Olimpinės Žaidynės: Ledo Ritulio Vyrų Tvarkaraštis ir Istorija

Įvadas

Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus politinis, ekonominis bei kultūrinis įvykis pasaulyje. Šiame straipsnyje aptariama ledo ritulio vyrų turnyro istorija olimpinėse žaidynėse, atkreipiant dėmesį į svarbiausius momentus, transliacijų tvarkaraščius ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.

Olimpiados: tarp sporto ir politikos

Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį reikšmingumą rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Šios olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu. Kaskart kas ketverius metus vykstantis sporto renginys: kokią savo turinio dalį joms skiria, kokioms sporto šakoms skiriamas didžiausias dėmesys, savo šalies atletų pasirodymams ar kitoms valstybėms, vyrų ar moterų sporto varžyboms.

Lietuvos žiniasklaida olimpinių žaidynių laikotarpiu apie jas, sportininkų varžybas, jų rezultatus pateikia daug įvairios informacijos. Iki šiol nebuvo ištirta, kokia tai informacija, kokiais ypatumais ji pasižymi. Neaišku, kiek ir kokias olimpines sporto naujienas, sporto varžybų transliacijas yra linkusi pateikti Lietuvos žiniasklaida, į ką yra orientuojamasi ir kokios to priežastys.

Ledo ritulio istorija olimpinėse žaidynėse

Nuo 2000-ųjų metų olimpinių žaidynių aukso medaliai beveik visada kabėdavo ant Kanados rinktinės žaidėjų kaklų. Pirmosios penkios dienos, per kurias kiekviena komanda sužais po trejas rungtynes, leis geriausioms komandoms prašokti vieną atkrintamųjų etapą. Visos komandos bus išrikiuotos nuo 1 iki 12 vietos, o keturios geriausios gaus kelialapius į ketvirtfinalį.Likusios 8 komandos žais aštuntfinalyje - 8 pozicija prieš 9, 5 prieš 12, 6 prieš 11 ir 7 prieš 10.

Visos komandos vis dar turės galimybes kovoti dėl medalių. 2010 metais Kanada neiškovojo tiesioginio kelialapio į ketvirtfinalį, tačiau vėliau sugebėjo laimėti aukso medalius.Laimėjimas per pagrindinį laiką yra vertinamas 3 taškais, o per pratęsimą ar baudinių seriją - 2 taškais. Pralaimėjimas po pratęsimo ar baudinių serijos komandai uždirba 1 tašką. Jeigu komandos surinko po vienodai taškų, tuomet bus žiūrima pagal pasiektą įvarčių skirtumą, pelnytus įvarčius ir jeigu prireiks, 2017 metų IIHF reitingą.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje

Grupių etapas:

  • Vasario 14-18

Kvalifikacinis raundas:

  • Vasario 20

Ketvirtfinaliai:

  • Vasario 21

Pusfinaliai:

  • Vasario 23

Rungtynės dėl bronzos:

  • Vasario 24

Rungtynės dėl aukso:

  • Vasario 25.

Kodėl Rusija vadinasi „Olimpiniai atletai iš Rusijos“?

Rusija dėl sistemingos ir valstybės remiamos dopingo programos buvo pašalinta iš olimpinių žaidynių, tačiau „švarūs“ Rusijos sportininkai gali varžytis po „Olimpinio atleto iš Rusijos“ pavadinimu. Jų rūbai turi būti neutralių spalvų, o Rusijos vėliavos neišvysime per visas olimpines žaidynes. Ironiška tai, kad vyrų ledo ritulyje Rusija turi didesnes galimybes laimėti nei visas likęs pasaulis.

Kodėl nebus NHL žvaigždžių?

Per pastaruosius du dešimtmečius olimpinis ledo ritulio turnyras buvo laikomas tiesiog NHL „Visų žvaigždžių“ turnyru. Tačiau kas nutiko dabar? Buvo keletas veiksnių, tačiau svarbiausias punktas buvo pinigai.

Ankstesniuose metuose tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) duodavo milijonus kelionėms, apgyvendinimui ir draudimui nuo traumų, tačiau IOC nusprendė, kad tokių dovanų nebereikia vyrų ledo ritulio turnyro žaidėjams.

Nors praėjusių metų kovo mėnesį IIHF pranešė, kad sutinka apmokėti NHL žaidėjų išlaikymą olimpinėse žaidynėse, tačiau NHL vadovybė nusprendė atsisakyti tokios malonės.

Skirtumas tarp olimpinio ledo ritulio turnyro ir NHL

Didesnis ledas

Olimpinis ledas yra 17,6 proc. didesnis. Be to, linijos yra skirtingose vietose. NHL vartai yra 3,35 m nuo galinio borto, tuo tarpu olimpiadoje - 3,96 m. Taip pat tarpas tarp mėlynų linijų olimpiadoje yra 17,67 m, tuo tarpu NHL - 15,24 m.

Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje

Muštynės

NHL turnyre muštynės - įprastas dalykas. Abu žaidėjai gauna penkių minučių baudą, po kurių sugrįžta ant ledo. Tuo tarpu olimpinėse žaidynėse jūs greičiausiai neišvysite jokių muštynių, nes už tai žaidėjai būna pašalinami iš rungtynių ir būna diskvalifikuoti. Žaidėjai turi turėti neįtikėtinai gerų priežasčių, kad sugalvotų nusimesti pirštines ir taip save nubausti.

Vartininkai

Baudos smūgiai ir baudinių serija

Baudos smūgį galės atlikti bet kuris žaidėjas, tuo tarpu NHL tai gali daryti tik tas, prieš kurį buvo prasižengta.

Jeigu NHL yra žaidžiamas 5 minučių pratęsimas ir reguliariame sezone tada mušami baudiniai, tuo tarpu atkrintamosiose iš viso nevyksta baudinių serija, tai olimpinėse žaidynėse bus 10 minučių pratęsimas ir jeigu niekas nepelnys auksinio įvarčio, bus žaidžiama baudinių serija. Jeigu po pirmų trijų baudinių rezultatas vis dar lygus, bet kuris žaidėjas gali smūgiuoti tiek, kiek tik nori.

Kas žais olimpinėse žaidynėse?

NHL lygai neišleidus savo žaidėjų, net 713 geriausių pasaulio ledo ritulininkų negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Net jeigu jūs esate prisiekęs NHL gerbėjas, vis tiek būsite girdėję vos 50 procentų Kanados ir JAV rinktinių žaidėjų.

Vienas iš žymiausių žaidėjų yra daugiau nei 1000 rungtynių NHL lygoje sužaidęs 39-erių metų Brianas Gionta.

Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės

Transliacijų tvarkaraščiai: praeitis ir ateitis

Pekino žiemos olimpiada: paskutinės akimirkos

Nors Pekino žiemos olimpinės žaidynės jau praeityje, verta prisiminti įsimintiniausius momentus ir tai, kaip jie buvo transliuojami. Iki pat pabaigos vyko įnirtingos kovos. Pavyzdžiui, žiūrovai galėjo stebėti vyrų ledo ritulio pusfinalius, kuriuose Suomijos rinktinė susigrūmė su Slovakija, o Rusijos olimpinio komiteto (ROC) ledo ritulininkai kovojo su Švedija. Be to, buvo transliuojamos akmenslydžio kovos dėl bronzos medalių, biatlono varžybos bei akrobatinio slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo programos. Žiūrovai galėjo sekti naujienas ir apžvalgas specialiose olimpinėse studijose, kur sporto komentatoriai dalinosi karščiausiais komentarais. Tačiau svarbu atsiminti, kad dėl nenumatytų aplinkybių, tokių kaip oro sąlygos ar sportininkų pasirodymai, transliacijų tvarkaraštis galėjo keistis.

2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės: pasiruošimas

Žiūrint į ateitį, jau galima planuoti, kaip stebėsime 2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpines žaidynes, kurios vyks vasario 6-22 dienomis. Šiose žaidynėse varžysis daugiau nei 2900 sportininkų, kurie kovos dėl 116 aukso medalių. Nuo vasario 4 d: likus dviem dienoms iki oficialios žaidynių atidarymo ceremonijos, Kortinos olimpiniame stadione, istorinėje 1956 m. žiemos žaidynių vietoje, vyks pirmosios mišrių dvejetų akmenslydžio varžybos. Vasario 6 d.: be akmenslydžio varžybų, vyks ir moterų ledo ritulio parengtinis raundas, pirmoji dailiojo čiuožimo diena ir atidarymo ceremonija Milano San Siro stadione. Vasario 7 d.: pirmoji diena, kai vyks medalininkų apdovanojimai, įskaitant ir vyrų greitojo nusileidimo varžybų, vyksiančių pasaulinio garso Stelvio trasoje Bormijuje. Taip pat vyks vyrų snieglenčių sporto rungties didžiojo šuolio varžybų, vyksiančių Livinjo mieste, apdovanojimai. Vasario 21 d.: intensyviausia žaidynių diena, kurią bus varžomasi dėl šešių aukso medalių ir vyks iškilmingas dailiojo čiuožimo renginys Milano ledo arenoje. Vasario 22 d.: paskutinę dieną prieš uždarymo ceremoniją vyks vyrų ledo ritulio finalas naujoje Milano „Santa Giulia“ arenoje ir moterų akmenslydžio finalas Kortinoje.

Transliacijų partneriai ir planai

Po pertraukos olimpinės žaidynės grįžta į LRT eterį. LRT jau pradėjo kampaniją, ruošiančią žiūrovus 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėms. Kampanijos ašimi tapo specialiai LRT olimpinių žaidynių transliacijoms sukurtas klipas, kuriame grupė AKLI naujai interpretuoja Austėjos hitą „ŽGŽ (Žiaure graži žėima)“. Klipe dalyvauja Lietuvos žiemos sporto atstovai - nuo biatlono ir lygumų slidinėjimo iki kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo. Sportininkai, treneriai ir olimpinės misijos vadovai tampa klipo herojais, kviečiančiais žiūrovus pajusti „žiauriai gražios žiemos“ nuotaiką ir drauge laukti didžiausio žiemos sporto renginio.

„Warner Bros. Discovery“ (WBD) taip pat planuoja transliacijas iš pačios veiksmo širdies - „Nations Village“ Kortina d’Ampeco miestelyje. Dviejų aukštų studijų kompleksas aptarnaus visą „Eurosport“ transliaciją Europoje, su atskiromis erdvėmis Italijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lenkijos laidoms. Jas ves olimpinių žaidynių čempionai ir medalininkai.

WBD paskelbė, kad visos Milano Kortinos 2026 žiemos olimpinės žaidynės bus transliuojamos gyvai visus „HBO Max“ platformos planus turintiems žiūrovams.

Žiemos sporto sezono pasirengimas

„WBD Sports Europe“ tęs visų pagrindinių varžybų transliacijas, taip užtikrindama geriausią įmanomą pasirengimą olimpinėms žaidynėms. Tiesiogiai bus transliuojami visi pagrindiniai pasaulio taurės renginiai: kalnų slidinėjimas, biatlonas, šuoliai su slidėmis, akrobatinis slidinėjimas, lygumų slidinėjimas, snieglenčių sportas, dailusis čiuožimas, kerlingas ir kitos sporto šakos.

Turinys mažiesiems

Siekdami įtraukti dar platesnę ir jaunesnę auditoriją į žiemos sporto pasaulį, WBD pasitelks garsiuosius „Looney Tunes“ personažus. Bugs Bunny užsiriš pačiūžas ir leisis į trasas naujoje laidoje „Looney Tunes Presents: Sports Made Simple“.

Svarbiausi 2025-2026 m. renginiai:

  • 2025 spalio 25-26 d. - Kalnų slidinėjimo pasaulio taurės atidarymas (Soldenas, Austrija).
  • 2025 lapkričio 21-23 d. - Šuolių su slidėmis pasaulio taurės atidarymas (Lilehameris, Norvegija).
  • 2025 lapkričio 28-30 d. - Lygumų slidinėjimas „Nordic Opening“ (Ruka, Suomija).
  • 2025 lapkričio 29 d. - gruodžio 7 d. - Biatlono pasaulio taurės atidarymas (Ostersundas, Švedija).
  • 2025 gruodžio 4-7 d. - Lenkijos šuolių su slidėmis pasaulio taurės etapas (Visla, Lenkija).
  • 2025 gruodžio 6 d. - Olimpinių žaidynių ugnies estafetė prasideda (Roma, Italija).
  • 2025 gruodžio 18-22 d. - Vyrų kalnų slidinėjimas „Dolomites Tour“ (Gardena / Alta Badia, Italija).
  • 2025 gruodžio 28 d. - 2026 sausio 6 d. - „Keturių tramplinų“ šuolių su slidėmis turnyras (Vokietija; Austrija).
  • 2026 sausio 3-4 d. - „Tour de Ski“ / priešolimpinės varžybos (Val di Fiemė, Italija).
  • 2026 sausio 14-18 d. - Dailiojo čiuožimo Europos čempionatas „Classic, The Monuments Series“ (Šefildas, Jungtinė Karalystė).
  • 2026 sausio 14-18 d. - Biatlono varžybos (Ruhpoldingas, Vokietija).
  • 2026 sausio 23-25 d. - Kalnų slidinėjimo greitojo nusileidimo pasaulio taurė (Kicbiuhelis, Austrija).
  • 2026 sausio 30 d. - vasario 1 d. - „World Championship Survey 2027“ kalnų slidinėjimas (Crans Montana, Šveicarija).
  • 2026 vasario 6-22 d. - Žiemos olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje (Italija).
  • 2026 kovo 21-25 d. - Kalnų slidinėjimo pasaulio taurės finalai (Lilehameris, Norvegija).
  • 2026 kovo 25-29 d. - Dailiojo čiuožimo pasaulio čempionatas (Praha, Čekija).
  • 2026 kovo 26-29 d. - Šuolių su slidėmis pasaulio taurės finalai (Planica, Slovėnija).

Milano-Kortinos žaidynių ypatumai

2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bus užtikrinta didžiausia lyčių pusiausvyra per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Jose dalyvaus 47 proc. moterų ir bus pristatytos naujos rungtys, pavyzdžiui, mišrios skeletono komandos ir moterų dviviečių rogučių varžybos. Kaip ir 2024 m.

Lietuvos sportininkų pasiekimai

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atėjo permainų metas ir sporto srityje. Lietuvos sportininkai atsisakė atstovauti TSRS komandoms. Lietuvos komandoms reikėjo įgyti tarptautinį pripažinimą. 1988 m. atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos sportininkams atsivėrė galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse atskira komanda. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinė rinktinė vyko į Barselonos olimpines žaidynes 1992 m.

Lietuvos dalyvavimas Pekino olimpinėse žaidynėse

24-osiose žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo rekordinė delegacija - 13 sportininkų, kurie varžėsi keturiose skirtingose sporto šakose:

  • Vasario 7 d.: Gabrielė Leščinskaitė (Biatlonas), 15 km individualios lenktynės.
  • Vasario 8 d.: Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė (Slidinėjimas), kvalifikacija ir finalas; Karolis Dambrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys ir Vytautas Strolia (Biatlonas), 20 km individualios lenktynės.
  • Vasario 9 d.: Gabija Šinkūnaitė (Kalnų slidinėjimas - slalomas).
  • Vasario 10 d.: Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė (Slidinėjimas), 10 km klasikiniu stiliumi.
  • Vasario 11 d.: Tautvydas Strolia (Slidinėjimas), 15 km klasikiniu stiliumi; Gabrielė Leščinskaitė (Biatlonas), 7,5 km sprintas.
  • Vasario 12 d.: Karolis Dambrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys ir Vytautas Strolia (Biatlonas), 10 km sprintas; Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė (Dailusis čiuožimas), ritminis šokis.
  • Vasario 13 d.: Andrejus Dubrakovas (Kalnų slidinėjimas - didysis slalomas); Gabrielė Leščinskaitė (Biatlonas), 10 km persekiojimo lenktynės; Karolis Dambrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys ir Vytautas Strolia (Biatlonas), 12,5 km persekiojimo lenktynės.
  • Vasario 14 d.: Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė (Dailusis čiuožimas), laisvoji programa.
  • Vasario 15 d.: Karolis Dambrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys ir Vytautas Strolia (Biatlonas), 4x7,5 km estafetė.
  • Vasario 16 d.: Andrejus Dubrakovas (Kalnų slidinėjimas - slalomas); Eglė Savickaitė, Tautvydas Strolia, Modestas Vaičiulis ir Ieva Dainytė (Slidinėjimas), komandinis sprintas, klasikiniu stiliumi.
  • Vasario 18 d.: Karolis Dambrovskis, Tomas Kaukėnas, Linas Banys ir Vytautas Strolia (Biatlonas), 15 km masinis startas.
  • Vasario 19 d.: Gabrielė Leščinskaitė (Biatlonas), 12,5 km masinis startas.

Žymūs Klaipėdos sportininkai olimpinėse žaidynėse

  • Šv. Hansas Švėminas. Lengvoji atletika.
  • Modestas Paulauskas. Krepšinis.
  • Artūras Kasputis. Dviračių sportas.
  • Mindaugas Umaras. Dviračių sportas.
  • 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treke).
  • Zigmantas Gudauskas. Irklavimas. 2000 m , pavienė dvivietė be vairininko (su Ričardu Bukiu), 17 vieta.
  • Ričardas Bukys. Irklavimas. 2000 m , pavienė dvivietė be vairininko (su Zigmantu Gudausku), 17 vieta.
  • Benjaminas Viluckis Lengvoji atletika.
  • Violeta Lastakauskaitė ir Violeta Bernotaitė.
  • Saulius Šarkauskas.
  • Saulius Štombergas. Krepšinis.
  • Eurelijus Žukauskas. Krepšinis.
  • Rytis Vaišvila. Krepšinis.
  • Artūras Kasputis. Dviračių sportas.
  • Mindaugas Umaras. Dviračių sportas.
  • Artūras Trumpauskas. Dviračių sportas.
  • Linas Balčiūnas. Dviračių sportas. Dalyvavo plento lenktynėse, distancijos nebaigė Atlanta (JAV) 1996
  • Remigijus Lupeikis Dviračių sportas Lenktynės dėl taškų treke - 4 tšk.
  • Jonas Romanovas. Dviračių sportas. 221,85 km km grupinės lenktynės, distancijos nebaigė.
  • Remigijus Lupeikis. Dviračių sportas. Lenktynės dėl taškų treke - 4 tšk.
  • Raimondas Vilčinskas. Dviračių sportas.
  • Rasa Mažeikytė. Dviračių sportas.
  • Ričardas Pauliukonis. Laisvosios imtynės.
  • Ramūnas Vyšniauskas. Sunkioji atletika.
  • Mindaugas Bružas.
  • Saulius Štombergas. Krepšinis.
  • Eurelijus Žukauskas. Krepšinis.
  • Artūras Kasputis. Dviračių sportas.
  • Saulius Šarkauskas. Dviračių sportas.
  • Rasa Mažeikytė. Dviračių sportas.
  • Ramūnas Vyšniauskas. Sunkioji atletika. Svorio kateg. Ričardas Pauliukonis (nuotraukoje - su savo treneriu Sergejumi Kasimovu). Laisvosios imtynės.
  • Saulius Štombergas. Krepšinis.
  • Eurelijus Žukauskas. Krepšinis.
  • Arvydas Macijauskas. Krepšinis.
  • Ramūnas Vyšniauskas. Sunkioji atletika.
  • Raimondas Vilčinskas. Dviračių sportas. 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treke (su komandos draugais T. Vaitkumi, L. Balčiūnu, A. Baranausku ir I.
  • Tomas Vaitkus. Dviračių sportas. 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treke (su komandos draugais R. Vilčinsku, A. Baranausku, L. Balčiūnu ir I.
  • Linas Balčiūnas. 4 km komandinės persekiojimo lenktynės treke (su komandos draugais T. Vaitkumi, A. Baranausku, R. Vilčinsku ir I.
  • Einaras Šiaudvytis. Irklavimas.
  • Pavel Suškov.
  • Lina Grinčikaitė. Lengvoji atletika.100 m bėgimas 11,50 sek (kval.
  • Ramūnas Vyšniauskas. Sunkioji atletika.
  • Lina Grinčikaitė. Lengvoji atletika. 100 m bėgimas 11,30 sek (kval.
  • Eglė Staišiūnaitė. Lengvoji atletika.
  • Ramūnas Navardauskas. Dviračių sportas. 250 km grupinės lenktynės, 5:46.37, 59 vieta.
  • Gediminas Bagdonas. Dviračių sportas.
  • Aurimas Didžbalis. Sunkioji atletika.
  • Ramūnas Navardauskas. Dviračių sportas.
  • Mantas Knystautas. Graikų-romėnų imtynės.

Lyčių lygybė olimpinėse žaidynėse

2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bus užtikrinta didžiausia lyčių pusiausvyra per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją. Jose dalyvaus 47 proc. moterų ir bus pristatytos naujos rungtys, pavyzdžiui, mišrios skeletono komandos ir moterų dviviečių rogučių varžybos. Kaip ir 2024 m. Paryžiuje, varžybų tvarkaraštis pakeistas taip, kad būtų daugiau dėmesio skiriama moterims sportininkėms: moterų slidinėjimo masinis startas vyks paskutinę varžybų dieną ir, pirmą kartą, ta pačia 50 km ilgio trasa, kaip ir vyrų, kurių varžybos vyks diena anksčiau.

Žiniasklaidos vaidmuo nušviečiant olimpines žaidynes

Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Yra didelis tarpusavio ryšys atsirado tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą (Coakley, 1990).

Atšauktos olimpinės žaidynės

Olimpinės žaidynės ne visada vyko pagal planą. Dėl pasaulinių įvykių, tokių kaip karai, kelios žaidynės buvo atšauktos:

  • 1916 m. Berlyno olimpinės žaidynės: Atšauktos dėl Pirmojo pasaulinio karo. Vokietija buvo pasiruošusi renginiui, tačiau karas neleido jam įvykti.
  • 1940 m. Tokijo (vasaros) ir Saporo (žiemos) olimpinės žaidynės: Atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo. Japonija prarado teisę rengti žaidynes dėl karo su Kinija.
  • 1944 m. Londono (vasaros) ir Kortina d'Ampeco (žiemos) olimpinės žaidynės: Atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo.

Kontroversijos ir politiniai boikotai

Olimpinės žaidynės neapsieina be kontroversijų ir politinių boikotų. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dažnai kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ignoravimo šalyse, kuriose vyksta žaidynės.

  • 1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės: Nepaisant raginimų boikotuoti žaidynes dėl nacistinės Vokietijos režimo, jos įvyko. Jesse Owensas, afroamerikietis lengvaatletis, laimėjo keturis aukso medalius, paneigdamas Adolfo Hitlerio rasinio pranašumo teorijas.
  • 1968 m. Meksiko olimpinės žaidynės: Žaidynės tęsėsi nepaisant Tlatelolco žudynių, kurių metu vyriausybės pajėgos apšaudė neginkluotus studentų protestuotojus.
  • 1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės: Palestinos teroristų grupė užpuolė Izraelio sportininkų apgyvendinimo vietą, nužudydama du sportininkus ir paimdama devynis įkaitais. Žaidynės buvo tęsiamos po dviejų dienų pertraukos.
  • 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės: Daug šalių, vadovaujamų JAV, boikotavo žaidynes protestuodamos prieš Sovietų Sąjungos įsiveržimą į Afganistaną.
  • 1984 m. Los Andželo olimpinės žaidynės: Sovietų Sąjunga ir kitos Rytų bloko šalys boikotavo žaidynes, atsakydamos į 1980 m. boikotą.

tags: #olimpines #zaidynes #ledo #ritulys #vyru #tvarkarastis