Olimpinių Sporto Šakų Sąrašas: Nuo Antikos Iki Šių Dienų

Sportas yra neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalis. Tai ne tik puikus būdas palaikyti gerą fizinę formą, bet ir puiki laisvalaikio praleidimo forma, leidžianti bendrauti, siekti užsibrėžtų tikslų ir patirti azartą. Pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų sporto šakų, pritaikytų įvairiems pomėgiams ir galimybėms. Šiame straipsnyje apžvelgsime olimpinių sporto šakų sąrašą, komandines, individualias, jėgos, žiemos bei vandens sporto šakas, taip pat aptarsime brangiausius sportus ir Lietuvos sporto raidą.

Olimpinių Žaidynių Istorija ir Raida

Olimpinės žaidynės, olimpiada - svarbiausia ir didžiausia 20-21 a. pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos.

Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.

Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija).

Olimpinių Žaidynių Etapai:

• I-V olimpinės žaidynės (1896-1912). Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. II ir III olimpinės žaidynės rengtos pasaulinių parodų metu, dėl ko susilaukė didelės kritikos. Taip pat II, III ir IV žaidynėse buvo įtrauktos mažai kam žinomas ir tuo metu nepopuliarios sporto šakos, kaip lakrosas, žirgų polo, jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
• VII-XIV olimpinės žaidynės (1914-1948). Laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema. Daug esminių pakeitimų padaryta rengiant olimpines žaidynes: įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), kuriuos pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas. Į olimpinio sąjūdžio veiklą įsitraukė Pietų Amerikos, Azijos šalys.
• XV-XXIV olimpinės žaidynės (1952-1988). Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nors pirmieji protestai prasidėjo nuo pat olimpinių žaidynių organizavimo pradžios, pirmasis boikotas įvyko 1956 prieš Melburno olimpines žaidynes. Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 (Maskvos) olimpines žaidynes - daug šalių (tarp kurių Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti žaidynėse protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai 1961 Tarptautinės olimpinės akademijos (angl. International Olympic Academy) ir 1968 Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of European National Olympic Committees) įkūrimas.
• Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių. Naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse.

Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų. Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m.

Taip pat skaitykite: Sporto populiarumas Indijoje

2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).

Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.

Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.

Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją.

Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Olimpinių žaidynių emblemas sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.

Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).

Olimpinių Sporto Šakų Įvairovė

Olimpinės sporto šakos yra skirstomos į žiemos ir vasaros. Olimpinių sporto šakų sąrašas yra labai ilgas - tai tik parodo, kokį platų pasirinkimą aktyviai gyventi norintys žmonės turi.

Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas.

Vasaros Olimpinės Sporto Šakos:

2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos:

Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje

• Badmintonas
• Baidarių ir kanojų irklavimas
• Banglenčių sportas
• Beisbolas/softbolas
• Boksas
• Buriavimas
• Dviračių sportas
• Dziudo
• Fechtavimas
• Futbolas
• Gimnastika
• Golfas
• Imtynės
• Irklavimas
• Karatė
• Krepšinis
• Laipiojimo sportas
• Lengvoji atletika
• Plaukimo sportas
• Rankinis
• Regbis
• Riedlenčių sportas
• Stalo tenisas
• Sunkioji atletika
• Šaudymas
• Šaudymas iš lanko
• Šiuolaikinė penkiakovė
• Tekvondo
• Tenisas
• Tinklinis
• Triatlonas
• Žirgų sportas
• Žolės riedulys

Išbrauktos ir Sugrąžintos Sporto Šakos

Olimpinių žaidynių programą nuolat papildo naujos sporto šakos ir rungtys. Dažniausiai jos įtraukiamos kartu didinant žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių. Vis dėlto per ilgą šiuolaikinio olimpinio judėjimo istoriją yra nutikę ir priešingai - kelios sporto šakos neteko olimpinio pripažinimo.

Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Suprantama, ypač daug kelių jiems teko išbandyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai olimpinės tradicijos dar nebuvo sukurtos, o nemažai sporto šakų dar tik formavosi.

Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos. Kituose kraštuose kartais net nebūdavo toms sporto šakoms reikalingų aikščių ar įrangos, tad olimpinė programa vėl būdavo keičiama.

Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka.

Kodėl būtent per šias žaidynes? Atsakymo toli ieškoti nereikia: per visą pasaulio pelotos pirmenybių istoriją keturių šalių - Ispanijos, Prancūzijos, Meksikos ir Argentinos sportininkai iškovojo 235 iš 242 aukso medalių. Didžiajai pasaulio daliai šis baskų žaidimas yra didelė paslaptis.

Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos. Tiesa, dabar Tarptautinis olimpinis komitetas daugelio šių varžybų kaip oficialios 1900 m. olimpinių žaidynių dalies nepripažįsta.

Kai 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos. 1908 m. Londono žaidynių rengėjai vieninteliai į olimpinę programą įtraukė raketes (teniso ir skvošo atmaina), sugrąžino delninį tenisą (pasaulyje vadinamas prancūzišku terminu „jeu de paume“) ir polą (kamuolio žaidimas ant arklių).

Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. žaidynes.

Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m. į olimpinę programą buvo įtraukta šio žaidimo atmaina septynetų regbis.

Per ankstyvąsias olimpines žaidynes buvo surengtos kelių variklinių sporto šakų varžybos. 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. TOK ir šių varžybų nepripažįsta oficialia olimpinės programos dalimi.

Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes. Oficialiai šios varžybos laikomos vienintele olimpinių žaidynių programoje buvusia varikline sporto šaka.

Nors XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais automobilių, motociklų, variklinių valčių, vėliau ir aviacijos sportas Europoje bei Šiaurės Amerikoje buvo pašėlusiai populiarus, pasaulio sporto vadovai nusprendė į olimpinių žaidynių programą neįtraukti sporto šakų, kuriose rezultatus labiausiai lemia ne žmogaus fizinės pastangos.

Iš olimpinės programos dingo nemažai savitų rungčių. Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau, tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse buvo nėrimo į tolį rungtis (sportininkai turėjo per minutę arba kol pakils iš vandens kuo toliau nunerti nejudindami galūnių).

Kelios rungtys gyvavo ilgiau, bet taip pat nesulaukė šių dienų. Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.), nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos. Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. vyko 2 km tandemų (dviviečių dviračių) lenktynės.

Virvės traukimas olimpinių žaidynių programoje paskutinį kartą buvo 1920 m.

Tarp išbrauktų rungčių pateko ir virvės traukimas. Nors dabar virvės traukimas yra atskira sporto šaka, XX amžiaus pradžioje jis buvo laikomas lengvosios atletikos rungtimi. Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m., bet prieš 1924 m. Paryžiaus žaidynes TOK nusprendė sumažinti rungčių skaičių ir virvės traukimas neteko olimpinių teisių (beje, tuomet iš žaidynių programos keliems dešimtmečiams buvo išbraukta net ir tokia klasikinė sporto šaka, kaip šaudymas iš lanko).

Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.

Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.

Virvės traukimo, kriketo, polo ir baskų pelotos tarptautinės federacijos yra įtrauktos į TOK pripažįstamų tarptautinių federacijų sąrašą. Pasaulio lakroso federacijai 2018 m. buvo suteiktos parengiamosios teisės.

Vis dėlto būtent lakroso perspektyvos šiuo metu atrodo geriausiai. Pasaulio lakroso federacija yra viena sparčiausiai besiplečiančių tarptautinių sporto organizacijų (2002 m. turėjo tik 18 narių, 2012 m. - 45, 2021 m. vasaros pradžioje - jau 72), o praėjusiose pasaulio lakroso pirmenybėse dalyvavo net 46 komandos. Pasaulio lakroso federacijai nuo 2018 m. priklauso ir Lietuvos lakroso federacija.

Tiesa, Lietuvos lakroso federacijos veikla yra labai vangi. Priešingai nei Lietuvos virvės traukimo federacijos. Mūsų šalies sportininkai nuolat dalyvauja svarbiausiose tarptautinėse virvės traukimo varžybose ir pasiekia neblogų rezultatų.

Kitų Sporto Šakų Apžvalga

Komandinės Sporto Šakos: Bendradarbiavimas Siekiant Tikslo

Pasaulyje labai populiarios įvairios komandinio sporto su kamuoliu rūšys, tokios kaip futbolas, rankinis ir tinklinis. Prie komandinių sporto šakų taip pat priskiriamas ledo ritulys ir regbis. Komandinės šakos dažniausiai yra pasirenkamos dėl to, kad tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas, kuris leidžia ne tik aktyviai sportuoti, bet ir bendrauti su komandos nariais kartu siekiant užsibrėžtų tikslų.

Individualios Sporto Šakos: Asmeninių Gebėjimų Demonstravimas

Individualios sporto šakos yra tos, kuriose žmonės konkuruoja kaip individai, kiekvienas su savo asmeniniais gebėjimais. Šios sporto šakos leidžia žmonėms pademonstruoti savo asmeninius gebėjimus ir konkuruoti su kitais.

Jėgos Sporto Šakos: Siekiant Geros Fizinės Išvaizdos

Jėgos sporto šakos yra ganėtinai paplitusios tarp žmonių, kurie siekia geros fizinės išvaizdos. Prie jėgos sporto šakų priskiriamas fitnesas, svorių kilnojimas.

Žiemos Sporto Šakos: Populiarumas Kalnuotose Šalyse

Žiemos sporto šakos yra labai populiarios kalnuotose šalyse. Dažnai Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Slovakijoje gyvenantys žmonės slidinėja arba užsiima snieglenčių sportu ne profesionaliai, o tiesiog taip praleidžia savo laisvalaikį su draugais. Tai yra natūralu, nes tą leidžia gamtos sąlygos.

Vandens Sportas: Mėgstamas Užsienyje

Vandens sportas Lietuvoje nėra labai populiarus. Tačiau, užsienyje jis yra mėgstamas.

Sporto Populiarumas Pasaulyje

Sporto populiarumas pasaulyje yra labai įvairus, o skirtingos sporto šakos dominuoja skirtinguose regionuose.

• Futbolas: Futbolas turi 3,5 milijardo gerbėjų visame pasaulyje ir yra TOP 1 sporto šaka pagal populiarumą. 1900 ir 1904 metais olimpinėse žaidynėse futbolas buvo žaidžiamas kaip parodomasis sportas, o jau 1908 metais futbolas tapo oficialia olimpinių žaidynių sporto šaka.
• Krepšinis: Krepšinis yra pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena iš populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, Kanadoje, Argentinoje, Australijoje, Kinijoje ir Brazilijoje. Remiantis statistika, krepšiniu yra susidomėję 2,4 milijardo žmonių. Krepšinio žaidimą sugalvojo daktaras James Naismith 1891 metais, kai norėjo užimti studentus sportu žiemos metu.
• Kriketas: Kriketo pasaulio čempionatas sulaukia beveik 200 milijonų žiūrovų, o daugiausia populiarumo ši sporto šaka yra sulaukusi Indijoje, Pakistane bei Australijoje. Kriketu domisi net 2,5 milijardo žmonių. Rungtynės vyksta dalimis, kitaip vadinamomis iningais. Paprastai kriketas žaidžiamas vienu arba dviem iningais ir trunka 3 - 4 dienas. Dviems iningams žaisti yra skiriama 5 dienos.
• Ledo ritulys: Nors ledo ritulys mėgstamas ir Europos šalyse, bet didžiausio populiarumo ši sporto šaka sulaukia Kanadoje, JAV bei Rusijoje. Ledu rituliu domisi 2,2 milijardo žmonių visame pasaulyje. Ši sporto šaka buvo išrasta Kanadoje XIXa. viduryje, o pirmosios varžybos vyko 1855 metais Kingstone.
• Tenisas: Tenisas Graikijoje buvo laikomas gimnastikos žaidimu. Ši sporto šaka buvo pradėta žaisti XIX amžiuje, o tuo metu kamuoliukai būdavo prikimšti vilna, plaukais, plunksnomis ar smėliu. Remiantis statistikos duomenimis tenisą yra pamėgę 1 milijardas žmonių.

Brangiausių Sporto Šakų Sąrašas

Sportas daugeliui asocijuojasi su sveikata, ištverme ir azartu, tačiau profesionaliame lygmenyje jis tampa milžiniška investicija. Brangiausių sportų pasaulyje sąrašas nėra statiškas - jis kinta kartu su technologijų pažanga ir sporto populiarumo augimu. Vis dėlto jau daugelį metų keli pavadinimai kartojasi nuolat - Formulė 1, žirgų sportas, jachtų lenktynės, polo ir golfas.

JAV portalas therichest.com pateikia sąrašą sporto šakų, kurias sportuoti yra brangiausia:

• Sraigtasparnių sportas
• Šuolis su slidėmis
• Oro balionų sportas
• Bobslėjus
• Sklandymas su specialiu kostiumu
• Šiuolaikinė penkiakovė
• Buriavimas
• Formulės-1 čempionatas
• Polas
• Jojimas

Formulė 1

Formulė 1 jau dešimtmečius išlieka brangiausiu sportu pasaulyje. Kiekviena komanda čia investuoja šimtus milijonų eurų per sezoną. Be automobilio, didžiulės sumos skiriamos varikliams, aerodinamikos tyrimams, technologijų tobulinimui, logistikai ir pilotų atlyginimams. Formulės 1 bolido kaina gali siekti net 15-20 milijonų eurų, o kiekviena detalė - nuo variklio iki padangų - yra kruopščiai sukurta laboratorijose ir testuojama tūkstančius kartų. Formulės 1 bolido variklio kaina gali siekti 10,5 milijono JAV dolerių, o pavarų dėžės - 400 tūkstančių JAV dolerių.

Ši sporto šaka generuoja iš ties dideles pajamas, gaunamas iš reklamos užsakovų ir rėmėjų. Formulės 1 išskirtinumas slypi ne tik didelėse sumose. Tai sportas, kuriame technologijos nuolat balansuoja ant mokslo ir inžinerijos ribos. Be to, F1 varžybos vyksta visame pasaulyje - nuo Monako iki Singapūro, nuo Japonijos iki JAV. Tokia pasaulinė aprėptis reikalauja milžiniškos logistikos sistemos. Tarptautinės varžybos reiškia ne tik bilietus, bet ir logistiką, įrangos transportavimą, apgyvendinimą bei startinius mokesčius. Formulės 1 komandos keliauja po visą pasaulį, o vieno sezono kelionės išlaidos gali siekti iki 30 milijonų eurų.

Jachtų Lenktynės

Jachtų lenktynės, ypač prestižinis „America’s Cup“, yra viena elitiniausių ir brangiausių sporto formų. Čia varžosi ne tik įgulos, bet ir šalys bei jų rėmėjai. Be laivo, komandos patiria išlaidas įgulos apmokymui, logistikai, uostų mokesčiams ir varžybų organizavimui. Vien jachta gali kainuoti iki 100 milijonų eurų.

Žirgų Sportas

Žirgų sportas, ypač šuoliai per kliūtis, lenktynės ar dresūra, yra viena seniausių ir brangiausių disciplinų.

Polas

Polo ilgą laiką laikomas aristokratų sportu. Norint žaisti profesionaliai, kiekvienam žaidėjui reikia turėti kelis žirgus, nes jie keičiami per rungtynes.

Golfas

Golfas ne visada atrodo prabangus, tačiau profesionaliame lygmenyje tai vienas brangesnių sportų. Narystė prestižiniuose aikštynuose, tokiuose kaip „Augusta National“ ar „St. Andrews“, gali kainuoti tūkstančius eurų. Įranga, kelionės į turnyrus, apgyvendinimas, treneriai ir mokesčiai už aikštynus greitai padidina išlaidas.

Kiti Brangūs Sportai

• Bobslėjus: Šio sporto įranga yra labai brangi, taip pat reikalingos treniruotės tam tinkamoje vietoje.
• Šuolis su slidėmis: Jungtinėse Amerikos Valstijose yra tik kelios vietos, kur siūlo tokią paslaugą, o instruktoriaus paslaugos kainuoja nemažai. Be to, būtina apsidrausti gyvybę.
• Sraigtasparnių sportas: Norint užsiimti šiuo sportu, reikia turėti savo sraigtasparnį, o tai kainuoja didžiulius pinigus.
• Sklandymas su specialiu kostiumu: Už specialų kostiumą galima sumokėti kelis tūkstančius dolerių, tačiau dar daugiau pinigų reikia išleisti pamokoms, parašiutui ir lėktuvui.

#

tags: #olimpines #sporto #sakos