Įvadas
Lietuvos krepšinio čempionatas - svarbi šalies sporto dalis, turinti gilias tradicijas ir didelę reikšmę krepšinio kultūrai. Nuo pat pirmųjų varžybų tarpukariu iki modernios LKL lygos, čempionatas nuolat evoliucionavo, augino talentus ir džiugino sirgalius. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio čempionato istoriją, svarbiausius etapus, legendinius klubus ir reikšmingiausius įvykius.
Lietuvos klubiniai čempionatai tarpukariu (1924-1942)
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas įvyko 1924 metais. Šie čempionatai vyko iki 1942 metų, kada buvo nebaigti dėl karo veiksmų. Šis laikotarpis žymi krepšinio užuomazgas Lietuvoje, kuomet entuziastai ir sportininkai kūrė šios sporto šakos tradicijas.
Lietuvos klubiniai čempionatai sovietmečiu (1945-1990)
Nuo 1945 metų vyko Lietuvos TSR čempionatas - Aukščiausia lyga. Tarybiniais laikais Kauno „Žalgiris“ varžėsi aukščiausioje TSRS lygoje ir Lietuvos čempionate dažnai nedalyvaudavo. Savo žaidėjams leisdavo čempionatuose dalyvauti kitoms komandoms. Pvz., jaunieji žaidėjai, kurie studijavo LKKI atstovavo šiai komandai, kiti „Atletui“, dar kiti būdavo įsidarbinę įvairiuose Kauno fabrikuose, ar Bangos, ar Drobės, ar Šilko, ar kitose ir atstovaudavo šių komandoms. Mažai kas žinos, kad Arvydas Sabonis yra atstovavęs „Šiluminių tinklų“ komandai. Šis laikotarpis pasižymėjo stipria konkurencija ir talentingais žaidėjais, kurie vėliau garsino Lietuvą tarptautinėje arenoje.
Lietuvos čempionatas (1990-1993)
1990-1993 m. vyko Lietuvos čempionatas (3 sezonus). Tai buvo pereinamasis laikotarpis, atkūrus nepriklausomybę, kuomet formavosi nauja krepšinio sistema.
Lietuvos krepšinio lyga (LKL) (nuo 1993 m.)
LKL įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją Lietuvoje profesionalią sporto organizaciją. Lietuvos krepšinio lyga - 10-os klubų asociacija. Lygą valdo ir svarbiausius klausimus priima patys klubai, deleguojantys po vieną asmenį į LKL valdybą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Legendiniai klubai ir žaidėjai
Lietuvos krepšinio istorijoje iškilo daug legendinių klubų ir žaidėjų, kurie paliko ryškų pėdsaką. Kauno „Žalgiris“ yra vienas tituluočiausių klubų, nuolat demonstruojantis aukštą lygį tiek šalies, tiek tarptautinėse varžybose. Taip pat ne vieną titulą iškovojo ir dar viena užmarštin iškeliavusi komanda „Atletas”. Jei Kauno „Atleto” komandą, kuri iki 2007 m. rungtyniavo LKL pirmenybėse, dar prisimena ir jaunesnioji karta, bei gali išvardyti klubui atstovavusius garsius krepšininkus, tokius kaip Ž. Ilgauskas, S. Štombergas, T. Pačėsas, V. Praškevičius, ar vieną sezoną komandai atstovavusį R. Šiškauską, tai apie „Drobę” žino mažai kas. Šis legendinis „Drobės” klubas Kaune buvo įkurtas dar 1938 m. Kauno „Drobei” yra atstovavę tokie žaidėjai kaip S. Jovaiša, G. Budnikas, A. Brazys ir kt. Trečiojoje vietoje tvirtai įsitaisė, jau senai savo egzistavimą baigęs klubas „Drobė”.
Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir daugelis kitų - tai žaidėjai, kurie ne tik garsino Lietuvos krepšinį, bet ir įkvėpė naujas kartas.
LKL dabartis
Šiuo metu LKL lygoje rungtyniauja 10 klubų. Tai konkurencinga lyga, kurioje netrūksta įdomių kovų ir talentingų žaidėjų. LKL komandos dalyvauja ir tarptautiniuose turnyruose, garsindamos Lietuvos krepšinį Europoje.
Lietuvos taurė ir Supertaurė
Lietuvos krepšinio istorijoje svarbūs ne tik čempionato medaliai, bet ir taurės varžybos.
Nuo 1964 metų Lietuvos taurės turnyrą rengė „Sporto“ laikraštis. Nuo 1967 metų baigiamajame turnyre keturios komandos žaisdavo vienu ratu (išskyrus 1995, 1996 ir 2000 metus). *1996 m. 2013 metais finale buvo žaidžiamos dvejos rungtynės abiejų komandų aikštėse. Pastaba: Vilniaus „Lietuvos Rytas” 2011/12 ir 2012/13 m. sezonuose LKF taurės turnyre nedalyvavo. Kauno „Žalgiris” LKF turnyre nedalyvavo 2012/13 m.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
2012-2013 m. Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.
Skaudžiausi Lietuvos rinktinės pralaimėjimai
Nepatyręs pralaimėjimo kartėlio, neįvertinsi ir pergalės džiaugsmo. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė yra iškovojusi ne vieną skambų laimėjimą, kuris amžiams įsirėžė sirgalių atmintyje, tačiau šalies krepšinio gerbėjai dar geriau prisimena svajones sudaužiusias nesėkmes.
- Lietuva - Italija (2004 m.) „Gyvenimo šansas, neabejotinai“, - Atėnų olimpinių žaidynių pusfinalį ligi šiol mena Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariai. Europos čempionai grupių etape smogė JAV krepšininkams, o kovoje dėl bilieto į finalą laukė Argentina. Lietuvius buvo kiek prikėlęs Saulius Štombergas, ketvirtajame kėlinyje išvedęs rinktinę į priekį, bet kapitono pasirodymą bei lietuvių viltis nutraukė penktoji krepšininko asmeninė pražanga ir nesibaigę italų tritaškiai. Gianluca Basiles, Giacomo Galandos ir Gianmarco Pozzecco vedama Italija to vakaro rungtynėse realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.), o eksperimentuoti karščiausiu metu nevengęs Antanas Sireika ir jo kompanija patyrė nesėkmę 91:100. „Aš nesikratau atsakomybės, bet kodėl mes nepripažįstame, kad italai sužaidė galbūt geriausias rungtynes per jų šalies istoriją? Kodėl nepripažįstame? Juk jie iš tikrųjų sužaidė super“, - prisiminimais apie skausmingąjį mačą dalijosi rinktinės treneris A.Sireika.
- Lietuva - Jugoslavija (1995 m.) Vienas skandalingiausių Europos čempionatų finalų istorijoje, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai. Emocijų dvikovoje netrūko - Arvydas Sabonis ne kartą karštai reagavo į arbitrų švilpukus, po vieno iš jų sulaukė ir techninės pražangos. Neapsikentęs Šarūnas Marčiulionis išvedė komandą iš aikštės. Tik po ilgų derybų jugoslavai „išprašė“ lietuvius grįžti į aikštę ir užbaigti rungtynes. Bet joje stebuklo sukurti nepavyko. Lietuva turnyre patyrė du pralaimėjimus, abu juos - Jugoslavijos krepšininkams. Finale lietuvius pražudė be keitimų žaidęs Aleksandras Džiordževičius, pataikęs net 9 tritaškius iš 12 ir surinkęs 41 tašką. Mūsiškių gretose išsiskyrė 32 taškus varžovams atseikėjęs Šarūnas Marčiulionis. Jis sulaukė turnyro MVP ir rezultatyviausio žaidėjo (vid. 23,7 tšk.) apdovanojimų. Antras pagal rezultatyvumą Europos čempionato žaidėjas irgi buvo iš Lietuvos - po 22 taškus rinkęs Arvydas Sabonis.
- Lietuva - Makedonija (2011 m.) Po 72 metų pertraukos į Lietuvą sugrįžęs Europos čempionatas sirgaliams visada asocijuosis su ašaromis, sielvartu ir skausmu. Pasaulio pirmenybių bronzos laimėtojus papildė senos šalies krepšinio žvaigždės - Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila ir broliai Lavrinovičiai. Didelio užtikrintumo Kęstučio Kemzūros komandoje nebuvo, bet ketvirtfinalį pavyko pasiekti kišenėje turint 8 pergales ir 2 nesėkmes prieš Ispaniją bei Prancūziją. Kelyje link pusfinalio - krepšinio nykštukės Makedonijos, kuriai tai buvo vos trečiasis Europos čempionatas istorijoje, egzaminas. Aikštelės šeimininkai pirmavo didžiąją mačo dalį, o likus minutei turėjo 4 taškų persvarą. Natūralizuotas makedonų įžaidėjas iš JAV Bo McCalebbas pirmiausia pataikė dvitaškį. Vėliau prametė metimą iš panašios situacijos, tačiau Darius Songaila netiksliai atliko perdavimą Šarūnui Jasikevičiui, o tai kainavo itin skaudžiai - tritaškį smeigė varžovų gynėjas Vlado Ilievskis. Sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje žaidę lietuviai turėjo progą išplėšti pergalę, tačiau Simas Jasaitis nepataikė būdamas laisvas iš vidutinio nuotolio, taip leidęs makedonams švęsti istorinę pergalę. „Reikia pripažinti, kad makedonai žaidė gerai. Pusfinalyje prieš juos sunkiai laimėjo Ispanija, o dėl trečios vietos vos įveikė rusai. Visiems prieš Makedoniją tuomet buvo sunku. Jie buvo pagavę labai gerą formą“, - atsiminimais apie skaudų pralaimėjimą dalijosi treneris Kęstutis Kemzūra.
- Lietuva - Ispanija (2008 m.) Penktas iš eilės ir paskutinis kartas, kai nacionalinė komanda neperžengė olimpinių žaidynių pusfinalio barjero. Ramūno Butauto diriguojama rinktinė kelyje link finalo grūmėsi su auksine Ispanijos komanda. Prieš lemiamą ketvirtį lietuviai turėjo 4 taškų persvarą bei realias galimybes Pekine vykusiame finale žaisti su JAV. Vis dėlto per paskutines 10 minučių iš rikiuotės ėmė kristi žaidėjai - mačo dėl penkių pražangų nebaigė aukštaūgiai Kšištofas Lavrinovičius ir Marijonas Petravičius, ketvirtoje pozicijoje susitikimo pabaigoje žaidęs Ramūnas Šiškauskas bei dvi nesportines pražangas gavęs Linas Kleiza. Ribotą laiką dėl keturių pražangų ant parketo praleido ir Robertas Javtokas. Lemiamas arbitrų švilpukas skelbė Ispanijos pergalę 91:86, o kovoje dėl bronzos nusileista Argentinai, kuri buvo įveikta atidarymo mače po pergalingo L.Kleizos šūvio. „Buvome verti žaisti finale, - praėjus 12 metų neabejoja Ramūnas Butautas. - Buvo skaudu. Trumpas atsistatymas, o reikėjo žaisti rungtynes dėl trečios vietos su Argentina. Jautėsi nuovargis, jautėsi emocinis nusivylimas. Žaisti tarp keturių stipriausių - lyg ir neblogai, bet medalio nelaimėjome - blogai. Toks trenerio darbas tarsi amerikietiški kalneliai.“
- Lietuva - Rusija (2007 m.) Dar vienas būsimų čempionų antausis lietuviams. 2003-aisiais triumfavusi Europos čempionate Lietuvos rinktinė galingą sudėtį išstatė ir po ketverių metų Ispanijoje, kurioje po pertraukos žaidė Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Rimantas Kaukėnas. Septynerias pirmąsias rungtynes laimėję Ramūno Butauto auklėtiniai pusfinalyje varžėsi su Rusija, kuriai vadovavo Davidas Blattas. R.Šiškauskas pusfinalyje iš viso pelnė 30 taškų, iš kurių 13 - trečiojo kėlinio pabaigoje. Neseniai su Atėnų „Panathinaikos“ iškeptas Eurolygos čempionas padėjo lietuviams atsitiesti iš 18 taškų duobės, bet dienos pabaigoje pergalę 86:74 šventė Rusija, kurią į priekį vedė 29 taškus surinkęs Andrejus Kirilenka. „Blogai pradėjome rungtynes. Jei gerai pamenu, atsilikome 17 taškų. Pavyko išlyginti, persverti, bet jie geriau sužaidė pabaigą. Turėjome realius šansus žaisti finale, bet krepšinis yra krepšinis“, - po 13 metų pasakojo treneris R.Butautas. Tai buvo vienintelis lietuvių pralaimėjimas turnyre, kadangi kovoje dėl trečios vietos 78:69 pranokta Graikija.
- Lietuva - Ispanija (1999 m.) Jono Kazlausko įkalbėtas Arvydas Sabonis po dvejų metų sugrįžo į rinktinę, bet Lietuvos krepšinio ąžuolas tikriausiai nenori prisiminti paskutiniųjų svarbių karjeros rungtynių vilkinti žaliai baltą nacionalinės komandos aprangą. Žygis link medalių baigėsi ketvirtfinalyje, nors iki tol lietuviai buvo iškovoję penkias pergales iš eilės, įskaitant niuksą būsimiems Senojo žemyno čempionams italams. Dėl bilieto į pusfinalį Lietuva pešėsi su Ispanija, kuriai nusileido 72:74. Įdomų sprendimą dvikovos pabaigoje priėmė J.Kazlauskas, likus 11 sekundžių iki finalinio arbitrų švilpuko ir esant lygiam rezultatui, įsakęs prasižengti ir turėti lemiamą ataką savo rankose. Francisco Espinosa prie baudų metimų linijos neklydo, o lemiamas 23-ejų Šarūno Jasikevičiaus išpuolis tikslo nepasiekė. Emocingame trileryje ispanams pavyko pažaboti didįjį Arvydą Sabonį, kuris per 16 minučių pelnė 3 taškus (1/5 dvit., 1/2 baud.), suklydo 4 kartus bei sulaukė 5 asmeninių pražangų. Centras žaidė ir kitoje dvikovoje su Turkija dėl 5-8 vietų ir per 19 minučių atseikėjo 13 taškų ir sugriebė 7 kamuolius.
- Lietuva - Latvija (2001 m.) Saldžią ir netikėtą 2000-aisiais Sidnėjuje iškovotą bronzą po metų pakeitė ašaros Turkijoje ir sirgalių „gėda“ šūksniai pasitinkant krepšininkus Vilniaus oro uoste. Dviem pergalėmis prieš Ukrainą ir Izraelį bei nesėkme prieš Prancūzijos krepšininkus Europos čempionato grupių etapą įveikė Jono Kazlausko vyrukai aštuntfinalyje atsimušė į brolių latvių sieną - 76:94. Lietuvą pražudė varžovų tritaškiai, kurių latviai iš viso pataikė 14. Keturis įsmeigė Ainaras Bagatskis, po tris - Robertas Štelmaheris ir Uvis Helmanis. Pasibaigus Senojo žemyno pirmenybėms, kuriose triumfavo Jugoslavija, atsistatydino šešerius metus rinktinei vadovavęs Jonas Kazlauskas.
- Lietuva - Slovėnija (2021 m.) Pirmas kartas, kai šalies vyrų rinktinė nepateko į olimpines žaidynes. Kelią užkirto krepšinio Mocartas iš Slovėnijos - Luka Dončičius, olimpinės atrankos finalą Kaune pavertęs asmenine žaidimų aikštele. Vunderkindas pasižymėjo įspūdingu trigubu dubliu - 31 taškas, 11 atkovotų kamuolių, 13 rezultatyvių perdavimų ir 42 naudingumo balų. Lietuva krito 85:96, o po pralaimėjimo postą paliko vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas.
- Lietuva - Prancūzija (2019 m.) Pralaimėjimas, po kurio spaudos konferencijoje Kinijoje skambiai pratrūko šalies rinktinės treneris Dainius Adomaitis, kitą dieną paskelbęs ir apie atsistatydinimą. „Visi matė, tik teisėjai nematė“, - po mačo su Prancūzija kalbėjo Marius Grigonis. Vietos pasaulio čempionato ketvirtfinalyje siekę lietuviai privalėjo įveikti vieną turnyro favoričių Prancūziją, kuri vėliau turnyre iškovojo trečiąją vietą, tačiau lemtingoje dvikovos atkarpoje kortas ir žaidėjų mintis sumaišė arbitrų klaida. D.Adomaičio kariauna 17 taškų deficitą ištirpdė iki 2, o iki mačo pabaigos buvo likusi minutė. Jonas Valančiūnas realizavo pirmąjį baudų metimą, tačiau antrąjį mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobert'as, bet pirmiausia liesdamas lanką ir pažeisdamas taisykles. Vis dėlto teisėjų švilpukai tylėjo. Kitoje atakoje Nando De Colo įmetė dvitaškį ir padidino varžovų persvarą iki 3 taškų, o lemiamas lietuvių bandymas užpulti buvo nesėkmingas.
- Lietuva - Baltarusija (1993 m.) Nepriklausomybę atkovojusi Lietuva patriukšmavo jau pirmajame oficialiame turnyre, kai Barselonos olimpinėse žaidynėse 1992-aisiais iškovojo bronzos medalius. Jugoslavijos suspendavimas bei puikus lietuvių ir kroatų žaidimas pastūmėjo FIBA sukurti papildomą atranką į 1993-ųjų Europos čempionatą Vokietijoje, o patį turnyrą išplėsti iki 16 komandų formato. Bet kovos Vroclavo mieste Lenkijoje Vlado Garasto auklėtiniams baigėsi itin skaudžiai. Pirmajame susitikime lietuviai 102:99 įveikė lenkus, bet antrajame 80:88 nusileido baltarusiams. Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio neturėjusią rinktinę, kurioje žaidė NBA sezono dėl Achilo skausmų neužbaigęs Šarūnas Marčiulionis, galėjo išgelbėti palankus rezultatas tarp Lenkijos ir Baltarusijos atstovų, bet tai neįvyko. Pralaimėjimas Baltarusijai ne tik vienintelį kartą istorijoje uždarė vartus į Europos pirmenybes, bet paliko lietuvius ir be 1994-ųjų pasaulio čempionato. „Tikrai negalvojau, kad patirsime tokį fiasko. Tikėjausi, kad komandos žaidimas gerės, taps darnesnis ir pateksime į Europos čempionatą Vokietijoje, bet to neįvyko“, - po nenusisekusios atrankos kalbėjo V.Garastas, kuris svaidėsi įtarimais ir dėl lenkų bei baltarusių galimo sąmokslo.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
tags: #lietuvos #krepsinio #cempionatas #1989