Įvadas
Ledo ritulys olimpinėse žaidynėse yra ne tik sporto varžybos, bet ir istorija, emocijos, netikėtumai bei atkakli kova. Tai arena, kurioje susiduria skirtingų šalių ambicijos, o pergalės tampa nacionalinio pasididžiavimo simboliais. Šiame straipsnyje panagrinėsime ledo ritulio istoriją olimpinėse žaidynėse, ypatingą dėmesį skirdami Rusijos ir Vokietijos komandų susikirtimams, jų pasiekimams ir įsimintiniausioms akimirkoms.
Ledo Ritulio Istorija Olimpiadoje
Ledo ritulys pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas 1920 m. Antverpene. Nuo šiol jis yra viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukianti milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Nuo pat pradžių Kanada dominavo ledo ritulio turnyruose, tačiau vėliau į kovą įsitraukė ir kitos šalys, tokios kaip Sovietų Sąjunga (dabar Rusija), Čekoslovakija (dabar Čekija ir Slovakija), Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Rusijos ir Kanados Ledo Ritulio Istorija Olimpiadoje
Rusijos (kaip Sovietų Sąjungos) ir Kanados komandos turi ilgą ir įnirtingą istoriją olimpinėse žaidynėse. Nuo 2000-ųjų metų olimpinių žaidynių aukso medaliai beveik visada kabėdavo ant Kanados rinktinės žaidėjų kaklų.
Konfliktas Pekino Olimpiadoje Dėl COVID-19 Testų
Ilga priešpriešos istorija tarp Kanados ir Rusijos ledo ritulio komandų įgavo naujų spalvų pirmadienį. Kanados ledo ritulininkės atrodė nesustabdomos turnyre Pekine, laimėjo dviženkliu skirtumu ir prieš Šveicariją, ir prieš Suomiją. Tačiau pirmadienį prieš dvikovą su Rusijos olimpinio komiteto komanda kanadietės nusprendė nežengti ant ledo, nors prieš tai atliko apšilimą aikštėje. Anot CBC, Kanada taip nusprendė, nes nebuvo sulaukta Rusijos komandos COVID-19 testų rezultatų rungtynių dieną. Rusijos komanda patyrė daug bėdų dėl pozityvių COVID-19 testų per turnyrą Pekine, be to, rinktinei trūksta žaidėjų dėl izoliacijos. Testai buvo atlikti sekmadienio vakarą, bet pirmadienį žaidynių rengėjai nepatikrino ledo ritulininkių. Vis dėlto rusės norėjo žaisti. Jos laukė apie 50 minučių, kol galiausiai buvo rastas sprendimas. Buvo sutarta, kad abiejų komandų žaidėjos dėvės veido kaukes ir per apšilimą, ir per rungtynes. Pasak CBC, Kanada pareikalavo, kad rusės dėvėtų N95 kaukes. Rusijos rinktinė sutiko ir pareikalavo, kad ir kanadietės padarytų taip pat. Rungtynių pradžia vėlavo kone valandą, bet galiausiai mačas įvyko, kai ledo ritulininkės pirmą kartą per šio žaidimo istoriją pasirodė ant ledo su kaukėmis. Kanados komanda pasiekė pergalę 6:1 ir liko grupės viršūnėje. Rusijos ledo ritulininkės rikiuojasi trečios.
Komandų Sudėtys ir Žaidimo Stilius
Kanados rinktinė tradiciškai pasižymi stipriu puolimu ir fiziniu žaidimu, o Rusijos rinktinė garsėja technišku žaidimu ir individualiais žaidėjų įgūdžiais. Šių dviejų komandų susidūrimai dažnai būna taktiniai ir emociniai, o rungtynių rezultatas priklauso nuo to, kuri komanda sugebės geriau išnaudoti savo stipriąsias puses ir neutralizuoti varžovo pranašumus.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
NHL Žaidėjų Nedalyvavimas 2018 m. Olimpiadoje
2018 m. Pjongčango olimpinės žaidynės buvo išskirtinės tuo, kad jose nedalyvavo stipriausios pasaulio lygos NHL žaidėjai. Tai lėmė nesutarimai tarp NHL, Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) dėl finansavimo ir draudimo. Dėl to komandos turėjo verstis be savo ryškiausių žvaigždžių, o tai suteikė šansą atsiskleisti mažiau žinomiems žaidėjams.
Nauja Istorija Be NHL Žvaigždžių
NHL žaidėjų nedalyvavimas atvėrė duris naujoms istorijoms. Daugiau nei pusė žaidėjų iš 300 atrinktų galėjo sukurti savo princesės istoriją. Ar žvaigždžių trūkumas sumažins šio turnyro gerbėjų ratą? Greičiausiai, kad ne. Daugelis sporto sirgalių Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynės stebėjo nežinomus atletus šaudyme iš lanko, baidarių plaukime ar rankinio varžybose, todėl vieną iš nedaugelio žiemos olimpinių žaidynių sporto šakų, kurioje nėra pavojingų kalnų ir žaidžiamas komandinis žaidimas, taip pat turėtų stebėti milijonai žmonių visame pasaulyje.
Rusijos Triumfas 2018 m. Olimpiadoje
Neįtikėtina, bet visada favoritais laikomi Rusijos ledo ritulininkai į olimpiados finalą prasibrovė po 20 metų pertraukos - paskutinį kartą rungtynes dėl aukso rusai žaidė 1998 m. Rusijos ledo ritulininkai olimpinius medalius iškovojo pirmą kartą nuo 2002 metų, kuomet pelnė bronzą.
2018 m. Pjongčango olimpinėse žaidynėse Rusijos rinktinė, varžydamasi po neutralia vėliava dėl dopingo skandalo, sugebėjo iškovoti aukso medalius. Finale jie po atkaklios kovos pratęsime įveikė Vokietijos rinktinę. Šis triumfas buvo ypač svarbus Rusijai, nes tai buvo pirmasis jų aukso medalis ledo ritulyje nuo 1992 m. Albervilio žaidynių, kuomet jie varžėsi kaip Jungtinė komanda.
Dramatiškas Finalas Su Vokietija
Olimpiniame ledo ritulio turnyre vokiečių pasaka galėjo suspindėti olimpiniu auksu ir juos nuo aukščiausio apdovanojimo skyrė mažiau nei minutė. Tikra drama vyko trečiajame kėlinyje. 54-ąją min. Nikita Gusevas vėl sugrąžino rusams minimalią persvarą, bet vos po 10 sek. 57-ąją min. vokietis Jonas Mulleris išvedė savo komandą į priekį, o po akimirkos rusas Sergejus Kalininas buvo nubaustas 2 min. Žaisdami mažumoje rusai pakeitė vartininką penktu aikštės žaidėju ir, vos prasidėjus paskutinei trečiojo kėlinio minutei, N. 10-ąją pratęsimo minutę vokietis Patrickas Reimeris už žaidimą aukštai pakelta lazda buvo 2 min. Vokietijos rinktinė olimpine vicečempione tapo pirmąjį kartą. Vokietijos rinktinei jau patekimas į Pjongčango žiemos žaidynių pusfinalį buvo sensacija.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Skirtumai Tarp Olimpinio Ledo Ritulio Turnyro Ir NHL
Per pastaruosius du dešimtmečius olimpinis ledo ritulio turnyras buvo laikomas tiesiog NHL „Visų žvaigždžių“ turnyru. Tačiau kas nutiko dabar? Buvo keletas veiksnių, tačiau svarbiausias punktas buvo pinigai. Ankstesniuose metuose tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) duodavo milijonus kelionėms, apgyvendinimui ir draudimui nuo traumų, tačiau IOC nusprendė, kad tokių dovanų nebereikia vyrų ledo ritulio turnyro žaidėjams. Nors praėjusių metų kovo mėnesį IIHF pranešė, kad sutinka apmokėti NHL žaidėjų išlaikymą olimpinėse žaidynėse, tačiau NHL vadovybė nusprendė atsisakyti tokios malonės.
Didesnis Ledas
Olimpinis ledas yra 17,6 proc. didesnis. Be to, linijos yra skirtingose vietose. NHL vartai yra 3,35 m nuo galinio borto, tuo tarpu olimpiadoje - 3,96 m.
Muštynės
NHL turnyre muštynės - įprastas dalykas. Abu žaidėjai gauna penkių minučių baudą, po kurių sugrįžta ant ledo. Tuo tarpu olimpinėse žaidynėse jūs greičiausiai neišvysite jokių muštynių, nes už tai žaidėjai būna pašalinami iš rungtynių ir būna diskvalifikuoti. Žaidėjai turi turėti neįtikėtinai gerų priežasčių, kad sugalvotų nusimesti pirštines ir taip save nubausti.
Baudos Smūgiai Ir Baudinių Serija
Baudos smūgį galės atlikti bet kuris žaidėjas, tuo tarpu NHL tai gali daryti tik tas, prieš kurį buvo prasižengta. Jeigu NHL yra žaidžiamas 5 minučių pratęsimas ir reguliariame sezone tada mušami baudiniai, tuo tarpu atkrintamosiose išviso nevyksta baudinių serija, tai olimpinėse žaidynėse bus 10 minučių pratęsimas ir jeigu niekas nepelnys auksinio įvarčio, bus žaidžiama baudinių serija. Jeigu po pirmų trijų baudinių rezultatas vis dar lygus, bet kuris žaidėjas gali smūgiuoti tiek, kiek tik nori.
Kiti Svarbūs Momentai Ir Žaidėjai
Vic Wild Istorija
Nelaiko išdaviku V. Wildas gimė Vait Salmono miestelyje Vašingtono valstijoje, tačiau kuomet šeštadienį jis nuskynė savo antrą Sočio žaidynių aukso medalį, euforijoje paskendusi publika skandavo Rusijos vardą. Dar niekas snieglenčių sporte vienoje olimpiadoje nebuvo laimėjęs tiek paralelinio slalomo, tiek slalomo milžino rungčių. Būtent jo pergalė priešpaskutinę olimpinių žaidynių dieną leido Rusijos olimpinei rinktinei pasivyti Norvegiją, ilgą laiką pirmavusią daugiausiai apdovanojimų susišlavusių valstybių rikiuotėje. „Tai neturi nieko bendro su mano jausmais JAV atžvilgiu. Kalbėkime tik apie JAV slidinėjimo ir snieglenčių asociaciją (USSA - DELFI). Jie nedavė man to, ko reikėjo. Bet aš neturiu jokių pretenzijų, viskas gerai. Šiose žaidynėse jie puikiai pasirodė, tikrai šauniai. Bet ne visi gali būti laimingi. Turėjau priimti sprendimą, ir džiaugiuosi, kad tai padariau“, - gyvenimo vingį, atvedusį į Rusiją, komentavo V. Wildas. „Vicas nėra išdavikas, net jei du jo aukso medaliai padėjo Rusijai aplenkti JAV medalių lentelėje. Tiesą sakant, labiausiai stereotipiška amerikietiškos svajonės istorija šioje olimpiadoje turbūt yra apie snieglentininką, iškeliavusį ten, kur buvo laukiamas, susikūrusį naują gyvenimą ir pavertusį jį triuškinančia sėkme“, - sportininko nesmerkė sports.yahoo.com svetainės apžvalgininkas Jeffas Passanas.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Santuoka Iš Išskaičiavimo
Vietos tėvynėje V. Wildas pasijuto netekęs po 2010 metų Vankuverio žaidynių, kuomet USSA drastiškai apkarpė paralelinio slalomo finansavimą. Jei visas USSA biudžetas siekė 24 mln. JAV dolerių, sporto šakai, kurioje aukštumų norėjo siekti V. Wildas, teskirta 135 tūkst. dolerių. „Tokiomis sąlygomis aš nebūčiau galėjęs sportuoti. Būčiau stojęs į koledžą, kardinaliai keitęs savo gyvenimą. O vienintelė galimybė išlikti snieglenčių sporte buvo bilietas į Rusiją. Žinau, kad jos atsisakęs būčiau ilgai gailėjęsis“, - pasakojo amerikietis. Į Rusiją jis iškeliavo 2011 metais. Tuo metu V. Wildas sporte neturėjo jokių rimtesnių pasiekimų, todėl Rusijos įstatymai neleido jam pretenduoti į dvigubą pilietybę. Tačiau išeitis buvo rasta. Sportininkas draugavo su Aliona Zavarzina - taip pat snieglentininke, taip pat paralelinio slalomo atstove. Pastarosios treneriai žinojo V. Wilde'o situaciją ir pasiūlė sprendimą - vestuves. „Tai buvo šiek tiek beprotiška, bet aš dėl to nesijaudinau. Aliona man jau tada buvo brangi. Be to, santuoka man suteikė vienintelį šansą siekti tikslų sporte“, - prisiminė snieglentininkas. Amerikietis ir trejais metais jaunesnė rusė sumainė žiedus 2011-ųjų vasarą A. Zavarzinos gimtajame Novosibirske, o gyventi persikėlė į Maskvą. Rusija negailėdama bėrė pinigus visoms sporto šakoms, todėl V. Wildas gavo tai, ko neturėjo kitoje Atlanto pusėje: visapusišką aprūpinimą ir garantuotą finansinį užnugarį. O kai atėjo jo šlovės valanda, dusyk olimpinis čempionas neužmiršo nusilenkti tiems, kurie jam ištiesė ranką. „Tikėjau, kad galiu nuveikti šį tą ypatingo, norėjau įsitikinti, ar galiu būti geriausias. Todėl ir likau snieglenčių sporte, todėl dabar ir esu rusas“, - pergalingai įveikęs Roza Chutoro trasas džiūgavo snieglentininkas. Džiaugėsi ir jo žmona: Sočyje A. Zavarzina pelnė bronzą paralelinio slalomo milžino rungtyje.
Viktoras Ahnas
Atviliojo pinigai ir senos nuoskaudos Snieglentininkų pora į Rusijos taupyklę įnešė tris medalius, tačiau dar daugiau jų nušlavė greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovas Viktoras Ahnas. Anksčiau pasaulis jį žinojo kaip Hyun-soo Ahną - vieną tituluočiausių ir ryškiausių savo sporto šakos žvaigždžių iš Pietų Korėjos. Rusijos pasą daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas gavo tais pačiais metais kaip ir V. Wildas. 28-erių korėjiečio istorija - ir panaši, ir skirtinga. Sprendimą pakeisti pilietybę V. Ahnas paaiškino noru „treniruotis pačiomis geriausiomis sąlygomis pasaulyje“. Neabejojama, kad iš tiesų čiuožėją į Rusiją atvedė pasiūlyti milžiniški pinigai ir senas konfliktas su gimtosios šalies federacija. Po 2006 metų pasaulio pirmenybių V. Ahnas grįžo namo širsdamas ant Pietų Korėjos komandos trenerių ir tautiečių sportininkų, kurie, kaip įtarė pats čempionas, susimokė prieš jį ir mėgino sutrukdyti tapti nugalėtoju bendroje įskaitoje. Vėliau sekė trauma, sukliudžiusi čiuožėjui patekti į 2010 metų Vankuverio žaidynes, bei priesaika Rusijos Federacijai. O Sočio žaidynės rusų investiciją atpirko su kaupu. Raudona Rusijos atstovo plaukų kupeta ilgam įsirėžė į istoriją, kadangi iškovojęs tris aukso ir vieną bronzos apdovanojimą, V. Ahnas tapo sėkmingiausiu olimpiados sportininku. Lygiai tokią pačią medalių kolekciją jis parsivežė iš 2006 metų Turino žaidynių - tik tuomet čiuožėjo trofėjai krito į Pietų Korėjos sąskaitą.
Olimpinės Žaidynės Rusijoje: Sočio Istorija Ir Kontroversijos
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir didžiulis tarptautinis renginys, turintis gilias istorines šaknis ir didelę kultūrinę reikšmę. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių istoriją Rusijoje, atkreipdami dėmesį į Sočio žaidynes ir su jomis susijusias kontroversijas.
Sočis - Miestas Prie Juodosios Jūros: Nuo Stalino Rezidencijos Iki Olimpinės Sostinės
Sočis, dar vadinamas „Rusijos Riviera“, išpopuliarėjo po to, kai diktatorius Josifas Stalinas čia įkūrė vasaros rezidenciją ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Nuo to laiko visi Rusijos vadovai, įskaitant dabartinį prezidentą Vladimirą Putiną, čia turi savo vilas. Be to, Sočyje galima išvysti gatvėmis patruliuojančius kazokus, o tai suteikia miestui unikalų koloritą. Visgi ši olimpinių žaidynių sostinė turi ir daug daugiau keistenybių. Tai vieta, kur kiekvienas Rusijos oligarchas nori turėti vasarnamį. Namus čia įsigijęs ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Sočio Olimpiada: Triumfas Ir Kontroversijos
Sočio pasirinkimas 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengti buvo vertinamas kaip prezidento Vladimiro Putino triumfas. Olimpiados rengimas sutvirtino moralinę tautos dvasią, o viešosios nuomonės apklausos rodė, kad apie 80 proc. rusų remia šią idėją.
Tačiau ne visi pritarė šiam sprendimui. Kritikai teigė, kad pasirengimas olimpiadai Sočyje perspjaus visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus vagysčių rekordus.
Vieta Ir Ypatumai
Svarbu pažymėti, kad Sočio olimpinės žaidynės iš tiesų nevyko pačiame mieste. Atletai varžėsi Adleryje, netoli separatistinės Gruzijos teritorijos Abchazijos.
Rūkymo Draudimas Ir Rūkymo Zonos
Sočio olimpinės žaidynės, kaip ir 12 žaidynių buvusių prieš tai, paskelbtos sporto renginiu be cigarečių. Visgi tai buvo didžiulis išbandymas šaliai, kurioje net 60 proc. suaugusių vyrų ir 40 proc. moterų rūko. Cigarečių pardavimas ir rūkymas buvo uždraustas Sočio olimpinėje teritorijoje, tačiau vis tiek visur įrengtos specialiai pažymėtos rūkymo zonos.
Gėjų Teisės
„Sočyje nėra gėjų“, - taip teigė miesto meras Anatolijus Pakchomovas. Praėjusių metų liepą prezidentas V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė „gėjų propagandą“, taip kriminalizuodamas informacijos apie „netradicinius seksualinius santykius“ skleidimą.
Kosmoso Beždžionės
Šaltojo karo laikų kosmoso varžybų vienas iš simbolių - beždžionė, aprengta kosmonauto kostiumu ir pasiruošusi erdvėlaiviu skristi į kosmosą. Pirmosios Rusijos kosmoso beždžionės Abrekas ir Bionas 1983 metais savo septynių dienų misijai buvo treniruojamos Sočyje. Ir dabar galite aplankyti Beždžionių priežiūros centrą (Vesioloe gatvė 1, Adlerio sritis).
Kazokai
Aukštos ėriuko vilnos kepurės, išpuošti paltai ir ugningi šokiai užtarnavo kazokams vietą pasaulio žmonių įsivaizdavime apie Rusiją. Kažkada taip visus gąsdinę karingi rusų carų raiteliai dabar prisijungė prie policijos pajėgų, patruliuojančių Sočyje.
Tostų Sakymo Tradicijos
Rusų tostų sakymo taisyklės gana sudėtingos. Visgi Sočyje degtinė baruose dažnai pakeičiama į kvapnesnę kaukazietišką čiačią, atkeliavusią į šiuos kraštus iš Gruzijos.
Daugiatautiškumas
XIX a. Sočyje apsigyveno daugybė skirtingų tautų. Dabar bent jau techniškai visas šis regionas priklauso Rusijai. Mieste apie penktadalis gyventojų armėnų, dar panašiai tiek pat - gruzinų.
Gamta
Tūkstančio metų senumo kukmedžių ir bukmedžių giraitės, turinčios daug augalų rūšių iš priešistorinio laikotarpio - tai rezervato vietos, kurias lengviausiai pasiekti iš Sočio.
Istorinis Kontekstas
Nedaug kas žino, kad Sočio olimpinės žaidynės vyko ant išžudytos tautos kaulų. Prieš pusantro šimto metų Rusijos caro armija labai žiauriai numalšino čerkesų sukilimą. Būtent todėl ši vietovė įgavo pavadinimą Krasnaja Poliana (raudonasis laukas). Taip teigia antiolimpinio judėjimo NoSochi aktyvistai.
Čerkesai save vadino adygais ir nuo seno gyveno Šiaurės Vakarų Kaukaze ir prie Juodosios jūros. Kaimyninė Gruzija XVI amžiuje atvertė čerkesus į krikščionybę. Bijodami Otomanų imperijos atsakomųjų veiksmų, kaukaziečiai kreipėsi pagalbos į Rusiją. Viskas galėjo baigtis lygiaverčiu bendradarbiavimu, tam buvo sutikęs ir caras Ivanas Rūstusis. Jis netgi vedė čerkesę princesę, tačiau jo įpėdiniai nusprendė čerkesus paversti savo vasalais. Tai juos skatino pereiti į islamą ir kovoti ilgamečio priešo - Otomanų imperijos - pusėje. 1861 metais 12 čerkesų giminių vadai sutarė pripažinti Rusijos caro valdžią, tačiau to carui nepakako, jis nusprendė iškelti čerkesus iš jų gimtųjų vietų į pelkėtą, pilną maliarinių uodų lygumą. 1862 metais caro armija jėga pradėjo vyti čerkesus iš jiems įprastų gyvenimo vietų, deginti kaimus, naikinti derlių. Per tą procesą mirė dešimtys tūkstančių čerkesų. Daugybę jų deportavo laivais į Turkiją.
Tarybinė valdžia, baimindamasi čerkesų sukilimo, taip pat vykdė agresyvią politiką prieš šią tautą. Josifas Stalinas taip išsklaidė čerkesus, kad nė vienoje respublikoje jie nesudarytų daugumos. Leonidas Brežnevas vykdė agresyvią rusifikaciją.
Šiaurės Kaukazo tema iki šiol lieka uždrausta žurnalistams, kaip ir Sočio olimpinių žaidynių kritika. Rusijos valdantieji ne kartą viešai išsakė perspėjimą, kad tie, kurie kritikuos Rusijoje vyksiančias olimpines žaidynes, bus vertinami kaip veikiantys prieš nacionalinius valstybės interesus. Tai nebuvo vien tušti grasinimai.
Paradoksalu, jog kazokai per Kaukazo karą žiauriai elgėsi su Rusijos kariais, daug jų nužudė, tačiau jų vėliava šiandien kabo prie Sočio merijos.
Gruzija jau 2010 metais paskelbė, kad boikotuos Olimpines žaidynes. Kol kas tai vienintelė valstybė, priėmusi tokį sprendimą. Beje, ji vienintelė yra oficialiai pripažinusi čerkesų tautos genocidą.
Pasirengimas Ir Išlaidos
Vasario mėnesį Sočyje vyksiančios žiemos olimpinės žaidynės turėjo parodyti, kokia didi šalis yra Rusija. Tikslo siekiama su tokiu užmoju, kad milijardai švaistomi į kairę ir į dešinę, o dažnai tiesiog pavagiami. Organizatoriai didžiuojasi olimpinio deglo kelione į kosmosą, o pasaulis stebisi išlaidavimu ir sunkiomis statybininkų darbo sąlygomis.
Deglas Klajūnas
Olimpinis šurmulys Rusijoje prasidėjo 2007 m. liepos 4 d., kai buvo paskelbta, kad kovoje dėl teisės vadintis žaidynių sostine Sočis nukonkuravo Zalcburgą (Austrija) ir Pjengčangą (Pietų Korėja). Šį dešimtmetį tai bus ne vienintelė proga parodyti save pasauliui. 2018 m. Rusijoje vyks dar didesnis sporto renginys - pasaulio futbolo čempionatas. Ką pamatys pasaulis - spindesį ar tuštybės mugę - dar neaišku.
Kol kas planeta mato įspūdingą olimpinės ugnies kelionę. Deglas Rusiją pasiekė spalio 7 d. Ši kelionė bus ilgiausia olimpinių žaidynių istorijoje. Ugnis nukeliavo maždaug 65 tūkst. kilometrų, pabuvo visuose Rusijos regionuose. Deglą savo rankose palaikė 14 tūkst. nešėjų. Skambiausiu akcentu šioje kelionėje tapo skrydis į tarptautinę kosminę stotį. Deglas netgi pabuvojo atvirame kosmose, o lapkričio 11 d. kartu su trimis astronautais sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje. Tiesa, saugumo sumetimais ugnis nebuvo įžiebta.
Rusijos žiniasklaida džiaugėsi, kad gatvėse pasižiūrėti į olimpinio deglo estafetę susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Ugnis jau pabuvojo Šiaurės ašigalyje, paskui dar kartą kirto poliarinį ratą vežama elnių kinkiniu. Numatyta, kad deglas atsidurs ir Elbruso kalno viršūnėje bei Baikalo ežero dugne.
Rusai Didžiuojasi
Ką dar žada rusai? Žada, kad tai bus pačios kompaktiškiausios olimpinės žaidynės istorijoje. Varžybos vyks 11-oje naujų sporto objektų, kurie suskirstyti į dvi grupes - pakrantės ir kalnų. Kiekvienoje grupėje bus savas olimpinis kaimelis. Atstumas tarp pakrantės ir kalnų objektų bus maždaug 48 kilometrai. Nauju geležinkeliu šį atstumą galima įveikti per pusvalandį.
Neabejotina, kad rusai varžybas seks labai dėmesingai. Vasarą buvo paskelbti tyrimų duomenys, kurie atskleidė, jog sporto pergalės yra antroje vietoje tarp tų dalykų, kuriais nacija didžiuojasi labiausiai. Pirmoje vietoje yra istorija. Sportas aplenkė tą sritį, kuria, iš pirmo žvilgsnio, rusai turėtų didžiuotis labiausiai - kultūrą ir meną.
Žiemos sporto federacijoms buvo skirta daug daugiau lėšų nei įprastai. Dienraštis „Sport-Express“ ironiškai pastebėjo, kad rogučių sporto atstovas Albertas Demčenka dar prieš pusantro dešimtmečio laisvu nuo treniruočių metu buvo priverstas prekiauti mėsa turguje. Dabar rūpinamasi, kaip pagerinti jo rezultatus kosminėmis technologijomis. Spalio pradžioje traumą patyręs čiuožėjas Aleksandras Smirnovas buvo specialiu lėktuvo reisu atskraidintas į Maskvą ir jau po kelių valandų jo kelį operavo vienas geriausių šios srities specialistų iš Vokietijos.
Spalio pabaigoje, kai iki olimpiados buvo likę lygiai 100 dienų, Rusijoje apsilankė naujasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis pareiškė, kad varžybų vietos atrodo įspūdingai. „Esu tikras, kad 2014 m. olimpinės žaidynės paliks neužmirštamus prisiminimus“, - teigė T.Bachas.
#
tags: #olimpijada #ledo #ritulys #rusija #vokietija