Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir istorijos dalis, kurioje atsispindi tautų pasiekimai, dramos ir triumfai. Lietuvai, kaip valstybei, olimpinis judėjimas turi ypatingą reikšmę, žymėdamas tiek triumfo akimirkas, tiek iššūkius, kuriuos teko įveikti siekiant pripažinimo tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, pradedant pirmuoju debiutu 1924 m. Paryžiuje ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Pirmieji Žingsniai: 1924 m. Paryžiaus Olimpiada
Po nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva suprato sporto ir fizinio lavinimo svarbą. Nors sąlygos buvo sunkios dėl salių ir aikščių trūkumo, kūno kultūra jau 1924 m. buvo įtraukta į mokyklų mokymo planą. 1924 m. sausio 14 d. Kaune buvo paskirtas sklypas stadionui įrengti.
Lietuvos atletų debiutas įvyko 1924 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse. Olimpinėje paraiškoje buvo įrašytos septynios sporto šakos, tačiau dėl lėšų stokos į Paryžių buvo išsiųsta tik futbolo komanda, du dviratininkai ir imtynininkas. Deja, olimpiečius lydėjo nesėkmės: dviratininkai neįveikė visos trasos, futbolininkai pralaimėjo Šveicarijai rezultatu 0:9, o imtynininkas į žaidynes taip ir nenuvyko.
Futbolo Rinktinės Nuotykiai
1924 m. balandžio 17 d. Olimpinio komiteto būstinėje Paryžiuje buvo nulemtas Lietuvos futbolo rinktinės varžovas - Šveicarija. Prieš rungtynes šveicarai aktyviai treniravosi, o Lietuvoje vyravo „olimpinė ramybė“.
Gegužės 19-22 d. Kaune vyko Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų konferencija. Per svečiams pagerbti surengtą pokylį premjero Ernesto Galvanausko buvo paklausta, ar daug lietuvių vyksta į olimpiadą, ir tik tada buvo sureaguota. Futbolo rinktinei, dviratininkams ir imtynininkui greitai buvo surinkti 15 tūkst. Lt.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sportininkai buvo renkami tiesiog gatvėse, kad laiku galėtų išvykti į žaidynes. Surinkti pavyko tik 12. Taigi kelionei pradėta ruoštis iš vakaro.
Į olimpinį miestelį futbolininkai atvyko apie pirmą valandą nakties. Atsigulė tik apie trečią valandą. Kartu važiavusi Elena Garbačiauskienė sugalvojo, kaip išlyginti kelionės metu susiglamžiusias sportines uniformas - jas sudrėkinusi, patiesė po čiužiniais.
Lietuviai su šveicarais susitiko „Peršingo“ stadione ir pralaimėjo 9:0. Be šių rungtynių, Lietuvos rinktinė sužaidė treniruočių pobūdžio rungtynes su Egipto vadovų delegacija ir pralaimėjo 0:10.
Pritrūkus pinigų grįžti namo, jų buvo pasiskolinta Lietuvos atstovybėje ir birželio 5 d. olimpiečiai grįžo į Kauną.
Dviratininkų Nesėkmės
Panašiai kaip ir futbolininkai, dviratininkai į olimpines žaidynes buvo sukviesti išvykos išvakarėse, telegramomis. Liepos 19 d. į Paryžių išvyko Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Birželio 21 d., vos tik atvykę į Paryžių, dviratininkai nuskubėjo į dviračiais prekiavusią firmą „Peugeot“. Specialistai nustatė, kad suremontuoti galima tik J. Vilpišausko dviratį, o I. Anoliko dviratis netinka tokiai distancijai.
Dviračių lenktynėse dalyvavo 77 dviratininkai iš 20 šalių. Birželio 23 d. nei vienas iš lietuvių varžybų nebaigė: J. Vilpišauskui lūžo dviratis, o I. Anolikui keliskart plyšo ratų gumos.
Nesėkmės dviratininkus lydėjo ir po varžybų - pritrūko lėšų kelionei atgal į Lietuvą, todėl juodu nutarė grįžti dviračiais, bet, pasiskolinę pinigų iš Lietuvos atstovybės, šios minties atsisakė. Dviratininkai į Lietuvą išvyko rugpjūčio 6 d., o Kauną pasiekė rugpjūčio 8 d.
Imtynininko Detektyvas
1924 m. birželio 21 d. vyko priešolimpinės graikų-romėnų imtynių varžybos. Olimpiniu kandidatu tapo Petras Požėla, nugalėjęs savo varžovus.
P. Požėla liepos 1 d. turėjo dalyvauti rungtynėse, tačiau iki nustatyto laiko jis neatvažiavo ir nežinia kur dingo kelionėje. Netrukus paaiškėjo, kad P. Požėla atsirado ir, pasirodo, net nebandė keliauti į žaidynes, o vietoj Paryžiaus nuvyko į savo tėviškę.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Pasirodymo Reikšmė
Priešolimpinis laikotarpis Lietuvos sportiniam gyvenimui buvo itin reikšmingas - pasimokyta organizacinio darbo, diplomatijos, į sportą dėmesį atkreipė visuomenė ir vyriausybė.
Lietuviai nepasidavė ir sunki olimpinė pradžia jų nesuglumino. Sportininkai ir toliau stengėsi populiarinti Lietuvos sportą tarptautinėse varžybose.
Tarpukario Olimpiados: 1928 m. Sankt Moricas ir Amsterdamas
Dar tarpukariu lietuviai sudalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse. 1928 m. Sankt Morice vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodė vienas lietuvis - Kęstutis Bulota. Jis dalyvavo keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse.
Tais pačiais metais į Amsterdamo vasaros olimpiadą išvyko 12 lietuvių sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča.
Albina Osipavičiūtė: Du Aukso Medaliai
1928 m. Amsterdamo olimpiadoje du aukso medalius iškovojo Albina Osipavičiūtė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinę. Ji dalyvavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje ir estafetės plaukime.
Kęstutis Bulota: Pirmasis Žiemos Olimpietis
Kęstutis Bulota 1928 m. Sankt Morice žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose.
Okupacija ir Dalyvavimas TSRS Rinktinėje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmieji Medaliai su TSRS: 1952 m. Helsinkis
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. Krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo olimpiniais vicečempionais.
1956 m. Melburnas: Dar Daugiau Medalių
1956 m. Melburne net penki iš septynių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas laimėjo sidabrą krepšinyje. Sidabrą iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas, o bronzą - boksininkas Romualdas Murauskas.
Bagdonavičius ir Jukna: Irklavimo Legenda
Galima tik įsivaizduoti, koks Lietuvoje buvo sujudimas, kai 1960-aisiais per Romos olimpines žaidynes irklavimo dviviečių su vairininku valčių varžybose sidabro medalius pelnė lietuviška įgula - Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna. Jie buvo pirmieji Lietuvos irkluotojai, olimpinėse žaidynėse iškovoję medalius.
Olimpietis J. Imbroda
Į Lietuvos nacionalinę komandą J.Imbroda pateko per Valdemarą Chomičių ir Arvydą Sabonį. Vasarą lietuviai pasiprašė J.Imbrodos leisti pasitreniruoti su jo komanda iš Malagos „Mayoral Maristas“. Iš šiltos Malagos J.Imbroda prieš 25 metus pirmą kartą iškeliavo į niūrų Kauną.
Į Barselonos olimpines žaidynes lietuviai pateko laimėję atrankos turnyrą Ispanijoje. Lietuva buvo vienintelė pralaimėjimo olimpinėje atrankoje nepatyrusi komanda.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Naujas Olimpiadų Etapas
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse.
1992 m. Barselona: Svajonių Komanda
1992 m. JAV vyrų olimpinė krepšinio komanda dėl savo įspūdingos sudėties buvo praminta „Dream Team“. Joje žaidė Michaelas Jordanas, Charlesas Barkley, Patrickas Ewingas ir kiti. Tai buvo pirmasis kartas, kai žaidynėse dalyvavo NBA žaidėjai. Komanda sutriuškino savo varžovus ir, galiausiai, laimėję visus 8 žaidimus, pateko į finalą, kur įveikė Kroatiją ir namo parsivežė aukso medalį.
2008 m. Pekinas: Krungolco ir Zadneprovskio Triumfas
2008 metų Pekino vasaros olimpinės žaidynės pateko į Lietuvos sporto istoriją. Šiuolaikinė penkiakovė visą laiką buvo viena stipriausių sporto šakų Lietuvoje. E.Krungolcas sėkmingai susitvarkė su žirgu ir po keturių rungčių su 4476 taškais žengė trečias. Paskutinė rungtis - 3000 m bėgimas. E.Krungolcas greitai aplenkė kiną Zh.Qianą ir pakilo į antrą vietą. Tuo tarpu A.Zadneprovskis savo milžiniškomis pastangomis lenkė vieną varžovą po kito. E.Krungolcas pasitiko ir apkabino savo draugą, be jėgų suklupusį ant stadiono vejos. Ir šį Lietuvos triumfo vakarą vainikavo apdovanojimų ceremonija.
Gintaras Jasinskas: Žolės Riedulio Legenda
Gintaras Jasinskas - vienas iš tų sportininkų, kurie tyliai, bet užtikrintai kūrė Lietuvos sporto istoriją. Jo vardas glaudžiai siejamas su žolės rieduliu. Didžiausias jo karjeros pasiekimas - dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse suteikė Gintarui neįkainojamos patirties.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas: Kelialapis į Paryžių
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo ir pratęs šią tradiciją Paryžiaus žaidynėse. Pirmą kartą istorijoje Lietuvos rinktinė dalyvaus labiausiai prestižinėje olimpinėje keturviečių baidarių 500 metrų distancijoje. Duisburge Lietuvai olimpinį kelialapį iškovojo keturvietę baidarę irkluojantys Simonas ir Mindaugas Maldoniai, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja.
Olimpiniai Boikotai ir Protestai
Olimpiada nėra atspari nei tarptautiniams konfliktams, nei pasaulinėms krizėms. Nuo boikotų, protestų ir atidėjimų, iki žadą atimančių ir rekordus pagerinusių triumfų - tai yra akimirkos, sukrėtusios pasaulį.
Monrealis, 1976 m.: Afrikos Valstybių Boikotas
Monrealio žaidynių metu ne kartą buvo iškeltas žmogaus teisių klausimas, po to kai 22 Afrikos valstybės nusprendė boikotuoti žaidynes, nes jose dalyvavo Naujoji Zelandija. Tai buvo pirmas iš daugybės politiškai motyvuotų žaidynių boikotų.
Maskva, 1980 m.: JAV Boikotas
Tęsiantis Šaltajam karui, prezidentas Jimmy Carteris ragino JAV sąjungininkes nesiųsti savo olimpinių komandų į Maskvos žaidynes, taip parodant savo nepritarimą Afganistano invazijai.
Meksikas, 1968 m.: Pilietinių Teisių Protestas
JAV pilietinių teisių judėjimo įkarštyje bėgikai Johnas Carlosas ir Tommie Smithas surengė savo taikų protestą, kai per medalių įteikimo ceremoniją skambant Amerikos himnui, jie į orą iškėlė savo kumščius - „Black Power“ ženklą.
Istorinės Akimirkos
Olimpinės žaidynės yra laikas, kai visas pasaulis gali susiburti, švęsti sporto laimėjimus ir palaikyti savo komandas ir žvaigždes.
Paryžius, 1900 m.: Pirmosios Sportininkės
Moterys olimpiadoje dalyvauti negalėjo iki pat 1900 m. žaidynių Paryžiuje, kai joms buvo leista varžytis teniso ir golfo rungtyse. Londono 2012 m. žaidynės taip pat buvo svarbios lyčių lygybei. Tais metais ne tik buvo pristatytos moterų bokso rungtys, bet ir pirmą kartą istorijoje visos dalyvaujančios valstybės savo nacionalinėse komandose turėjo moterų sportininkių.
Berlynas, 1936 m.: Owensas Pagerina Rekordą
Juodaodis sportininkas Jesse Owensas pagerino ne vieną pasaulio rekordą ir laimėjo daugybę aukso medalių, visiškai sugriaudamas Hitlerio planus pasinaudoti 1936 m. olimpinėmis žaidynėmis kaip „naujojo vyro arijo“ viršenybės pavyzdžiu.
Londonas, 1948 m.: Varžosi Neįgalūs Sportininkai
Anglų gydytojas Ludwigas Guttmannas įkūrė Tarptautines neįgaliųjų vežimėlių žaidynes, kurios turėjo padėti reabilituoti sužeistus Antrojo pasaulio karo veteranus. Šis renginys ilgainiui tapo šiuolaikinėmis parolimpinėmis žaidynėmis.
Roma, 1960 m.: Televizija ir Skandalai
Romos žaidynės buvo ne tik pirmosios pilnai per televiziją transliuotos olimpinės žaidynės, bet per jas, taip pat pirmą kartą istorijoje, sportininkas reklamavo prekių ženklą. Tačiau šios žaidynės atskleidė ir neigiamą varžybų pusę - jų metu įvyko pirmasis dopingo skandalas.
Miunchenas, 1972 m.: Teroras
Liūdna tragedija apkartino Miuncheno žaidynes, kai palestiniečių teroristai pagrobė ir nužudė 11 Izraelio sportininkų. Nors po šio įvykio žaidynės nebuvo nutrauktos, tarptautinės taikos idėja, kurią skalbia olimpinės žaidynės, buvo suteršta visam laikui.
Atlanta, 1996 m.: Žaidynėms Sukanka 100 su Ali
Nepaisant Parkinsono ligos sukeltų sunkumų, buvęs sunkiasvorio bokso čempionas ir olimpinis aukso medalininkas Muhammadas Ali uždegė olimpinę ugnį 1996 m. Atlantos žaidynių atidarymo ceremonijoje. Tai buvo emocinga naujojo olimpinių žaidynių šimtmečio pradžia.
Sidnėjus, 2000 m.: Šiaurės ir Pietų Korėjos Susivienijimas
Trumpai trukusioje bendrumo akimirkoje, Šiaurės ir Pietų Korėjos komandos Sidnėjaus žaidynių atidarymo ceremonijoje pirmą kartą žygiavo kartu. Užuot nešusios savo nacionalines vėliavas, vienodomis uniformomis apsirengę Šiaurės ir Pietų Korėjos sportininkai susikibo rankomis ir mojavo susivienijimo vėliava.
Atėnai, 2004 m.: Pataisytas Medalio Dizainas
Atėnų žaidynių nugalėtojams buvo išdalintas naujas medalis, su pakeistu ilgamečiu italų skulptoriaus Giusepper Cassioli dizainu, kuriame buvo klaidingai vaizduojama ne graikų arena, o Romos Koliziejus.
Pekinas, 2008 m.: Phelpsas Laimi Daugiausia Aukso Medalių Istorijoje
Per Pekino žaidynes, amerikietis plaukikas Michaelas Phelpsas su savo komanda pagerino kompleksinės estafetės pasaulio rekordą. Taip M. Phelpsas laimėjo savo aštuntąjį aukso medalį (daugiausia medalių, laimėtų per vienas olimpines žaidynes) ir pagerino ankstesnio rekordininko Marko Spitzo rezultatą.
Tokijas, 2020 m.: Žaidynės Atidėtos Dėl Covid-19
2020 m., kai visame pasaulyje siautė Covid-19 pandemija, žaidynės buvo atidėtos. Nors jos nebuvo atšauktos, jos buvo nukeltos į 2021 m. vasarą.