Sporto psichologija, kaip tarpdisciplininė mokslo šaka, tiria psichologinius veiksnius, turinčius įtakos sportininkų pasirodymui, treniruočių efektyvumui ir pasiekimų motyvacijai. Nors dažnai asocijuojasi su profesionaliu sportu, sporto psichologijos principai gali būti sėkmingai pritaikomi kasdieniniame gyvenime, padedant siekti geresnių rezultatų darbe, moksle ar kitose veiklose.
Įvadas į sporto psichologiją ir jos pritaikymą kasdienybėje
Sporto psichologija nagrinėja sportinių laimėjimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių, kuria priemones asmenų atrankai ir jų specialiam pasirengimui konkrečioms sporto šakoms, tiria sportininko elgesį ir veiklą įvairiuose varžybų etapuose. Šios srities specialistai plėtoja sportinio meistriškumo psichologinius pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judėjimo įgūdžius, mokant kontroliuoti kūną, ugdant sportininko valią ir dorovines savybes.
Sporto psichologijos pagrindinis objektas - sportinės veiklos ir sportininko asmenybės psichologiniai ypatumai. Ji kuria asmenų atrankos ir jų specialaus pasirengimo konkrečioms sporto šakoms priemones, sportininko elgesio ir veiklos įvairių varžybų etapuose psichologinio reguliavimo metodus, tiria sportininko psichologinę būseną sudėtingomis aplinkybėmis, jo elgesį per varžybas, santykį su sporto aplinka, treneriais, nerimo, baimės ir jaudulio įveikimo būdus.
Sporto psichologijos teorinių ir praktinių tyrimų tikslas - padėti optimizuoti sportinę veiklą, kuriai būdinga lenktyniavimas ir tai, kad ją reglamentuoja tam tikros taisyklės, vertina visuomenė. Sporto psichologija plėtoja sportinio meistriškumo psichologinius pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judėjimo įgūdžius, mokant kontroliuoti kūną, ugdant sportininko valią ir dorovines savybes.
Nors sporto psichologijos metodai dažniausiai taikomi sportininkams, siekiant pagerinti jų pasirodymą varžybose, šie principai gali būti pritaikomi ir kasdieniniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime vieną paprastą, bet veiksmingą metodą, kuris padeda įsivertinti savo elgesį ir nustatyti, ką reikia išlaikyti, įtvirtinti, išmokti ar pašalinti, siekiant asmeninių tikslų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Keturių elgesio formų vertinimo metodas
Profesionaliame sporte siekiama itin aukštų rezultatų, daug dėmesio skiriama treniruotėms ir metodikoms per treniruotes. Vienas pagrindinių sunkumų, su kuriais susiduria treneriai ir sportininkai - per treniruotes pasiektų rezultatų perkėlimas į varžybų situaciją. Dėl įvairių priežasčių, neretai psichologinių, sportininkams nepavyksta per varžybas taip gerai pasirodyti kaip treniruočių metu. Kad būtų galima sėkmingai pasirodyti varžybų metu, reikia sėkmingo pasirodymo ir treniruočių procese.
Tam, kad treniruotės būtų sklandesnės ir lengviau būtų galima fiksuoti progresą arba regresą, pasitelkiamas 4 elgesio formų vertinimas. Elgesys skirstomas į skirtingas formas, kad būtų galima konkrečiau įvertinti, ką reiktų pakeisti, o ko nereiktų. Tos 4 elgesio formos yra:
- Elgesys, kurį reikia išlaikyti.
- Elgesys, kurį reikia įtvirtinti.
- Elgesys, kurį reikia išvystyti/išmokti.
- Elgesys, kurį reikia pašalinti.
Elgesys, kurį reikia išlaikyti
Tai tokia elgesio forma ar konkretus veiksmas, kurį žmogus geba atlikti net ir didelio streso sąlygomis arba tiesiog visada tada, kada to reikia ir jis teikia naudą žmogui. Vadinasi, elgesys yra įtvirtintas ir juo galima bus pasinaudoti net sunkiu metu. Tokį elgesį paliekame, jo keisti nereikia. Tai gali būti įgūdis, kurį sportininkas geba atlikti net ir įtemptu metu. Pavyzdžiui, žmogus, norintis perskaityti daugiau knygų, turi išlaikyti patį skaitymo procesą. Svarbiausia, kad būtų tęsiamas skaitymas.
Elgesys, kurį reikia įtvirtinti
Tai toks elgesys, kurį žmogus geba parodyti, tačiau ne visada. Galbūt taip pernelyg priklauso nuo streso ar nuo aplinkos. Tačiau jeigu žmogus gebėtų tą elgesį pademonstruoti ir tada, kada sąlygos ne tokios palankios, jam jis neštų naudą. Vadinasi, tokį elgesį reikia įtvirtinti. Reikia, kad šis elgesys taptų tokiu elgesiu, koks aprašytas pirmame punkte. Galima savęs paklausti, ką turiu padaryti, kad galėčiau lengviau pasinaudoti šio elgesio teikiama nauda? Galbūt kartais tereikia daugiau praktikos, galbūt reikia pašalinti kokias nors netinkamas aplinkos sąlygas.
Pavyzdžiui, sporte tai gali būti įgūdis, kuris ne iki galo įtvirtintas, tarkime, baudų metimai lemiamu metu. Tada siekiame įtvirtinti tokį įgūdį. Kasdienybėje tai galėtų būti skaitymo įpročio įtvirtinimas. Žmogus jau kažkiek skaito, tačiau jam to neužtenka, nes skaito per retai arba per mažai. Vadinasi, galima būtų įtvirtinti kokį nors skaitymo laiką. Tarkime, žmogus skaito vakare ir ne kviekvieną dieną. Galima būtų nusistatyti, kad kiekvieną darbo dieną žmogus atsikeltų pusvalandžiu anksčiau ir skirtų ryte 25 minutes skaitymui. Jei skirtų skaitymui po 25 minute ir ryte ir vakare, per dieną gautųsi apie 30 puslapių (žinoma, priklauso nuo skaitymo greičio ir skaitomo teksto, bet imkime grubiai tokį skaičių). Per 5 darbo dienas gautųsi jau 150 puslapių ir daugiau.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Elgesys, kurį reikia išvystyti/išmokti
Tai toks elgesys, kuris atneštų naudos, jei būtų žmogaus „repertuare“, tačiau visai nėra išmoktas arba išmoktas ne iki galo. Tokį elgesį ar veiksmą reiktų identifikuoti ir surasti būdą, kaip jį galima būtų įtraukti į savo elgesio repertuarą. Sporte tai gali būti įgūdis, kurį reikia išmokti, tarkime, statyti gerą sienelę. Mokomės tokio įgūdžio. Kasdienybėje tai galėtų būti greitojo skaitymo įgūdžių įgijimas.
Elgesys, kurį reikia pašalinti
Tai toks elgesys, kuris yra disfunkcinis. Vadinasi, jo buvimas trikdo žmogų, kliudo siekti tai, ko jis/ji nori. Tokį elgesį reiktų pabandyti eliminuoti. Liūdnesnė žinia ta, kad disfunkcines elgesio formas eliminuotai dažnai būna sunkiau, nei išmokti naujas, funkcionalias, todėl šioje vietoje labai svarbu susidėlioti prioritetus bei tikslus, kurių yra siekiama, kad būtų aiški motyvacija, kodėl tokį elgesį žmogus turėtų pašalinti. Sporte tai gali būti blaškymasis, kam perduoti kamuolį. Bandome pašalinti. Kasdienybėje tai galėtų būti per didelis naudojimasis mobiliuoju telefonu, kai skaitoma, tad skaitymo procesas tampa pertrūkęs ir neproduktyvus. Reiktų bandyti pašalinti naudojimąsi išmaniuoju telefonu. Galbūt žmogus yra linkęs skaityti daug knygų vienu metu ir mėtytis tarp jų, todėl nemažai knygų lieka perskaityta ne iki galo.
Savęs vertinimo sistemos pritaikymas kasdienybėje
Šią savęs vertinimo priemonę galima paversti į dar paprastesnį grįžtamojo ryšio formatą:
- Ką aš darau tinkamai ir turėčiau tai tęsti.
- Ką aš darau tinkamai, bet turėčiau tai daryti dažniau ir pastoviau.
- Ką aš turėčiau daryti, bet dar nemoku.
- Ir, galiausiai, ką aš darau, bet turėčiau sustoti.
Šis metodas leidžia objektyviai įvertinti savo elgesį ir nustatyti, kokius veiksmus reikia atlikti, norint pasiekti geresnių rezultatų.
Psichologiniai įgūdžiai sporte ir jų lavinimas
Viena iš psichologinio darbo su sportininkais dalių - psichologinių sportininkų įgūdžių įvertinimas ir ugdymas. Psichologiniai įgūdžiai yra kažkas, ko negalime pačiupinėti, tačiau tai, kas gali veikti sportininko rezultatus.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Psichologiniai įgūdžiai apima relaksaciją, autogeninę treniruotę, vaizdinių kūrimą, tikslų užsibrėžimą, dėmesio koncentraciją, psichinės energijos valdymą, teigiamą mąstymą, vidinę kalbą ir varžybinius ritualus. Šių įgūdžių lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo ir geriau pasirodyti didelės įtampos situacijose.
Profesionalus sportas ir psichologinė sveikata
Sportas mums dažnai asocijuojasi ne tik su laisvalaikio praleidimu, tačiau ir su geresne fizine ir psichologine sveikata. Užsiėmimo sportu ir geresnės ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos ryšys jau seniai įrodytas ne vienu moksliniu tyrimu.
Tačiau profesionalus sportas gali kelti didelę psichologinę įtampą, trukdančią normaliai treniruotis ir gyventi visavertį gyvenimą. Sportininkai susiduria su įvairiais psichinės sveikatos iššūkiais, tokiais kaip perėjimas iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimas nuo šeimos, sportinės karjeros pabaiga, santykių su treneriais ir komandos draugais nesklandumai, nesėkmės baimė, pasitikėjimo savimi stoka ir psichologinės fizinių traumų pasekmės.
Todėl psichologinė parama sportininkams yra itin svarbi. Sporto psichologai dirba su įvairaus meistriškumo sportininkais, nuo pradedančiųjų iki aukšto lygio profesionalų, siekdami pagerinti jų sportinį pasirodymą, jaustis psichologiškai pasirengusiems varžyboms ir įveikti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Psichologinis tvirtumas ir atsparumas
Tikriausiai kiekvienas iš mūsų bent kartą galvojo, ar yra psichologiškai tvirtas(-a). Psichologinis tvirtumas, psichologinis atsparumas - itin plačiai tiek moksliniame, tiek kasdieniame kontekste naudojamos sąvokos, tačiau tikriausiai visi jas suvokiame skirtingai. Kada žmogų galima laikyti psichologiškai tvirtu? Kaip šio reiškinio sampratą suvokia paprasti žmonės ir kaip mokslininkai?
Psichologinis tvirtumas ir atsparumas yra svarbūs ne tik sporte, bet ir kasdieniniame gyvenime. Gebėjimas įveikti sunkumus, prisitaikyti prie pokyčių ir išlikti pozityviam net ir sudėtingose situacijose yra būtinas kiekvienam žmogui, siekiančiam asmeninės gerovės ir sėkmės.
Charakterio svarba sporte
R. Malinauskas ir kiti autoriai pabrėžia charakterio svarbą sporte. Sportininko charakterio bruožai gali padėti numatyti jo elgesį įvairiose situacijose ir valdyti jo rengimą. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu, jį veikia aplinka, veikla ir pastangos save tobulinti. Stiprus charakteris padeda sportininkui siekti tikslų, tačiau svarbu ugdyti harmoningą charakterį, be didelių vidinių prieštaravimų.
Charakterio bruožai - tai tipinės žmogaus elgesio formos. Jie atspindi žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, kitais žmonėmis ir darbu. L. Meidus skirsto charakterio bruožus į dvi grupes: kryptingumo bruožus ir valios bruožus.
Sporto psichologija: ištakos ir raida
Pirmieji sporto psichologijos tyrinėjimai pradėti 19 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas pradininkų - Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas N. Triplettas (1861-1931), žurnale American Journal of Psychology 1889 aprašęs dviratininkų, važiuojančių grupe, psichologiją. Jis nustatė, kad važiuodami komandoje dviratininkai pasiekia geresnių rezultatų nei po vieną. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. Griffithas (1893-1966) Ilinojaus universitete 1925 įsteigė pirmąją Sporto psichologijos mokslinių tyrimų laboratoriją ir išleido pirmuosius sporto psichologijos veikalus: Trenerio psichologija (The Psychology of Coaching 1926) ir Sportininkų psichologija (The Psychology of Athletics 1928). 1965 Romoje įvyko pirmoji sporto psichologijos konferencija, kurioje įsteigta Tarptautinė sporto psichologijos draugija.
Sporto psichologijos nauda ir praktinis pritaikymas
Sportas padeda nesenti smegenims ir yra geresnė priemonė nei populiarios programėlės, neva lavinančios atmintį - jos veikia taip, kad atmintis gerėja tik naudojantis programėle, bet niekur kitur. Sportas ir fizinis aktyvumas - veiksniai, kurie padeda smegenims nesenti, veikia kaip prevencija nuo Alzheimerio ligos ir pan.
Fizinis aktyvumas ir sportas, kalbant apie psichikos sveikatą, turi kelias funkcijas. Tai gali būti priemonė gydant tam tikrą sutrikimą, prevencinė priemonė arba tiesiog priemonė žmogaus gerovei padidinti. Sportuodami neturime laiko galvoti apie problemas. Ar užsimiršimas yra svarbus? Taip, jei kalbame apie nerimą ir jo sutrikimus. Visi daugiau ar mažiau nerimauja. Sportas padeda turint nerimo sutrikimų, nes taip nukreipiamas dėmesys. Tačiau tai ne vienintelis aspektas. Dėmesį galima nukreipti, bet problema išlieka. Dėl to yra kitų procesų, kurie veikia.
Sporto psichologija apima įvairius aspektus, įskaitant psichologinį įvertinimą, įgūdžių ugdymą, problemų sprendimą ir konsultavimą. Psichologinis įvertinimas apima įvairių psichologinių testų atlikimą, klausimynų pildymą, stebėjimą ir interviu. Šis įvertinimas padeda psichologui suprasti sportininko asmenybę, stipriąsias ir silpnąsias puses.
tags: #sporto #psichologijos #straipsniai