Žirgų sportas - viena seniausių sporto šakų, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo ir raitelių sportinius žaidimus. Sportinė sėkmė šioje srityje labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo, todėl treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti. Šiame straipsnyje apžvelgsime žirgų sporto istoriją, populiariausias rungtis ir Lietuvos indėlį į šią sporto šaką.
Žirgų sporto šakos ir rungtys
Tarptautinė žirgų sporto federacija (FEI) kultivuoja 7 rungtis, iš kurių 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Kitos populiarios rungtys yra reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais.
Konkūrai
Populiariausia žirgų sporto rungtis - konkūrai (prancūzų kalba - concours) - tai kliūtinis jojimas griaunamų 6-17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai, o taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Rungtyniaujama aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje. Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis siekia iki 160 cm, plotis - iki 200 cm. Aukštesnės kaip 170 cm kliūtys naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje. Konkūrai taip pat yra viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių.
Dailusis jojimas
Dailiojo jojimo (išjodinėjimo) įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu - jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, o dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla, kurioje jie atlieka sudėtingiausius judesius - piruetus, pasažus ir kitus, jų įvairius derinius. Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis yra Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Čempionatų pagrindinė rungtis - laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus, atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele.
Trikovė
Trikovė susideda iš dailiojo jojimo (išjodinėjimo pagrindinio testo, be aukštosios jojimo mokyklos), kliūtinio laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 centimetrų). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje, įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius siekia 32-45, nuotolis - 4160-7410 m, reikalaujamas jojimo greitis - 520-570 m/min. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Reiningas
Reiningas - Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiškojo vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų kitų veislių žirgų kojų sausgyslės. Vertinama balais.
Ištvermės jojimas
Ištvermės jojimas - ilgų nuotolių jojimas 1 dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis - 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo.
Voltižiravimas
Voltižiravimas - gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Svarbiausi pratimai: užšokimas ant žirgo ir nušokimas nuo jo, peršokimas per žirgą, žirklės, jojimas stačiomis.
Važiavimas kinkiniais
Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Važiuojama keturračiais vežimėliais. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais.
Žirgų sporto istorija olimpinėse žaidynėse
Žirgų sportas - viena seniausių sporto šakų. 682 m. pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia siejama su 1868 m. Dubline įvykusiomis pirmosiomis varžybomis. XIX a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šokimo per kliūtis varžybos.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
1900 m. ir 1908 m. į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas polas, o 1912 m. - žirgų sporto 3 rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė. Iki 1920 m. olimpinės žirgų sporto varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles. 1921 m. P. de Coubertino iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės ir 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (FEI).
Nuo 1953 m. rengiami konkūrų pasaulio čempionatai, o nuo 1957 m. - Europos čempionatai. 1927-1962 m. vyko Tarptautinės žirgų sporto federacijos išjodinėjimo, nuo 1963 m. - Europos, nuo 1966 m. - pasaulio dailiojo jojimo čempionatai. Pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai.
FEI mums primena olimpinę žirginio sporto istoriją:
- Pirmose OŽ 1896 m. dalyvavo 9 sporto šakos ir žirgų jose nebuvo.
- 1900 m. OŽ debiutuoja konkūrų rungtys, kurių formatas gerokai skyrėsi nuo šiuolaikinio ir, deja, pasisekimo nesulaukė - sekančiose dvejose žaidynėse raiteliai nedalyvavo.
- Lūžio taškas - 1912 OŽ Stokholme, kuomet Švedija paskelbė, jog žirgų sportas bus pagrindinė žaidynių dalis. Į programą įtrauktas dailusis jojimas, konkūrai ir trikovė, atvyksta 60 raitelių iš 10 šalių, tame tarpe iš JAV bei Čilės.
- Dailiajame jojime visus tris medalius iškovoja švedai. Dabar šią rungtį sunkiai suprastume kaip dailųjį jojimą: nebuvo pasažo ir piafe elementų, o pabaigoje reikėjo įveikti 5 kliūtis (iki 110 cm aukščio). Beje, papildomi taškai buvo skiriami už šuolį, laikant pavadžius vienoje rankoje.
- Ne mažiau stebino ir trikovės rungtys, kurias tiksliau būtų vadinti tuometine penkiakove: 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km stiplčezas, 15 kliūčių konkūras ir dailusis jojimas. Švedijoje liko individualus ir komandinis auksas, antri buvo vokiečiai, treti - JAV komanda.
- Nors konkūruose individualų auksą iškovoja prancūzas Jean Cariou, komandinio aukso vėl nepaleidžia Švedija, aplenkusi Prancūzijos ir Vokietijos komandas. Maršrutą sudaro 15 kliūčių, iš kurių keturias reikia šokti du kartus. Kliūčių aukštis iki 140 cm.
- Prasidėjęs pirmas pasaulinis karas lėmė, jog OŽ 1916 m. neįvyko. Antverpenas, Belgija, 1920 m. - VII OŽ, kurių programa labai panaši į 1912 m. OŽ. Pirmą kartą naudojami olimpiniai simboliai: olimpinė vėliava su penkiais žiedais, olimpinė priesaika ir taikos balandžių paleidimas.
- Dėl snukio ir nagų ligos proveržio Belgijoje, žaidynėse atsisakė dalyvauti Šveicarijos komanda, o Vokietija nebuvo pakviesta dėl ką tik pasibaigusio karo.
- Švedija žaidynėse iškovojo auksą trikovėje ir dailiojo jojimo rungtyse, bei komandinį auksą konkūruose.
- 1924 m. Olimpinės žaidynės grįžo į Paryžių, kur, pasauliui atsigaunant po karo, dalyvavo gerokai daugiau šalių: 17 šalių ir 111 dalyvių (1920 m, dalyvavo tik 8 šalys ir 87 dalyviai). Vokietija vis dar nebuvo pakviesta dalyvauti.
- Švedija vėl buvo sėkmingiausia, laimėjusi komandinį auksą konkūruose bei auksą ir sidabrą dailiajame jojime.
- Individualų auksą konkūruose laimėjo Šveicarijos raitelis Alphonse Gemuseus su 8 metų kumele Lucette, kuri, kaip armijoje atitarnavęs žirgas, buvo nupirkta už 48£ 1922 metais.
- Šiose OŽ buvo įvestas naujas trikovės formatas, kurio bus laikomasi daugelį ateinančių dešimtmečių: penkios rungtys - 7 km ištvermės jojimas, 4 km stiplčezas, 15 km ištvermės jojimas, 8 km krosas ir 2 km lenktynės.
- Paryžiuje parsidėjo ir Olandijos trikovistų triumfas, trukęs dešimtmetį - jie nugalėjo šioje rungtyje, už nugaros palikę Švediją (sidabras) ir Italiją (trečia vieta).
- Kuo išskitinės buvo 1928 m., 1932 m. ir 1936 m. olimpinės žaidynės žirginiame sporte? Netikėtumais ir skandalais!
- 1928 m., Amsterdamas, Olandija. Konkūrų varžybos pateikė netikėtumų: pirmą kartą individualų auksą iškovojo čekas Frantisek Ventura su žirgu Eliot, o komandinėje įskaitoje nugalėjo Ispanija.
- 1932 m. Los Andželas, JAV - olimpinės žaidynės buvo pavadintos "Kalifornijos chaosu". Dėl Dižiosios depresijos JAV ir ribotos galimybės atvykti iš Europos, olimpiadoje dalyvavo vos 6 šalių raiteliai.
- Konkūrų maršrutas buvo toks sudėtingas, jog daugeliui jo užbaigti nepavyko, ko pasekoje komandiniai medaliai nebuvo įteikti - papraščiausiai nebuvo finišavusių komandų.
- Dailiajame jojime po skandalo buvo diskvalifikuotas sidabro medalininkas švedas Bertil Sandström - už FEI draudžiamą žirgo raginimą balsu.
- Trikovės rugtyje finišą pasiekė tik dvi komandos - JAV ir Olandija.
- 1936 m. Berlynas, Vokietija - gėdos olimpinės žaidynės. Nors dalyvavo rekordiškai daug komandų - 21 šalis ir 133 raiteliai, niekas nesitikėjo, jog Vokietija taip atvirai demonstruos savo antisemitinę politiką ir visos žaidynės praeis vėliavų su svastikomis ir nepagarbaus nacių saliutavimo fone.
- Tačiau šios žaidynės turėjo ir pozityvo: tai pirmosios OŽ, transliuotos per televiziją, o radijo transliacijos pasiekė 41 šalį.
Žirgų sportas Lietuvoje: istorija ir pasiekimai
Lietuvoje XIX a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iki šiol išliko Sartų lenktynės (nuo 1933 m. jos tapo oficialios). XIX a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia Lietuvoje siejama su Lietuvos kavalerijos pulkais. Nuo 1920 m. visi 3 pulkai - husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) - geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 m. pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybas.
1929 m. Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos - kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose. 1932 m. įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS), 1933 m. - Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija, Kaune - Jojimo mokykla.
1938 m. majoras Antanas Andriūnas (su Ampyru) Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį. Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius - K. Načajus. 1955 m. Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, 1955 m. įkurta Kauno, 1957 m. - Vilniaus jojimo sporto mokykla, Lietuvos jojimo federacija. 1956 m. Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys).
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
Maskvoje SSRS tautų spartakiados II grupės trikovės varžybose Lietuvos komanda ir individualiai A. Juodžbalis užėmė 3 vietą. L. Navickas Didžiajam prizui parengė kumelę Sireną, kuri pasiekė rekordą: 11 kartų tapo Lietuvos čempione. 1964 m. Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos (iki 1989 m. jų surengta 19). 1965 m. pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai. 1967 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos trikovės rinktinė pelnė bronzos medalį.
1973 m. Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė tapo SSRS čempione. 1974 m. R. Žibaitis Europos trikovės jaunių čempionate individualiai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį. 1970-1990 m. žirginiam sportui daug nusipelnė konkūrų vyriausiasis treneris Antanas Vaitkevičius ir Lietuvos jojimo federacijos pirmininkas Vytautas Rupas, įrengęs šiuolaikines bazes.
1989 m. atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 m. - Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 m. tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. 1993 m. trikovininkas G. Pikūnas CCI Gotlande užėmė 8 vietą, 2003 m. Aistis Vitkauskas laimėjo 3 vietą dideliame CIC××× turnyre Švedijoje. Nuo 1994 m. Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja neakivaizdinėse Tarptautinės žirgų sporto federacijos pasaulio išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge). 1998 m. Z. Šarka pirmasis dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynių (PŽSŽ; WEG) Romoje konkūrų varžybose. 2004 m. neakivaizdinėse pasaulio konkūrų varžybose Lietuvos komanda tapo bronzos medalininke. 2002 m. Lietuvos tautinėje olimpiadoje Z. Šarka pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą (iki 210 centimetrų).
2006 m. pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose. 2009 m. Aistis Vitkauskas pirmasis iš lietuvių raitelių dalyvavo Europos trikovės čempionate Fontainebleau (Prancūzija), 2011 m. ten pat dalyvavo prestižinėse CIC××× varžybose.
Dailusis jojimas - olimpinė sporto šaka
Dailusis jojimas - olimpinė sporto šaka, kurioje vienodomis sąlygomis dėl apdovanojimų kovoja vyrai ir moterys. Čia nereikia fizinės jėgos, draudžiama bet kokia gyvūno prievarta, lemia raitelio ir žirgo susiklausymas, nusiteikimas. Dailusis jojimas kartu su konkūrais ir trikove jau daugiau kaip šimtmetį yra vasaros olimpinių žaidynių programoje.
Laisvąją programą raiteliai atlieka pagal pasirinktą muziką. Panašiai kaip dailiajame čiuožime, čia irgi kiekvieną elementą teisėjai vertina balais nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu. Laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.
Geriausia Lietuvos dailiojo jojimo meistrė, pirmoji ir vienintelė lietuvė, dalyvavusi pasaulio ir Europos čempionatuose, Justina Vanagaitė, teigia, kad intensyvios treniruotės su jos žirgu Nababu vyksta keturis kartus per savaitę. Du kartus dirbama su trenere Svetlana Snarskiene. Ji pati žirgus vežasi į varžybas. Vanagaitė teigia, kad jaučia žirgo būseną prieš varžybas. Prieš startą daug ramiai, tyliai kalba, drąsina. Jokios prievartos. Muziką laisvajai programai pasirenka ji pati. Jos laisvojoje programoje skamba „Žvaigždžių karų“, „Indiana Džounso“, „Betmano“ muzika.
Justina Vanagaitė yra laimėjusi devynerias „Grand Prix“ varžybas, pagerinusi Lietuvos procentinio rezultato rekordą iki 71,7 proc. pasaulio čempionate Danijoje tarp 96 raitelių buvo 44-ta.