Olimpiada - tai daugiau nei tik sporto varžybos. Tai šventė, apimanti istoriją, kultūrą, politiką ir žmogiškąjį triumfą. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių ištakas, jų evoliuciją ir svarbiausius įvykius, kurie formavo šią globalią sporto šventę.
Senovės Olimpiados: Religija ir Sportas
Senovės olimpinės žaidynės buvo glaudžiai susijusios su religija. Jos buvo dalis religinių švenčių, skirtų pagerbti graikų dievų ir deivių tėvą Dzeusą. Šventovė, kurioje vyko žaidynės, buvo pavadinta Olimpo kalno - aukščiausio kalno žemyninėje Graikijoje - vardu.
Žaidynės Olimpijoje buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12-a amžių. Senovės olimpinės žaidynės prasidėjo dar 776 m. pr. Kr. ir trukdavo iki šešių mėnesių.
Olimpinių žaidynių laikotarpis senovės Graikijoje buvo skirtas pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams, kurie varžėsi įvairių sporto šakų rungtyse.
Uždraudimas ir Atgimimas
393 m. Romos imperatorius Teodosijus I uždraudė Graikijos olimpines žaidynes dėl religinio šventės elemento. Taip nutrūko daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi tradicija.
Taip pat skaitykite: A. Savčenko ir B. Massot aukso medalis
Užgesus antikinei graikų civilizacijai, ši tradicija buvo pamiršta. Tačiau, daugiau nei po pusantro tūkstančio metų, XIX amžiaus pabaigoje, prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) atgaivino olimpines žaidynes. Jis įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir inicijavo pirmąją modernią olimpiadą.
Pirmosios Moderniosios Žaidynės
Pirmoji moderni olimpiada surengta 1896 m. Graikijoje, Atėnuose. Jose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Daugiausia medalių iškovojo JAV (20), o antroje vietoje liko Graikija (46). Pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas. Užėmę antrąją vietą atletai gavo bronzos medalius ir lauro lapų vainikus, o trečiosios vietos laimėtojai nebuvo apdovanojami.
Olimpiniai Simboliai ir Tradicijos
Olimpinės žaidynės turi savitus simbolius ir tradicijas, kurie vienija sportininkus ir žiūrovus visame pasaulyje:
- Olimpinė ugnis: Ugnis - vienas svarbiausių olimpinių atributų. Jos uždegimo ritualas žaidynes rengiančiame mieste yra tarsi šventos apeigos. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus. Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla. Vienuolika aktorių, vaizduojančių vaidilutes, nukreipia į aukurą milžinišką veidrodį, fokusuojantį saulės spindulius, - tarsi olimpinę ugnį uždegtų pats dangaus šviesulys. Prisiminė ją tik 1928 metais. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama pirmąją žaidynių dieną ir liepsnoja iki pat jų pabaigos, tada taip pat iškilmingai užgesinama. Pirmoji olimpinės ugnies nešimo estafetė surengta per 1936-ųjų vasaros žaidynes. Tąsyk 3 330 sportininkų, perduodami deglą iš rankų į rankas, nugabeno ugnį iš Graikijos į Berlyną.
- Olimpinė vėliava: Baltas fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.
- Olimpinis devizas: Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Politika ir Olimpiada
Deja, olimpinių žaidynių istorija neapsiėjo be politinių įvykių ir boikotų:
- 1936 m. Berlyno olimpiada: Adolfas Hitleris vasaros žaidynes laikė „savo paties olimpinėmis“ ir siekė jas panaudoti kaip po Pirmojo pasaulinio karo atsitiesusios Vokietijos simbolį. Daugelis tarptautinių organizacijų bei politikų ragino žaidynes boikotuoti, kiti siūlė jas perkelti kitur. Daugybė žymių sportininkų buvo pašalinti dėl antisemitinių pažiūrų.
- Šaltojo karo įtaka: Dviejų supervalstybių konfliktas pasireiškė 1980-1984 m. JAV prezidentas Jimmy Carteris įsakė boikotuoti žaidynes Maskvoje dėl Sovietų Sąjungos invazijos į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą.
Kuriozai ir Įsimintini Momentai
Per ilgą olimpinių žaidynių istoriją buvo daug kuriozų ir įsimintinų momentų:
Taip pat skaitykite: Olimpinė Lietuvos krepšinio svajonė
- 1968 m. Meksiko olimpiada: Du juodaodžiai JAV atletai - Tomis Smitas ir Džonas Karlosas - stovėjo ant nugalėtojų pakylos, nuleidę galvas ir iškėlę kumščius su juodomis pirštinėmis, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją.
- 1920 m. Antverpeno olimpiada: Žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- 1928 m. Amsterdamo olimpiada: Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus.
- 1932 m. Los Andželo olimpiada: Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse - žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1956 m. Melburno olimpiada: Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 2000 m. Sidnėjaus olimpiada: Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu.
Dopingo Skandalai
Deja, olimpinių žaidynių istoriją temdo ir dopingo skandalai. Dažnos XXI a. olimpinės žaidynės taip pat neapsieidavo be dopingo skandalų - 2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine. Dėl neleistinų preparatų vartojimo medalių neteko 50 atletų, 14 jų - iš Rusijos. Po dvejų metų, 2014-aisiais, žiemos olimpinės žaidynės vyko dopingo skandalų krečiamoje Rusijoje, Sočio mieste. 2016 m. Kanados teisininkas Richardas McLarenas paviešino dviejų dalių ataskaitą, įrodančią, kad 2011-2015 m. Rusijoje veikė valstybės remiama dopingo programa. Dopingo skandalas lydi ir penktadienį prasidėjusias žiemos olimpines žaidynes Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tarptautinis olimpinis komitetas uždraudė dalyvauti žaidynėse visai Rusijos delegacijai.
Lietuva ir Olimpiada
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro). Šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ir Australijos krepšinis olimpiadoje