Šis straipsnis apžvelgia įvairius Lietuvos aspektus, susijusius su gamtosauga, kultūros paveldu ir sportu, ypač krepšiniu. Straipsnyje integruojama informacija apie ąžuolynų atkūrimą, gėlių simboliką, krepšinio reikšmę Lietuvai ir kultūros paveldo įamžinimą.
Ginučių Ąžuolyno Atkūrimas: Gamtotvarkos Pavyzdys
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ dėka, Ginučių ąžuolynas, dažnai vadinamas retųjų augalų lobynu, baigia savo teritorijos tvarkymo darbus. Šiame etape buvo pašalinta menkavertė augalija ir suformuotos medžiais apaugusios ganyklos.
Aukštaitijos nacionalinio parko projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis teigė: „Džiaugiamės, kad lapkritį pradėti paskutinieji teritorijos tvarkymo darbai buvo operatyviai ir sėkmingai baigti - suformuota medžiais apaugusių ganyklų buveinė. Pastaruoju metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su ūkininku, kuris įsipareigoja projekto įgytas ir jam perduotas karves numatytą laikotarpį ganyti Ginučių ąžuolyne. Ganomas karves, kurios padeda rūpintis gamtotvarka, čia pamatyti bus galima nuo pavasario iki rudens“.
Iššūkiai ir Sprendimai
Pradėti vertingos teritorijos atkūrimo darbus nebuvo lengva. Iš pradžių reikėjo susisiekti su privačių sklypų savininkais, paaiškinti numatomų darbų priežastis ir tikslus. Dalis savininkų sutiko parduoti žemę, kuri buvo nupirkta valstybės nuosavybėn. Su kitais savininkais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Parengus miškotvarkos projektą ir gavus reikalingus leidimus, buvo pradėti teritorijos tvarkymo darbai.
T. Masiulis paaiškino: „2023-2024 m. žiemą buvo atlikti pirmo etapo tvarkymo darbai. Ąžuolai auga medžių apsuptyje, jų lajos buvo stipriai užgožtos. Todėl bijant, kad staigiai atidengus ąžuolus bus sužadinti miegantys pumpurai, kad pradės augti vilkūgliai, pirmiausiai po ąžuolų laja buvo pašalinti visi menkaverčiai medžiai. O likusioje teritorijos dalyje buvo pašalinta apie 50 proc. menkaverčių medžių“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Karvių Sugrįžimas ir Teigiami Pokyčiai
Įgyvendinus šį etapą, teritorijoje vėl pradėtos ganyti karvės. 2024 m. birželio 5 d., po 46 metų pertraukos, karvės vėl pradėjo ganytis Ginučių ąžuolyne. Nors teritorija dar nebuvo visiškai sutvarkyta, tyrėjų rezultatai jau džiugino. Dabar, kai teritorijos tvarkymo darbai baigti, tikimasi dar geresnių naujienų apie atsikuriančią augaliją.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas (botanikas) Vytautas Uselis patvirtino, kad Ginučių ąžuolynas džiugina teigiamais pokyčiais: „Europinės svarbos buveinių degradavimas sustojo, o kai kurie atvirų buveinių (miškapievių, melvenynų) ploteliai pradėjo rodyti gerėjimo ženklus“.
Monitoringo Rezultatai
Pasak V. Uselio, 12-oje stacionarių monitoringo aikštelių yra skaičiuojamos atvirų buveinių gerą būklę iliustruojančios rūšys. 2019 m. aikštelėse buvo nustatyta 12 indikatorinių rūšių, o šiemet šis skaičius išaugo iki 16. Pirmos apskaitos metu vyravo vaistinė notra ir pievinė miegalė, o dabar dažnumu neatsilieka kmynalapis kalnasargis ir paprastasis kardelis. Pastaroji rūšis dabar išplitusi visoje Ginučių ąžuolyno teritorijoje ir yra gausiausia iš Raudonosios knygos rūšių.
Naujose vietose pastebėta ir kita saugoma rūšis - sibirinis vilkdalgis. Taip pat pagausėjo vyriškosios gegužraibės. Iš kitų indikatorinių rūšių naujai pastebėtos arba gausėja ožiažolė, auksakuodis vėdrynas, šunmėtė, hartmano viksva, orchidių šeimos rūšys - kiaušininė dviguonė, plačialapis skiautalūpis, blandys.
Ateities Iššūkiai
Pašnekovas paminėjo, kad tuose plotuose, kuriuose dėl likusios privačios nuosavybės tvarkymo darbai nevyko, indikatoriniai augalai labai sumažėjo ar visai išnyko. Tai rodo, kaip sparčiai blogėja vertingų buveinių būklė, jei gamtoje savo vaidmens nebeatlieka stambieji žolėdžiai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
„Ginučių ąžuolyno laukymėse žolinė augalija dar labai vešli, daug kur dar vyrauja ekspansyvvių aukštaūgių ir azotamėgių rūšių sąžalynai - lendrūnynai, vingiorykštynai, dilgėlynai, nendrynai. Reikia nemažai laiko ir pakankamai intensyvaus ganymo, kad pilnai atsikurtų prieš kelis dešimtmečius klestėjusios miškapievių, melvenynų ir medžiais apaugusių ganyklų buveinės“, - teigė V. Uselis.
Ąžuolai: Simbolika, Biologija ir Reikšmė Lietuvai
Ąžuolas Lietuvoje yra vienas svarbiausių ir labiausiai gerbiamų medžių. Jo simbolika, biologinės savybės ir reikšmė Lietuvos kultūrai yra neįkainojama.
Biologinės Savybės
Lietuvos miškuose auga ankstyvosios ir vėlyvosios paprastojo ąžuolo formos medžiai. Ankstyvosios formos ąžuolai sulapoja maždaug 2-3 savaitėmis anksčiau, negu vėlyvosios formos medžiai. Ąžuolai turi stambią giliai einančią pagrindinę šaknį, kitos šaknys auga plačiai ir giliai, dėl to vėjams yra atsparūs. Ąžuolai mėgsta šakotis. Atskirai augančio ąžuolo laja yra gražiai apvalios formos, stiebas trumpas, išėjęs į drūtas šakas. Tankmėje augančio ąžuolo stiebas turi daug snaudžiančių pumpurų. Atidengus šviesą, stiebas apsipila atžalomis, vadinamaisiais vilkais. Kamienas tvirtas, senesnių medžių storas. Jaunų ąžuolų žievė lygi, blizganti, o subrendusių medžių žievė juosvai pilka, giliais ir vertikaliais skiautais suaižėjusi.
Lapų ilgis siekia 7-12 cm, kartais iki 15 cm, plotis 2-6 cm, ar iki 8 cm. Jų viršus ryškiai žalias, kartais šiek tiek žvilgantis, paprastos formos, atvirkščiai kiaušiniški, plačiausia vieta aukščiau jo vidurio, bukai skiautėti, kiek plaukuoti, vėliau tampa plikais arba tik apačioje pagysliais plaukuoti, odiški, dažniausiai su 4-6 poromis skiaučių. Lapkotis trumpas, apie 5 mm ilgio ir plikas, o jo pamatas dažniausiai širdiškas, su auselėmis. Rudenį lapai pagelsta arba paruduoja, nuo kai kurių ąžuolų lapai nenukrenta, išsilaiko iki pavasario.
Žydi gegužės mėn. lapams skleidžiantis. Žiedai neryškūs, smulkoki, nusvirę, kuokeliniai žirginiuose, piesteliniai žiedai auga paskirai po 1 ar keletą ant 6-8 ar 15 cm ilgio žiedkočių ir primena pumpurus, jų apyžiedis rausvas ir iš piestelinių žiedų susidaro gilės. Vaisiai - buko kiaušinio formos, vienasėklės gilės, kurių pamatus gaubia goželė. Goželė gelsvai žalia, žvynuota, dengia maždaug trečdalį gilės. 1,5-3,5 cm ilgio gilės, 1-2 cm skersmens išauga po 1-4, rečiau 5-6 ant 1,5-4 cm ilgio kotelio, gilės viršuje yra labai trumpas dygliukas. Prinoksta ir krinta rugsėjo-spalio mėn.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Atviroje vietoje augantys ąžuolai užaugina sėklas 20-25 metų amžiaus, augantys medynuose - maždaug nuo 50-70 metų amžiaus. Sėkliniai metai būna kas 4-5 metai, prastesnėse sąlygose dar rečiau. 1000 gilių sveria nuo 2 iki 5 kg, arba vidutiniškai apie 3 kg. Šaknų sistema plati ir gili, jos prasiskverbia iki 10 m gylio, tad medžiai nesunkiai pakenčia užsitęsusias sausras. Sodinimui geriausiai tinka gilės krentančios po pirmųjų šalnų. Tai tvirčiausias Lietuvos medis.
Paplitimas ir Augimo Sąlygos
Lietuvoje gana dažnas savaime augantis (ir palyginus dažnai sodinamas) medis miškuose, parkuose, skveruose, sodybose, ir labiausiai paplitęs šalies Vidurio žemumoje. Ąžuolai Lietuvoje medynuose kartu auga su paprastaisiais uosiais, paprastaisiais klevais, paprastosiomis eglėmis, mažalapėmis liepomis, drebulėmis, juodalksniais, rečiau su beržais ir paprastosiomis pušimis. Augimui reikalinga gera drėgna dirva: gilus juodžemis, priemolis. Augti mėgsta nerūgščiuose ir neužmirkusiuose vidutinio derlingumo bei derlinguose giliuose priemoliuose bei priesmėliuose, turinčiuose magnio, kalcio azoto, kalio. Nereiklus oro drėgmei ir jautrus vandens pertekliui. Šalčiui palyginti atsparus, bet šaltą žiemą gali įtrūkti kamienas, apšalti ūgliai bei pumpurai, o ir neretai nukenčia nuo vėlyvųjų šalnų pavasarį, ypač anksti pradėję lapotis ąžuolai. Ąžuoliukai dažnai auga suspausti kitų medžių, tačiau viršūnė turi gauti pakankami saulės spindulių, nes ąžuolai mėgsta šviesą, o po kitais medžiais neauga.
Pagal valstybinio miškotvarkos instituto duomenis, ąžuolynai Lietuvoje užima 1,99 proc. arba 40 734 ha (2009 m.) visų medynų (miškų) ploto. Palyginimui 2001 m. sudarė 1,8 proc. (34 639 ha) viso medynų ploto. Grynų ąžuolynų yra nedaug.
Naudojimas
Mediena kieta, patvari ir graži, apie 720 kg kubiniame metre tankio. Iš jos daromi baldai, parketas ir pan. Anksčiau ąžuolo mediena plačiai naudota laivų statyboje. Gerai laikosi ir ore ir žemėje, ir vandenyje. Ilgai vandenyje prabuvusi ąžuolo mediena pajuoduoja ir sustiprėja. Iš gilių daromi miltai, iš kurių vėliau galima kepti duoną, skanaus skonio gilių kavą. Maistingumu jos prilygsta daržovėms, kadangi jose yra 2-4 procentai riebalų, šiek tiek baltymų, apie 40 procentų krakmolo. Žievė naudojama vaistams ir raugams. Lapai naudojami raugiant agurkus, kurie nuo lapuose esančio tanino būna kietesni. Visose ąžuolo dalyse daug raugų - žievėje apie 12 proc., medienoje apie 9 proc., bei gilėse.
Ąžuolas Mitologijoje ir Kultūroje
Aisčių mitologijoje ąžuolai svarbiausi medžiai, augę daugelyje šventų vietų. Senovės aisčiai (ir lietuviai) tikėjo, kad ąžuolų giraitėse gyvena dvasios, o ypač seni ir stori ąžuolai yra dievų buveinės. Mažosios Lietuvos istorikas bei etnografas Motiejus Pretorijus gyvenęs 1635-1707 m. rašė, jog pasimelsti prie senų, galingų, šventais laikytų ąžuolų žmonės keliaudavę iš labai tolimų vietovių, nes jie tikėjo, kad Dievas prie jų pastato po angelą, kuris geriems žmonėms daro gera, o blogiesiems - bloga. Prūsai tikėjo, kad ąžuoluose gyvena dievai ir jų ošime net išgirsdavę dievų atsakus. Vėlyvajame liaudies folklore taip pat minima, kad iš kelionės pas Dievą atgal žemėn grįžęs žmogus atsibunda po ąžuolu ar ąžuolų giraitėje.
Ąžuolas laikomas jėgos, vyriškumo, nepriklausomybės, ištvermės ir tvirtumo simboliu. Pagonybės laikais ąžuolynai Lietuvoje buvo kulto centrais. Tai lėmė pasirinkimą šiuos medžius įprasminti herbuose.
Gėlės Lietuvos Herbuose ir Kultūroje
Lietuvos gyvenviečių herbuose vaizduojami įvairūs augalai - ne tik artimi lietuvio buičiai, žydintys ar vedantys vaisius, bet ir nykstantys, unikalūs gamtos paminklai. Gėlės ir kiti augalai simbolizuoja įvairius krašto aspektus, istoriją ir tradicijas.
Augalų Simbolika Herbuose
- Bijotų herbas: Pavaizduotas prieš 200 metų tūkstantmečio ąžuolo kamienas su Baubliu - pirmuoju Lietuvoje senienų ir kraštotyros muziejumi.
- Gaurės herbas: Virš daugialapio ąžuolo pavaizduota saulė.
- Šilalės herbas: Raudonas ir sidabrinis ąžuolai.
- Jiezno herbas: Ąžuolo šaką su lapais ir gilėmis laikanti sparnuota moteris.
- Samylų herbas: Įamžintas botaninis gamtos paveldo objektas Dubravos medžiai „dvyniai“ - susiviję paprastoji pušis ir paprastasis ąžuolas.
- Kačerginės herbas: Auksiniai pušies kankorėžiai.
- Kriūkų herbas: Pušies šakelė, simbolizuojanti supančius pušynus.
- Šilavoto herbas: Trys spygliuotės, primenančios apie tebežaliuojančią girią.
- Druskininkų herbas: Trys auksinėmis karūnomis „pasidabinusios“ sidabrinės pušys.
- Traupio herbas: Žalias šerinės kalnarūtės keras, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
- Skaistgirio herbas: Penkios uosio šakelės, primenančios apie buvusią neįžengiamą girią.
- Leipalingio herbas: Žalia liepa.
- Židikų herbas: Koplytėlę supa du dideli medžiai, primenantys liepas.
- Gižų herbas: Liepų alėja, vedusi nuo kapinių iki dvaro.
- Lentvario herbas: Trys auksiniai klevo lapai.
- Šalčininkų herbas: Trys lazdyno riešutai.
- Kidulių herbas: Visa iš gausybės rago virstanti gamtos gėrybių puokštė.
- Alvito herbas: Auksinis medis, besikerojantis iš auksinės vežimo ašies.
- Rudiškių herbas: Raudonas plūgas su aukštyn besistiebiančiomis raudonomis apynių virkščiomis.
- Daujėnų herbas: Apynių vainikas, simbolizuojantis aludarystę.
- Pasvalio herbas: Apynių virkščia, apsivyniojusi apie jaučio ragus.
- Pašvitinio herbas: Aludarių apyniai ir senasis žemdirbystės įrankis kaplys.
- Obelių herbas: Trys obelų žiedai.
- Šėtos herbas: Išrauta sidabrinė obelis su trimis auksiniais obuoliais.
- Pakuonio herbas: Obelis, papuošta gausybe žiedų.
- Smilgių herbas: Smilgos, plačiai paplitusios pievų žolės.
- Joniškėlio, Klausučių, Sintautų, Satkūnų herbuose: Dobilai.
- Varėnos herbas: Bitė virš šešių viržių žiedų.
- Šačių herbas: Pakalnutės, simbolizuojančios gyventojų įprotį skinti šias gėles ant Ryklės kalno.
- Ignalinos herbas: Trys sidabrinės lelijos, simbolizuojančios ežerų kraštą.
- Grinkiškio herbas: Angelas, laikantis žydinčią leliją.
- Kairių herbas: Plačialapių klumpaičių žiedai.
- Domeikavos herbas: Žydintis erškėtrožių krūmas, menantis vietinių kovą už laisvę.
- Alytaus herbas: Balta rožė raudoname lauke.
- Skirsnemunės herbas: Kartu su kalaviju pavaizduotas pasviręs lauro medelis.
- Kalvarijos herbas: Laurų šakelės.
Herbuose naudojami augalai atspindi vietos istoriją, gamtą ir žmonių gyvenimo būdą.
Krepšinis: Lietuvos Tautos Vienytojas
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei tik sportas - tai tautos pasididžiavimas, vienybės simbolis ir svarbi kultūros dalis. Krepšininkų pasiekimai garsina Lietuvą visame pasaulyje.
A. Sabonio Indėlis į Lietuvos Krepšinį
Naujasis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis pabrėžė krepšinio svarbą Lietuvai: "Visi žino kokią svarbą Lietuvoje turi krepšinis. Jis ugdo patriotiškumą. Krepšininkų pasiekimai garsina Lietuvą visame pasaulyje. Svarbiausia, jis vienija visą tautą. Man bus malonu, jeigu savo darbu, patirtimi ir noru galėsiu prisidėti prie Lietuvos krepšinio vystymo".
A. Sabonis apibrėžė savo veiklos gaires: "Sieksiu prisidėti prie ne tik krepšinio, bet ir sporto finansavimo veiklos gerinimo, sporto paramos įstatyminės bazės tobulinimo, privataus sporto sistemos sektoriaus skatinimo. Svarbu skirti didesnį dėmesį ir merginų bei moterų krepšinio skatinimui. Kartu ir moterų krepšinio lygoms ir sporto mokykloms".
Jaunimo Trenerių Motyvacija ir Vienybė
A. Sabonis pabrėžė būtinybę motyvuoti geriausius Lietuvos jaunimo trenerius ir dirbti išvien su Krepšinio trenerių asociacija. Taip pat svarbu sukurti tradicijas, kurios padėtų nepamiršti krepšininkų, trenerių, kitų krepšiniui nusipelniusių žmonių, kai šie jau baigia karjerą.
A. Sabonis akcentavo vienybės svarbą LKF: "Kaip minėjau, krepšinis suvienija tautą, todėl vienybė svarbi ir pačiai Krepšinio federacijai. Svarbu, kad numalšinę asmenines ambicijas galėtume darbuotis bendram labui. Vienybėje - jėga. Mano siekis - kad šis šūkis netaptų reklaminiu".
V. Garasto Įvertinimas
Konferencijos dalyviai pritarė siūlymui, kad V. Garastas taptų garbės prezidentu neribotam laikui. A. Sabonis įteikė V. Garastui puokštę gėlių bei simbolinį padėkos ženklą.
Apdovanojimai ir Pagerbimas
Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis A. Saboniui suteikė Lietuvos nusipelniusio sportininko vardą. V. Garastui už indėlį į Lietuvos sportą įteikė garbės raštą - „laudatio“. Vienas žinomiausių Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjų Tomas Balaišis - Sėkla apdovanotas 3-iojo laipsnio atminimo medaliu už indėlį vystant krepšinį.
LKF Struktūros Pokyčiai
Į naujai įsteigtą LKF Garbės tarybą išrinkti V. Garastas, Jūratė Daktaraitė, Modestas Paulauskas, Stanislovas Stonkus, Sergejus Jovaiša. LKF Etikos, drausmės ir apeliacinės komisijos nariais tapo LKF vykdomojo komiteto atstovas Justinas Macijauskas, teisininkai Kęstutis Vagneris ir Andrius Budvytis.
Federacijos viceprezidentais liko Šarūnas Kliokys, Rimantas Cibauskas ir Kęstutis Pilipauskas.
Vienybės Aikštės Atnaujinimas Kaune: Kultūros ir Gamtos Harmonija
Kaune baigiant rekonstruoti Vienybės aikštę jau sodinami ir augalai. Vienas netgi apipintas legendomis. Įrengiant požeminį garažą, dalį sutrešusių medžių teko nupjauti, tad dabar jų vietoje nuspręsta pasodinti didelius medžius. Ir nors žalumos vizualiai bus mažiau, nes nelieka anksčiau buvusios vejos - medžių, krūmelių ir gėlių čia esą augs gerokai daugiau.
Nauji Augalai ir Senieji Simboliai
Aikštėje pasodintas bemaž 10 metrų beržas, atvežtas iš Vokietijos. Dendrologai ramina, jog šie aukštaūgiai beržai tikrai prigis ir pavasarį visus stebins ne koks liaunas kamienas, o šlamės ūgtelėję lapuočiai. Po kelerių metų jie pasistiebs dvigubai, o laja bus 6 metrų pločio.
Iš viso bus pasodinta 4 paprastosios pušys ir 8 karpotieji beržai. Taip pat išsaugotas šimtametis ąžuolas, kurį, kaip manoma, Steigiamojo Seimo susirinkimo proga sodino tokios iškilios asmenybės kaip Vydūnas ir Vaižgantas. Prigis ir liaunas gluosnis, išaugintas iš nukirsto sutrešusio gluosnio, apipinto legendomis - esą jis susijęs su Šabaniausku.
Augalų Parinkimas ir Priežiūra
Pasak dendrologų, visi augalai parinkti taip, kad derėtų su aplinka ir ištvertų Lietuvos orus - sausras, lietų ar šaltį. Ten kur žemės sluoksnis gilesnis - apie pora metrų - augs medžiai, kur mažesnis - vos keliasdešimt centimetrų - krūmai bei daugiamečiai žoliniai augalai.
Nors anksčiau buvusios vejos Vienybės aikštėje nebelieka, ją keičia įmantrios betoninės konstrukcijos, tačiau pasak specialistų, želdinių skaičiumi jos bus gerokai daugiau - planuojama susodinti maždaug 5000 įvairiausių želdinių.
Ąžuolo Žydėjimas ir Jo Reikšmė
Ąžuolas žydi gegužės mėnesį, besiskleidžiant lapams. Žydėjimas įprastai trunka 4-7 dienas. Ąžuolas - vienanamis medis, kurio moteriški ir vyriški žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio.
Žiedų Sandara
Ąžuolų vyriški žiedai neryškūs, ilgi (3-4 cm ilgio), nusvirę plonais žirginėliais, kurie sudaryti iš 10 ar daugiau žalių žiedelių. Jie išskiria žiedadulkes, kurios apdulkina moteriškus žiedus. Ąžuolų moteriški žiedai yra daug mažesni ir mažiau pastebimi nei vyriški. Jie statūs, kolbutės pavidalo, rausvais pakraščiais, susitelkę į pavienius žiedynus. Po apdulkinimo moteriški žiedai išsivysto į giles, ąžuolo sėklas.
Gilės ir Jų Svarba
Įdomu tai, kad ąžuolo gilės - didžiausios šalies miškų medžių sėklos, 1000 gilių sveria net 2-3 kg. Skirtingai nei kai kurių kitų augalų, ąžuolo žiedai paprastai nėra naudojami kulinariniais ar medicininiais tikslais, tačiau jie atlieka svarbų vaidmenį dauginantis ąžuolams ir yra esminė ekosistemos dalis, aprūpinanti maistu laukinės gamtos atstovus.
Ąžuolo gilės tinkamos kaip pašaras kiaulėms, kurios praeityje jomis ir buvo maitinamos. Jas labai noriai ėda dalis žinduolių gyvūnų, tokie kaip taurieji elniai, šernai, voverės, pelės ir kiti graužikai. Tačiau labiausiai giles mėgsta kėkštai - vienu kartu savo žiočių maiše gali neštis iki 6 gilių, o slapsto jas nuo kelių metrų iki kelių kilometrų spinduliu. Dažnai slepia saulėtose, atvirose ganyklose, pievose - tokios vietos yra ypač tinkamos ąžuolams augti. Taigi, jei pievoje, toliau nuo miško pamatote ąžuolą, labai tikėtina, kad jį pasodino kėkštas.
Ąžuolų Ilgaamžiškumas
Ąžuolai mūsų planetoje atsirado prieš 65 milijonus metų. Per tokį milžinišką laikotarpį vystėsi, atsirado ir nyko begalė augalų rūšių, tačiau šie medžiai išliko visą šį laiką. Kaip teigia mokslininkai, pagrindinė to priežastis yra ta, jog ąžuolo sėklos yra apsaugotos kietu kevalu. Ąžuolo gilės ir lapai yra apsitraukę rūgštiniu apvalkalu, dėl to yra labiau apsaugoti nuo grybų ir vabzdžių keliamų grėsmių.
Medžio stiprybė - ne tik šaknyse. Žydėjimas parodo jo gyvybingumą. Nors ąžuolai yra tvirti ir galingi medžiai, juos taip pat privalome saugoti nuo įvairių, žalą galinčių padaryti faktorių, taip pat ir galimos žmogaus ūkinės veiklos daromos žalos.