Krepšinio Namai: Lietuvos ir Latvijos Krepšinio Istorijos Kelionė

Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai tautinės tapatybės dalis. Šis žaidimas, „įaugęs“ į kraują kone kiekvienam piliečiui, per pastarąjį šimtmetį leido Lietuvai tituluotis krepšinio šalimi. Nuo 1922 m., kai laikinojoje sostinėje Kaune surengtos pirmosios krepšinio rungtynės, Lietuva nuėjo ilgą ir permainingą kelią, kupiną skambių pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant triumfu.

Krepšinio Atsiradimas Lietuvoje: Pirmieji Žingsniai

Krepšinis, kaip sporto šaka, gimė 1891 m., kai J. Naismithas sukūrė jį kaip studentų kūno kultūros pratybų paįvairinimą. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvą krepšinis pasiekė apie 1920 m., o 1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. Šias rungtynes, rezultatu 8:6, laimėjo LFLS. Tais pačiais metais mūsų šalyje surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Šios pirmosios oficialios varžybos davė pamatą ne vienai skambiai pergalei, garsinusiai Lietuvos vardą pasaulyje, ir padėjo stiprinti šalies sportinę dvasią.

Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį.

Reikėtų paminėti ir Steponą Darių, legendinį lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu skrido per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“. Tačiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.

Pirmosios Tarpvalstybinės Rungtynės su Latvija

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Pirmosioms rungtynėms į rinktinę buvo pakviesti viso 7 žaidėjai. Keturi žaidėjai iš Kauno Šančių „Kovo“ tai - V. Balčiūnas, S. Sabaliauskas, M.Bučinskas, A. Heiningas, du iš Šiaulių LFLS tai - S. Kumpis ir B. Norvaiša ir vienas atsarginis Leonas Rakickas. 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, Lietuva pralaimėjo Latvijai rezultatu 20:41 (8:15). Antrosios rungtynės turėjo įvykti jau Lietuvoje, tačiau Kaune nebuvo sporto salės krepšiniui žaisti tad komandos po metų laiko vėl žaidė Rygoje.

Antrosios Lietuvos rinktinės rungtynės vyko 1926 m. gruodžio 19 d. Rygoje su Latvija, kur Lietuva pralaimėjo rezultatu 12:47 (6:15). Trečiųjų rungtynių reikėjo laukti beveik dešimtmetį. Per tą laiką krepšinis Lietuvoje buvo vos gyvas ir tik pastačius, nors ir primityvią salę vasaros teatro patalpose, krepšinis pradėjo atsigauti. Deja, tas ilgas laiko tarpas matyt buvo reikšmingas, mūsų tobulėjimui neigiamai, o Latviams teigiamai, kadangi jie treniravosi tad trečiosios rungtynės buvo pralaimėtos ir bene didžiausiu istorijoje skirtumu 123-10 kas būtų 113 taškų skirtumu nusileista Latvijai.

Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda. Deja, jiems buvo pralaimėta 20:41 ir 12:47. Tuo metu taip staiga išaugęs susidomėjimas šia sporto šaka ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1934 m., kuomet buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai. Juose buvo įrengta daugiafunkcinė sporto salė. Tais pačiais metais Lietuva pasiprašė priimama į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją). Po truputį krepšinis pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m.

Auksinis Lietuvos Krepšinio Amžius: 1937-1939 Metai

1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. 1938 m. lietuvaitės senajame žemyne nuskynė ir pirmąją pergalę - iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvažiavęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti. 1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, jos galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje - po buvusių penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Kartu ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kito buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Tokiu būdų visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą. Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe.

1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė.

Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuota 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“

Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų. Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo.

Suomijos Pasiekimai 1939 m. Europos Čempionate

Dar 1939 metų gegužės pradžioje Suomijos krepšininkai visai nesiruošė keliauti į trečiąjį Europos čempionatą. Tačiau mėnesio viduryje Helsinkį aplankęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Williamas Jonesas įkalbėjo juos aplankyti Lietuvą ir išbandyti jėgas su stipriausiomis žemyno komandomis.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

Jei suomiai Kaune ir gavo teigiamų emocijų, tai tikrai ne krepšinio aikštėje. Suomijos krepšininkai visiems varžovams buvo lengvas grobis ir kitos komandos per rungtynes su jais galėjo neabejoti, kad į savo sąskaitą įsirašys lengvą pergalę. Varžovai per rungtynes su suomiais galėjo pagalvoti apie kitką - kaip pasiekti sunkiai pagerinamų rekordų.

Pirmieji tai padarė prancūzai. Jie pirmajame čempionato ture (gegužės 22 d.) įveikė šiauriečius 73:11 ir pasiekė Europos čempionatų rezultatyvumo bei didžiausio skirtumo rekordus.

Šie rekordai gyvavo vos dvi dienas - kol latviai įveikė suomius 108:7 ir tapo pirmaisiais, per Europos čempionato rungtynes surinkusiais triženklį taškų skaičių.

Gegužės 27-ąją latvius rekordininkų sąraše pakeitė lietuviai. Jie pelnė dar daugiau taškų ir nugalėjo suomius dar didesniu skirtumu 112:9.

Kitą rekordą - mažiausia praleistų taškų - pasiekė Estijos rinktinė. Ji gegužės 25 dieną nugalėjo Suomijos komandą 91:1. Estams trūko labai nedaug, kad pasiektų nepagerinamą rekordą - varžovai vienintelį tašką įmetė iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 minutes.

Per visą turnyrą daugiausia taškų pelnė ir mažiausia praleido Lietuvos rinktinė. Lietuviai pelnė 396 taškus (vid. 56,6), varžovai į lietuvių krepšį - 137 (vid. 19,6).

Priešingame poliuje, suprantama, atsidūrė Suomijos komanda. Ji įmetė vos 70 taškų (vid. 10), praleido - 541 (77,3).

Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų. Viena iš Lietuvos pergalių 1939 m. čempionate buvo ypatingai įspūdinga, Suomija buvo sutriuškinta net 112:9.

Lietuvos Rinktinės Draugiškos Rungtynės: Chronologija (1925-1940 m.)

Apibendrinant, Lietuvos rinktinė laikotarpiu 1925-2024 m. iš viso sužaidė 485 draugiškas rungtynes. Iškovojo 279 pergales, o patyrė 205 pralaimėjimus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis. Jei atskiriant laikotarpius tai nuo 1925 m. iki 1991 m. ir iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvos rinktinė sužaidė 128 rungtynes iš kurių laimėjo 63 ir pralaimėjo 64 kartus, bei 1 rungtynes baigė lygiosiomis.

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1935-1940 m.:

• 1935 m. sausio 19 d.
• 1936 m. sausio 12 d. Kaunas.
• 1936 m. Vasario 27 d.
• 1937 m. vasario 21 d. Ryga.
• 1937 m. gegužės 11 d.
• 1938 m. vasario 26 d.
• 1938 m. Kovo 12 d.
• 1938 m. kovo 26 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 24:19 (10:13;19:19)
• 1938 m. gegužės 22 d. Kaunas. Lietuva - Prancūzija 36:24 (19:8)
• 1939 m. sausio 21 d.
• 1939 m. vasario 4 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:18 (8:4)
• 1940 m. kovo 9 d.
• 1940 m. gruodžio 8 d. Kaunas. Lietuva - Latvija 20:25 (13:13)

Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės 1945-1991 m.:

• 1945 m. birželio 3 d. Kaunas. Lietuva - Estija 20:27 (6:8)
• 1945 m. kovo 10 d. Ryga. Lietuva - Latvija 36:13 (13:3)
• 1954 m. kovo 12 d. Kaunas.
• 1954 m. kovo 13 d.
• 1954 m. balandžio 14 d.
• 1954 m. gegužės 14 d.
• 1954 m. gegužės 15 d. J. J.
• 1954 m. spalio 24 d. Kaunas.
• 1954 m. lapkričio 22 d.
• 1954 m. lapkričio 24 d.
• 1955 m. Vasario 28 d. Maskva.
• 1956 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1956 m. gegužės 30 d. Kaunas.
• 1956 m. birželio 1 d. Ryga.
• 1956 m. birželio 2 d.
• 1956 m. birželio 3 d.
• 1957 m. gegužės 1 d. Pchenjanas.
• 1958 m. liepos 20 d.
• 1959 m. gegužės 2 d.
• 1959 m. gegužės 3 d. Lodzė.
• 1959 m. gegužės 12 d.
• 1959 m. gegužės 13 d.
• 1959 m. liepos 31 d. Ryga.
• 1959 m. rugpjūčio 1 d.
• 1962 m. spalio 3 d.
• 1962 m. spalio 5 d. Praha.
• 1962 m. spalio 7 d.
• 1963 m. gegužės 19 d.
• 1963 m. gegužės 25 d. Kaunas.
• 1963 m. gegužės 25 d.
• 1963 m. gegužės 28 d.
• 1963 m. gegužės 29 d. Kaunas.
• 1963 m. liepos 22 d.
• 1963 m. liepos 27 d.
• 1963 m. liepos 28 d. Telšiai.
• 1965 m. liepos 10 d.
• 1966 m. lapkričio 24 d.
• 1966m. lapkričio 25 d.
• 1966 m. lapkričio 26 d.
• 1966 m.
• 1966m. lapkričio 29 d.
• 1966 m. gruodžio 1 d.
• 1967 m. balandžio 7 d.
• 1967 m. balandžio 8 d.
• 1967 m. balandžio 10 d.
• 1967 m. gegužės 5 d.
• 1967 m. gegužės 6 d. Bydgoščius.
• 1967 m. birželio 18 d.
• 1967 m. birželio 19 d.
• 1970 m. vasario 10 d. Kaunas.
• 1970 m. rugpjūčio 24 d.
• 1970 m. rugpjūčio 25 d. L.
• 1970 m. spalio 14 d. Leningradas.
• 1970 m. spalio 15 d.
• 1971 m. birželio 14 d.
• 1971 m. birželio 17 d. Elektrėnai.
• 1972 m. balandžio 28 d.
• 1972 m. gegužės 3 d.
• 1973 m. liepos 1 d. Havana.
• 1973 m. liepos 2 d.
• 1973 m. liepos 4 d.
• 1973 m. liepos 6 d. Havana.
• 1973 m. liepos 8 d.
• 1973 m. rugpjūčio 2 d.
• 1973 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius.
• 1973 m. rugpjūčio 4 d.
• 1973 m. rugpjūčio 6 d.
• 1974 m. balandžio 2 d. Košicė.
• 1974 m. balandžio 3 d.
• 1974 m. balandžio 4 d.
• 1974 m. balandžio 5 d. Košicė.
• 1974 m. rugpjūčio 27 d.
• 1975 m. balandžio 6 d.
• 1975 m. balandžio 10 d. Vilnius.
• 1974 m. gegužės 25 d.
• 1975 m. gegužės 29 d.
• 1975 m. gegužės 30 d. Talinas. Lietuva - Estija 78:74 (51:36)
• 1975 m. birželio 21 d. Elektrėnai. Lietuva - Kazachija 96:70 (45:33)
• 1976 m. spalio 24 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 25 d. Leningradas.
• 1976 m. spalio 27 d.
• 1976 m. spalio 30 d.
• 1978 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius. Lietuva - JAV 68:106 (28:52)
• 1978 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius. Lietuva - Čekoslovakija 102:105(53:54)
• 1978 m. rugpjūčio 28 d.
• 1978 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius. Lietuva - Meksika 113:87 (64:46)
• 1978 m. rugsėjo 17 d. Maskva. Lietuva - SSRS 80:115(44:57)
• 1979 m. birželio 26 d. Liepoja Lietuva - Latvija 101:93 (50:45)
• 1979 m. birželio 27 d. Liepoja. Lietuva - Baltarusija 98:95 (57:45)
• 1979 m. birželio 29 d. Liepoja. Lietuva - Estija 93:91 (47:53)
• 1979 m. birželio 30 d. Liepoja Lietuva - Rusija 86:106 (45:47)
• 1979 m. liepos 6 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 105:83 (55:37)
• 1979 m. liepos 7 d. Vilnius. Lietuva - Baltarusija 77:94 (40:50)
• 1979 m. liepos 10 d. Kaunas Lietuva - Uzbekija 98:90 (52:44)
• 1979 m. liepos 13 d. Kaunas.
• 1979 m. liepos 14 d.
• 1979 m. liepos 15 d. E. E.
• 1982 m. gegužės 9 d.
• 1982 m. liepos 30 d.
• 1982 m. rugpjūčio 1 d.
• 1983 m. balandžio 17 d.
• 1983 m. balandžio 18 d.
• 1983 m. balandžio 23 d.
• 1983 m. balandžio 24 d.
• 1983 m. balandžio 25 d. Brno.
• 1983 m. balandžio 28 d.
• 1983 m. balandžio 29 d.
• 1983 m. gegužės 21 d. Kaunas.
• 1983 m. gegužės 22 d.
• 1983 m. gegužės 23 d.
• 1983 m. gegužės 30 d. Anykščiai.
• 1983 m. gegužės 31 d.
• 1989 m. rugsėjo 12 d.
• 1991 m. balandžio 19 d. Vilnius. Lietuva - Suomija 93:84 (38:43)
• 1991 m. balandžio 20 d. Panevėžys. Lietuva - Suomija 68:66 (35:31)
• 1991 m. balandžio 21 d.
• 1991 m. gegužės 21 d.
• 1991 m. balandžio 24 d. Kaunas.
• 1991 m. birželio 7 d.
• 1991 m. birželio 8 d.
• 1991 m. birželio 9 d.

Nepriklausomybės Laikotarpis: Naujas Etapas Lietuvos Krepšinyje

Po nepriklausomybės atgavimo 1991 m., Lietuvos krepšinis pradėjo naują etapą savo istorijoje. Lietuva vėl galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose ir siekti aukščiausių apdovanojimų.

#

tags: #krepsinio #namai #lietuva #latvija