispanija, Italija, Anglija, Prancūzija, Portugalija… Taip pat yra vaikų iš Singapūro ir iš JAV.“ Tikėtina, kad šis skaičius dar augs. Prie to prisideda ir nauja Lietuvos futbolo federacijos įdiegta platforma, kurios tikslas - paskatinti dar platesnį susidomėjimą: „Su Deivido atėjimu buvo įdiegta forma LFF tinklapyje, kurioje kiekvienas tėvelis gali ją užpildyti. Forma nurodo šalį, žaidėjo klubą, poziciją, gimimo metus. Viską gauname į savo duomenų bazę, tada aš randu kontaktą su tėveliais. Pirmiausia mus domina, kokiame lygmenyje tas vaikas žaidžia, tada paprašome video medžiagos. Ši informacija yra būtina, kadangi vaiko tėveliai gali manyti, kad jų vaiko lygis yra aukštas, tačiau tokiame lygmenyje video analizėje gali būti visai kas kita. Asmeniškai palaikau ryšį su akademijų treneriais, nes jie tuos vaikus mato kiekvieną dieną, jie duoda kokybiškiausią informaciją. Tuomet visa informacija yra perduodama rinktinės treneriams. Taip pat turime „Prosoccerdata“ sistemą, kurioje dalinuosi visų užsienio lietuvių rungtynių įrašais ir statistika. Tokiu būdu rinktinių treneriai viską įsivertina ir gali susidaryti pirminę savo nuomonę. Kas liečia Anglijos akademijas, su kuriomis daug bendrauju, turiu asmeniškai prisijungimus prie akademijų, kur matau kiekvieno vaiko pilnas rungtynes. Vėliau svarbiausius žaidėjo rungtynių momentus perduodame treneriams.“
V.Tiščenka tikino, kad užsienyje žaidžiančių jaunų lietuvių stebėjimas ir analizė yra nenutrūkstamas procesas: „Stebiu kiekvieno vaiko rungtynes. Prieš rinktinių stovyklas treneriams pateikiame sužaistų minučių skaičių, prieš ką žaidė, kiek žaidė… Stebiu tikrai daug žaidėjų. Gaila, ne visų užsienio lietuvių video medžiagą gauname, tačiau tokiu atveju daugiau bendraujame ir skambiname treneriams.“
Dėmesio skyrimo svarba
Vasario mėnesį Lietuvos futbolo federacijos techninis direktorius kartu su vyrų rinktinės treneriu Edgaru Jankausku lankėsi užsienyje ir susitiko su keliais jaunais futbolininkais, tarp kurių buvo ir Anglijos „Premier League“ akademijų atstovų. Pagrindinis iniciatyvos tikslas - parodyti dėmesį lietuvių kilmės talentams, augantiems svetur, bei surinkti apie juos kuo daugiau informacijos. Šias iniciatyvas LFF tarptautinis skautas skatina vykdyti ir toliau: „Tai tikrai davė didelį impulsą, nes vaikai, gimę, užaugę užsienyje, yra labiau susipažinę su kita šalimi, kita kultūra, todėl turi kitokį mentalitetą. Mes labai dažnai to nesuprasdavome. Todėl impulsas buvo didžiulis, kadangi mes parodėme vaikams, kad mums jų reikia. Žinoma, vaikas turi be abejo norėti pats, už rinktinę turi žaisti tik tas, kas nori, bet mes iš savo pusės taip pat turime, privalome parodyti, kad jie mums yra reikalingi, ką mes dabar sėkmingai vykdome.“
Nors paraiškų sulaukiama ir iš itin jaunų vaikų, V.Tiščenka didžiausią dėmesį skiria jaunimo rinktinėms: ,,Prioritetas šiai dienai yra nuo U-15 iki U-21. Gauname tikrai nemažai paraiškų iš jaunesnių vaikų, kuriems yra 11,12 metų. Jie yra mūsų duomenų bazėje, aš jiems rašau, mes juos tikrai stebėsime, bet mes turime suprasti, kad rinktinės prasideda nuo U-15 ir po dvejų, trejų metų neaišku, kiek iš šių vaikų apskritai žais futbolą.“
Didžiausia masė užsienyje augančių futbolininkų akivaizdžiai matoma devyniolikmečių rinktinėje, kurioje šių jaunuolių kiekis skaičiuojamas keliais dešimtimis: iš maždaug 50 pakviestų žaidėjų išplėstinio sąrašo net daugiau nei 30 rungtyniauja užsienyje. Negana to, didelė dalis šių žaidėjų kas savaitę įgauna milžiniškos patirties: „Vaikinai žaidžia geruose klubuose. Pagrindinis dalykas - jie ne tik klubams priklauso, bet svarbiausia, žaidžia. Daug kas turi profesionalius kontraktus Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, todėl manau, kad einame teisingu keliu“ , - dėstė V. Tiščenka.
Konkurencija ir aplinka
LFF tarptautinis skautas pabrėžia, kad Lietuvos jaunimo futbolui būtina konkurencinga aplinka bei natūralus vietinių ir užsienyje augusių žaidėjų derinys. Anot jo, kontrastas tarp Lietuvoje ir svetur bręstančių talentų yra gana aiškus. „Galbūt ne visiems tai patiks, nes žinau, kad tai yra gana gili tema, ypač Lietuvoje daug kas su tuo nesutinka, tačiau skirtumai yra akivaizdūs. Lietuvoje irgi yra gerų vaikų, tačiau galbūt nėra tos konkurencijos, aplinkos, pasipriešinimo. Paimkime paprastą pavyzdį: jeigu tu kiekvieną savaitgalį Anglijoje su elitinėmis akademijomis žaidi prieš „Chelsea“, „Manchester City“, „Tottenham“, Italijoje rungtyniauji prieš „AC Milan“, „Inter Milan“, „Juventus“, „Napoli“, tai yra visai kitas lygis, visai kitokie greičiai, sprendimų priėmimai, kitoks pasitikėjimas savimi […] Mano manymu, Lietuvos rinktinės ateitis ir turėtų būti tas geras mixas tarp geriausių vietinių žaidėjų ir užsieniečių. Tose pačiose stovyklose tada konkurencija yra didesnė, ir tai duoda pliusų: žaidėjai atvažiuoja iš užsienio, su kitais gyvena kambariuose, vietiniams žaidėjams viskas įdomu - jie klausia, kaip viskas vyksta užsienyje, koks įspūdis žaisti prieš „Chelsea“, „Tottenham“, tad manau, tikrai esame gerame kelyje“.
Žaidėjų ryšys su Lietuva ir pilietybės klausimai
Užsienyje augantys lietuviai išsiskiria tuo, kad jie turi galimybę atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, dažnai aukštesnio meistriškumo valstybėms. Natūralu, kad tokiose situacijose pasirinkimas gali krypti į ten, kur yra aukštesnis lygis ar didesnės galimybės. „Mes tikrai labai norime, bendraujame, dedame dideles pastangas, tačiau taip pat puikiai suprantame, kad ne kiekvieną dieną pasitaiko jaunam lietuviui žaisti Anglijos rinktinėje. Šioje vietoje tikrai esame supratingi. Manau, kad jeigu ant stalo yra Anglijos ir Lietuvos jaunimo rinktinių pasiūlymai, tai vaikai tikrai pasirinks Angliją. Šalies pasirinkimą gali įtakoti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, klubų rekomendacijos. Jeigu futbolininkas žaidžia Anglijos akademijoje ir jį kviečia tos šalies jaunimo rinktinė, klubui, be jokios abejonės, yra naudingiau, kad jis važiuotų ten. Klubai uždrausti šalies pasirinkimo negali, tačiau jie visada gali duoti pasiūlymą. Tad šioje vietoje, kaip bebūtų gaila, pranašumo mes neturime“ , - apgailestavo Vadimas.
Dar viena itin aktuali ir kai kuriais atvejais nerimą kelianti tema - pilietybės klausimas: „Dvigubos pilietybės Lietuvoje turėti negalima (išskyrus išimtinius atvejus, - red.). Tai kai kuriuose atvejuose mums kiša koją. Yra įstatymo pataisa, tačiau ta pataisa turi savo kabliukų: vienas iš tėvų turi būti Lietuvos pilietis arba turėjo būti Lietuvos piliečiu vaikui gimstant, ir tas vaikas būtinai turi lietuvišką pasą gauti iki tol, kol sulauks pilnametystės. Tokie Anglijoje rungtyniaujantys žaidėjai kaip Airidas Golambeckis („West Ham United“), Jokūbas Mažionis („Ipswich Town“), Dovydas Sasnauskas („Sheffield United“) turi po du pasus, tačiau kitų situacija skiriasi.“
Divine Mukasa atvejis
Nebūtų melas sakyti, jog šiuo metu perspektyviausias ir daugiausiai dėmesio bei vilčių ateičiai sulaukiantis lietuviškų šaknų turintis jaunuolis - Divine Mukasa. Septyniolikos metų futbolininkas šį sezoną U18 „Premier League“ pirmenybėse pademonstravo stulbinančią statistiką - per 20 rungtynių pelnė net 16 įvarčių ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų. Tokie skaičiai neliko nepastebėti - D.Mukasa buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju. Tarptautinėje žiniasklaidoje jau kurį laiką pasirodo pranešimų apie D.Mukasa susidomėjimą iš tokių Europos grandų kaip Amsterdamo „Ajax“ ar Miuncheno „Bayern“, tačiau panašu, kad žaidėjas liks Anglijoje. Įvertinus jo demonstruojamą lygį, nebūtų nuostabu, jei jau kitą sezoną Divine gautų progą debiutuoti Pepo Guardiolos vadovaujamoje pagrindinėje „Manchester City“ komandoje.
V.Tiščenka neslėpė, kad iš pradžių net nesvarstė galimybės Divine sieti su Lietuvos futbolo rinktine. Vis dėlto, lietuvės mamos Laimos iniciatyva gerokai sustiprino viltis: „Apie Divine pirmą kartą išgirdau jau prieš 4,5 metus. Tuo metu vienur ar kitur pasirodydavo informacijos, tačiau kol oficialiai nebuvau įdarbintas kaip tarptautinis skautas, nelabai turėjau galimybės su juo bendrauti. Per pažįstamus sužinodavau, kaip jam sekasi ir visa kita. Prieš pradėdamas bendrauti su mama Laima, galvojau, kad mes neturime jokių šansų, nes vaikas tikrai yra didžiulis talentas. Tačiau pradėjus bendravimą su jo mama supratau, kad iniciatyva potencialiai atstovauti Lietuvos rinktinei kyla ir iš jos pusės, ne tik iš mūsų. Tikrai buvau maloniai nustebintas sužinojęs, jog turime tam tikrų galimybių.“
LFF tarptautinis skautas pripažįsta, kad įtikinti tokio meistriškumo futbolininką nėra lengva, tačiau nepabandžius, nieko negausi: „Tiek Deividas, tiek aš dedame dideles pastangas, bendraujame su Migracijos departamentu ir stengiamės išsiaiškinti, kokios yra galimybės. Tikrai negalime prarasti vilties bent jau pabandyti prisivilioti tokio lygio žaidėją į mūsų rinktinę.“
Verta pažymėti, jog puolantis saugas, jau ne kartą vilkėjęs Anglijos jaunimo rinktinės marškinėlius, ateityje turi teisę atstovauti ir Ugandai - būtent iš šios šalies kilęs jo tėvas. Vis dėlto, pasak V.Tiščenkos, antrasis pasirinkimas šiuo metu yra aiškus: „Šiai dienai tarp Ugandos ir Lietuvos prioritetas yra Lietuva. Tas tikrai džiugina ir negaliu teikti jokių garantijų, tačiau mano žiniomis, iš mano bendravimo su jo mama ir su juo pačiu, jei ne Anglija, jie svarstys tik apie Lietuvą.“
Pastaruoju metu pokalbiai tarp LFF ir „Manchester City“ talento bei jo šeimos vyksta itin intensyviai. Vadimas neslėpė - viltis kada nors išvysti jį vilkintį Lietuvos rinktinės marškinėlius vis dar gyva: „Bendravimas su jo mama vyksta kas kelias dienas, jie išreiškia didelį norą galbūt vieną dieną atstovauti mūsų rinktinei. Turėtume nepamiršti vieno dalyko: iki nacionalinės vyrų rinktinės vaikai gali atstovauti ir vienai, ir kitai rinktinei […] Žinome, kad Anglijoje jis yra aukšto lygio jaunuolis, tačiau konkurencija ten yra milžiniška ir niekas iš Anglijos jaunimo rinktinės talentų negali būti užtikrintas kada nors dalyvauti pagrindinėje šalies rinktinėje, todėl mes privalome padaryti viską […] Jeigu atsitiks taip, kad jis žais už Anglijos nacionalinę rinktinę, galėsime ramiai miegoti, žinodami, kad padarėme viską, kas priklauso nuo mūsų.“
Airido Golambeckio pavyzdys
Panašus atvejis - Airido Golambeckio. Priešingai nei D.Mukasa, šis „West Ham“ U-18 ir U-21 komandos centro gynėjas jau yra atstovavęs Lietuvos jaunimo rinktinei, tačiau, sulaukęs kvietimo, papildė Anglijos gretas.
Apie šio žaidėjo situaciją V.Tiščenka taip pat kalba pozityviai: „Airidas puikiai šneka lietuviškai, ir tikrai namie yra išlikusios lietuviškos vertybės. […] Pastoviai bendrauju su Airido mama. Bendravimo būdas yra paprastas - žinome, kada ateina sąrašai, ir turime susitarimą: jeigu nebus pakviestas į Anglijos jaunimo rinktinę, važiuos su Lietuvos jaunimu. Laukiau gegužės 15 dienos, paskambinau mamai vakare - pasakė, kad pakvietė. Palinkėjau sėkmės ir sakiau, kad lauksime kito rinktinių lango. Iš vienos pusės, tikrai džiugu - tai istoriniai dalykai, kadangi mūsų Lietuvos jaunimo perliukai gauna kvietimus į Anglijos rinktinę. Mes galime tuo tik pasidžiaugti, bet viltis yra gyva. Jeigu nebūtų gavęs kvietimo į Angliją, Airidas būtų buvęs pakviestas dalyvauti U-19 Baltijos taurėje arba į Roko Garasto U-21 rinktinę.“
Regioninių talentų centrų projektas
LFF Techninio departamento vykdomas Regioninių talentų centrų projektas pasitinka savo trečiuosius metus. Projektas įtrauks gabiausius 2012-2016 metų gimimo vaikinus. Regioninių talentų centrų atrankos vyks Marijampolėje, Telšiuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose. Projekto organizatoriai pabrėžia naujovę, kad jis bus atskirtas į dvi dalis. Jauniesiems dalyviams, gimusiems 2013-2016 metais, bus rengiamos dvi savaitės treniruotės 7 miestų regioniniuose centruose. Darbas su vyriausiais projekto dalyviais, kurie gimę 2012 metais, bus orientuotas ne tik į anksčiau išvardintus ugdymo aspektus, bet ir į futbolininkų perėjimo procesą į pirmąsias jaunimo rinktines. Šie žaidėjai dalyvaus aukštojo meistriškumo centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose ar Panevėžyje) ir bus kviečiami sportuoti 4-6 kartus per mėnėsį. Taip pat atrinktiems žaidėjams bus vykdomos stovyklos LFF treniruočių centre.
„Džiaugiuosi projekto tęstinumu ir atsirandančiomis vis naujomis jo atšakomis. Taip pat malonu matyti pirmuosius projekto žaidėjus, kurie tapo tvirtais U15 rinktinės kandidatais. Galime pasakyti, kad daugiau nei 60 procentų rinktinės kandidatų dalyvavo regioninių talentų centrų projekte. Birželio 10 d. nuo 14.00 val. Marijampolės futbolo arenos aikštynas (Kauno g. 125). Skirta 2013-2016 m. gim. Birželio 11 d. nuo 14.00 val. Telšių dirbtinės dangos aikštė (Lygumų g. 47). Skirta 2013-2016 m. gim. Birželio 12 d. nuo 12.30 val. Klaipėdos futbolo mokyklos stadionas (Paryžiaus Komunos g. 16A). Skirta 2012-2016 m. gim. Birželio 14 d. nuo 10.00 val. Vilniaus Fanų stadionas (Linkmenų g. 8). Skirta 2012-2016 m. gim. Birželio 17 d. nuo 14.00 val. Kauno LFF treniruočių centro stadionas (Aukštaičių g. 51). Skirta 2012-2016 m. gim. Birželio 18 d. nuo 14.00 val. Futbolo akademijos „Panevėžys“ stadionas (Smėlynės g. 2B). Skirta 2012-2016 m. gim. Birželio 19 d. nuo 14:00 val. Šiaulių Gytarių stadionas (Kviečių g. 7A). Skirta 2012-2016 m. gim.