Vilniaus sporto rūmai - ne tik architektūrinis statinys, bet ir svarbus Lietuvos istorijos bei kultūros paveldo objektas. Šiame straipsnyje apžvelgiama rūmų istorija nuo pat jų statybos pradžios, aptariamos dabartinės problemos ir ateities vizijos, susijusios su planuojama rekonstrukcija.
Istorinis kontekstas
Vilniaus sporto rūmai buvo pastatyti 1965-1971 metais. Ši vieta turi gilią istoriją, nes čia XVI amžiuje veikė senosios žydų kapinės. Kapinės buvo uždarytos XVIII amžiuje, o sovietmečiu sunaikintos. Galutinai kapinės sovietinės valdžios buvo panaikintos 1948 m. Prieš II pasaulinį karą dar buvo likę keli šimtai kapų.
Sporto rūmų statybos projektui vadovavo architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis ir Zigmantas Liandzbergis bei inžinieriai Henrikas Katilius, Algimantas Katilius ir Sofija Kovaraskaja. 1973 m. rūmų kūrėjams buvo įteikta LTSR valstybinė premija.
Architektūrinės ir funkcinės ypatybės
Vilniaus sporto rūmai pasižymėjo unikalia vantine stogo konstrukcija, vienintele tokia Lietuvoje. Lenktas ir dinamiškas rūmų siluetas, gelžbetonio ir stiklo derinimas atspindėjo XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečio madas. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.
Maksimalus žiūrovų skaičius kito priklausomai nuo renginio pobūdžio: susirinkimuose dalyvauti galėjo 6 tūkst. žmonių, ledo ritulį stebėti galėjo 3176 žmonės, krepšinio varžybas - 4520 žiūrovų, bokso varžybas - 5400 žmonių.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Reikšmė Lietuvos istorijai
Vilniaus sporto rūmai suvaidino didelį vaidmenį išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu. 1988 m. spalio 22-23 d. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14-16 d. rūmuose budėjo savanoriai, saugodami pastatą nuo galimų provokacijų.
Rūmų veikla nepriklausomybės metais
Nepriklausomybės metais iš pradžių rūmai gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai. Didelis smūgis rūmams buvo 2004 m. atidaryta Vilniaus „Siemens“ arena - daug renginių iš karto persikėlė ten. Rūmuose renginiai vyko vis rečiau.
Dabartinė situacija ir planai
Šiuo metu Vilniaus koncertų ir sporto rūmus valdo Turto bankas, kuris rūpinasi projekto rekonstrukcija. Nuolat atliekama statinio apžiūra ir techninis auditas, kurio metu vertinama statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų esama būklė. Esant poreikiui, atliekami būtiniausi darbai atsižvelgiant į esminius reikalavimus statinio konstrukcijoms, priešgaisrinės saugos ir kultūros paveldo reikalavimus.
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kultūriniams renginiams sąlygas.
Rekonstrukcijos vizija
Dabar planuojama, kad rūmų rekonstrukcija, po kurių jie taps Konferencijų ir kongresų centru, bus vykdoma valstybės biudžeto lėšomis ir kainuos iki 29 mln. eurų. Tačiau šis projektas susiduria su iššūkiais, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Diskusijos ir nesutarimai
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje. Šiuo klausimu vyksta intensyvios konsultacijos tiek su įvairiomis Lietuvos ir pasaulio žydų organizacijomis, tiek su Lietuvos intelektualais ir istorikais, architektūros ir viešųjų pirkimų ekspertais.
Mūsų draugijos vadovės Ruta Bloshtein peticiją yra pasirašę daugiau kaip 53,500 neabejingų žmonių. Dėkojame visiems rašiusiems laiškus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir Prezidentui.
Seimo narys Kęstutis Masiulis yra pirmas Seimo narys spaudoje pasisakęs prieš Kongresų rūmų finansavimą. Jisai pateikė šį pasiūlymą po to kai jo paprašėme sudalyvauti.
Alternatyvūs pasiūlymai
Yra siūlymų įrengti ramaus poilsio vietą - žalią parką su medžiais ir takeliais, kur vaikščiotų porelės ar mamytės ir tėveliai vežiotų ir vedžiotų vaikučius. Taip pat svarstoma galimybė įrengti Žydų muziejų.
Vilniaus miesto pozicija
Naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas portalui MadeinVilnius.lt sakė, kad diskusijos atnaujinimas dėl Sporto rūmų perorganizavimo į Konferencijų centrą, būtų prasmingas. „Dabar Turto bankas tiesiog investuoja pinigus į konservavimą ir saugojimą, kitaip tariant - į beprasmybę“, - pažymėjo V. Benkunskas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Kultūrinė ir architektūrinė vertė
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, siekdamas išsaugoti unikalios architektūros Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, dar 2006 m. liepos 4 d. įrašė juos į Kultūros vertybių registrą, tad pastato griovimas nėra svarstomas.
Architektė Ona Marija Urbšytė pažymėjo, kad sovietiniai architektai visuomeninius pastatus projektavo atsakingai, remdamiesi pasauline praktika, garsiais architektais, ypač Vilniuje. „1964 metais Kagawoje, Japonijoje pastatyti ir tebestovintys sporto rūmai, kurių autorius - pasaulinio garso architektas Kenzo Tange - beveik identiškos architektūros objektas“, - pažymėjo ji.
Atgarsiai visuomenėje
Vilniaus sporto rūmai sulaukia didelio susidomėjimo visuomenėje. Per kasmetinį architektūros festivalį „Open house“ į rūmus užsukti ir išvysti, kaip jie atrodo dabar, gali kiekvienas vilnietis.
Interneto svetainėje Change.org Ruta Bloshtein inicijavo peticiją dėl Vilniaus sporto rūmų likimo.
Sporto rūmų atspindžiai mene
Menininkai taip pat atkreipia dėmesį į Vilniaus sporto rūmus. Poul Norton sukūrė kūrinį „Sporto Rūmų Prieglobstis“, kuriame pastatas vaizduojamas postapokaliptinėje, distopinėje versijoje.
Kiti sporto objektai Vilniuje
Straipsnyje minimas ir „Žalgirio“ baseinas, kuris veikė greta sporto rūmų. Deja, šio baseino jau nebėra. 1962 m. jis buvo apleistas atviras.