Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva pelnytai tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: A. Savčenko ir B. Massot aukso medalis
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo. 1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Taip pat skaitykite: Olimpinė Lietuvos krepšinio svajonė
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Dabartinis Etapas (nuo 2017 m.)
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Australijos krepšinis olimpiadoje
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era.
Legendiniai Lietuvos Atakuojantys Gynėjai
Jų darbas būdavo mesti. Ir pataikyti. Sėkmingai rinkdami taškus (ir titulus), jie varė į neviltį varžovų gynėjus bei trenerius. 15min pabandė surikiuoti geriausių Lietuvos krepšinio šimtmečio atakuojančių gynėjų dešimtuką. Verta pažymėti, kad tai - nėra lengva užduotis. Krepšinis ir patys atletai gerokai pasikeitė per 100 metų, todėl, lyginant skirtingų kartų žaidėjus, didžiausią įtaką turėjo titulai su rinktine.
Marius Grigonis: Geriausias šių dienų Lietuvos krepšinio atakuojantis gynėjas. Ir vienas geriausių šiuolaikinėje Eurolygoje. Lyderio savybes nuo pat jaunių krepšinio demonstruojantis 27-erių kaunietis yra tikras pergalingų metimų paskutinėmis sekundėmis specialistas. Šaltakraujiškas gynėjas yra laimėjęs ir FIBA Čempionų lygą su Tenerifės klubu. Būtent M.Grigonis tapo tų finalinių kovų MVP. Trofėjų kolekcijoje trūksta tik medalių su vyrų rinktine, o jie M.Grigonį neabejotinai kilstelėtų aukštyn šiame sąraše.
Martynas Pocius: Bebaimis skrajūnas, galingais šuoliais ir aštriais prasiveržimais draskydavęs varžovų gynybas. Į prestižinį Djuko universitetą NCAA lygoje M.Pocių pasikvietė pats Mike'as Krzyzewskis. Ryškiausius laimėjimus M.Pocius pelnė su vyrų rinktine - prisidėjo prie istorinės pasaulio čempionato bronzos 2010-aisiais ir tapo Europos vicečempionu 2013-aisiais.
Rimantas Kaukėnas: Geležinis žmogus, tarsi robotas mesdavęs dvitaškius iš 4-5 metrų atstumo po staigaus stabtelėjimo - tikras košmaras varžovams. Savo neįtikėtinais fiziniais sugebėjimais ir alinančiu darbu vilnietis ne sykį neigė ir medikų prognozes, po sudėtingų kelio kryžminių raiščių traumų į aikštę grįždavęs greičiau nei planuota. Su Lietuvos rinktine 2007-aisiais Europos čempionate pelnė bronzą.
Renaldas Seibutis: Iš Šventosios kilusio taikliarankio karjerą kiek pristabdė anksti patirta rimta nugaros trauma, bet kuo pasigirti R.Seibutis tikrai turi. Jo baudos metimai padovanojo Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinei auksą pasaulio čempionate. Būtent R.Seibutis atsiėmė tų pirmenybių MVP statulėlę. Sugrįžęs gynėjas ryškiausias karjeros pergales šventė vyrų rinktinėje, kurioje buvo svarbus starto penketo žaidėjas. 2010-aisiais jis džiaugėsi istorine bronza pasaulio čempionate, o 2013 ir 2015 metais dukart iš eilės tapo Europos vicečempionu.
Algirdas Linkevičius: Taškų darymo mašina. Krepšinio laikais, kai dar nebuvo nubrėžta tritaškio linija, sugebėjęs sumesti 48 taškus. Šį Kauno „Žalgirio“ rekordą vėliau pagerino tik pats Arvydas Sabonis.
Feliksas Kriaučiūnas: Čikagoje gimęs išeivijos lietuvis. Būtent F.Kriaučiūnas yra viena didžiausių beprotiškos mūsų tautos meilės krepšiniui priežasčių. Atvykęs į Lietuvą 1935-aisiais, jis ne tik pats žaidė, bet ir mokė kitus. Buvo kapitonas ir žaidžiantysis treneris 1937-ųjų bei 1939-ųjų Lietuvos vyrų rinktinėse, kurios dusyk iš eilės tapo stipriausiomis Europoje.
Stanislovas Stonkus: Vienas garsiausių praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvos krepšininkų, dvejose olimpinėse žaidynėse iš eilės užėmęs 2 vietą. Jis buvo SSRS lyderis - vidutiniškai rinko po 16 taškų (10 vieta visoje olimpiadoje), krepšį atakuodamas kosminiu 85,7 proc. tikslumu. 1957-aisiais triumfavo ir Europos čempionate ir vėl buvo rezultatyviausias čempionų žaidėjas (vid. 13,9 taško).
Stepas Butautas: Veržlus, atletiškas ir itin greitas - toks buvo vienas geriausių pokario laikų Lietuvos krepšininkų. S.Butautas buvo pirmasis, pradėjęs atakuoti krepšį viena ranka pašokęs į orą. 1952-aisiais Helsinkyje tapo olimpiniu vicečempionu (rinko po 10,6 taško). Tris sykius triumfavo Europos čempionate, 1951-aisiais buvo rezultatyviausias nugalėtojų žaidėjas (vid. 15,9 taško).
Arvydas Macijauskas: Bet kurį vakarą galėjo sumesti 40 taškų Eurolygoje. Sklandė legendos, kad tris kartus LKL „Snaiperio“ konkurso nugalėtojas (rekordas) treniruotėje yra pataikęs daugiau nei 200 tritaškių iš eilės. Ryškiausias karjeros laimėjimas - 2003-iųjų Europos čempionato auksas.
Rimas Kurtinaitis: Vienintelis krepšininkas istorijoje, pakviestas į NBA tritaškių konkursą, nors niekada nežaidė stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje. Legendos apie R.Kurtinaičio taiklumą buvo užbūrusios ir amerikiečius. Seulo olimpinis čempionas (1988 m.), pasaulio vicečempionas (1986 m.), Europos čempionas (1985 m.). Atkūrus Nepriklausomybę, svariai prisidėjęs prie istorinių Lietuvos rinktinės pergalių - dviejų olimpinių bronzos medalių (1992 ir 1996 m.), sidabro Europos pirmenybėse (1995 m.).
Nesėkmė Olimpinėje Atrankoje
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą modernios Lietuvos eroje nepateko į Olimpines žaidynes. Olimpinės krepšinio viltys subliuško dar net nepasiekus Tokijo. Lietuvai neliko nieko kito, tik pripažinti Slovėnijos pergalę, kai buvo nusileista rezultatu 85:96. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė sensacingai nepateko į Olimpines žaidynes pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo.
Pasiruošimas Paryžiaus Olimpinėms Žaidynėms
Lietuvos atstovai rengiasi olimpiadai. Paryžiaus olimpinės žaidynės - jau po mėnesio. Šiuo metu yra žinoma, jog Paryžiaus olimpiadoje Lietuva turės mažiausiai 42 sportininkus 13-oje skirtingų sporto šakų.
Dėl šanso ginti Lietuvos garbę olimpiadoje jau netrukus kovos ir šalies vyrų krepšinio rinktinė, kurios varžybos šalyje sulaukia daugiausiai susidomėjimo. Tačiau šiais metais rinktinė turės laimėti olimpinį atrankos turnyrą, kuris vyks liepos 2-7 d. Puerto Rike.
Apžvalga Tokio Olimpiadoje
Tokijo olimpiadoje Lietuva pademonstravo prasčiausią rezultatą. Vienintelį medalį - sidabro - Lietuvai iškovojo penkiakovininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Su vienu medaliu Tokijuje likusi Lietuva atsidūrė vos 77-oje bendroje medalių lentelėje, o tai yra žemiausia vieta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
tags: #olimpiada #krepsinis #vikipedija