Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausia sporto šventė pasaulyje, bet ir turtingos istorijos bei tradicijų paveldas. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių raidą nuo senovės Graikijos iki šių dienų, atskleidžiant jų ištakas, simboliką ir svarbiausius įvykius.
Olimpinės Žaidynės Antikoje: Dievo Dzeuso Garbei
Olimpinių žaidynių ištakos siekia senovės Graikiją, kur jos buvo rengiamos kas ketveri metai Olimpijos slėnyje, Peloponese. Šios iškilmės ir sporto varžybos buvo skirtos dievo Dzeuso garbei. Manoma, kad pirmosios žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr., nors dažnai teigiama, kad jos vyko ir anksčiau. 776 m. pr. Kr. laikomi oficialia data, nes tais metais pirmą kartą buvo užrašyti jų nugalėtojai - olimpionikai.
Žaidynės trukdavo penkias dienas. Pirmąją ir penktąją dienas vykdavo iškilmingos procesijos ir aukojimai, o likusiomis dienomis - varžybos. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai. Dalyvauti žaidynėse galėjo tik pilnateisiai Graikijos polių vyrai, o vėliau ir romėnai. Nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžių šakelių vainiku, kuris suteikdavo jiems ekonominių ir politinių privilegijų.
Per olimpines žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika.
Žaidynių Nutraukimas ir Atgimimas
Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino. Taip nutrūko daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi tradicija.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Olimpinės žaidynės atgimė tik 1896 m., kai baronas Pierre de Coubertin inicijavo pirmąsias modernias žaidynes Atėnuose, Graikijoje. Šis įvykis žymėjo naują erą olimpinių žaidynių istorijoje.
Pirmosios Moderniosios Žaidynės Atėnuose (1896 m.)
Pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse Atėnuose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 valstybių. Žaidynių atidarymo iškilmėms Panathenaiko stadione neatsitiktinai pasirinkta balandžio 6 d., nes tądien sutapo net trijų krikščionybės atšakų - katalikų, stačiatikių ir protestantų - Velykos. 80 000 žiūrovų akivaizdoje žaidynes atidarytomis paskelbė Graikijos karalius Jurgis I.
Pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių čempionams buvo įteikti ne aukso, kaip vėliau, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas. Užėmę antrąją vietą atletai gavo bronzos medalius ir lauro lapų vainikus, o trečiosios vietos laimėtojai nebuvo apdovanojami. Graikijos nacionaliniu didvyriu Atėnų žaidynėse tapo pirmą kartą tarptautinėse varžybose surengto maratono bėgimo laimėtojas Spyridonas Louisas.
Olimpinė Simbolika ir Tradicijos
Pierre de Coubertin sukūrė olimpinę simboliką ir aprašė olimpinių žaidynių atidarymo, apdovanojimų ir uždarymo procedūras.
Olimpinė Vėliava
Olimpinė vėliava su penkiais žiedais pirmą kartą buvo iškelta per 1920 m. Olimpines žaidynes Antverpene, Belgijoje. Penki skirtingų spalvų žiedai baltame fone simbolizuoja penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą ir Ameriką. Baltas fonas simbolizuoja taiką olimpinių žaidynių metu.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Olimpinis Šūkis
Olimpinis šūkis „Citius, Altius, Fortius“ (Greičiau, Aukščiau, Stipriau) taip pat buvo sugalvotas ir pasiūlytas Pierre de Coubertin. Šis devizas reiškia olimpinius siekius ir kviečia kiekvieną siekti aukštumų, įveikiant ir pralenkiant pačiam save ne tik varžybų arenose, bet ir gyvenime.
Olimpinė Ugnis
Olimpinė ugnis pirmą kartą pasirodė 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. Nuo to laiko olimpinė ugnis uždegama Olimpijoje ir atnešama į žaidynių vietą, simbolizuodama kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę.
Olimpinė Priesaika
Pirmoji priesaika buvo priimta 1920 m. Olimpinių žaidynių metu.
Žirgų Sportas Olimpinėse Žaidynėse
FEI (Tarptautinė žirginio sporto federacija) primena olimpinę žirginio sporto istoriją. Pirmosiose olimpinėse žaidynėse 1896 m. žirgų sporto šakos nebuvo. 1900 m. olimpinėse žaidynėse debiutavo konkūrų rungtys, tačiau jos nesulaukė didelio pasisekimo. Lūžio taškas buvo 1912 m. olimpinės žaidynės Stokholme, kai Švedija paskelbė, jog žirgų sportas bus pagrindinė žaidynių dalis. Į programą buvo įtrauktas dailusis jojimas, konkūrai ir trikovė.
Olimpinės Žaidynės Po Antrojo Pasaulinio Karo
Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas lėmė, jog olimpinės žaidynės 1916 m. neįvyko. Antverpenas, Belgija, 1920 m. surengė VII olimpines žaidynes, kurių programa buvo labai panaši į 1912 m. žaidynes. Pirmą kartą buvo naudojami olimpiniai simboliai: olimpinė vėliava su penkiais žiedais, olimpinė priesaika ir taikos balandžių paleidimas.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
1924 m. olimpinės žaidynės grįžo į Paryžių, kur, pasauliui atsigaunant po karo, dalyvavo gerokai daugiau šalių.
Netikėtumai ir Skandalai Žirginiame Sporte (1928-1936 m.)
1928 m., Amsterdamas, Olandija, konkūrų varžybos pateikė netikėtumų: pirmą kartą individualų auksą iškovojo čekas Frantisek Ventura su žirgu Eliot, o komandinėje įskaitoje nugalėjo Ispanija.
1932 m., Los Andželas, JAV, olimpinės žaidynės buvo pavadintos "Kalifornijos chaosu". Dėl Didžiosios depresijos ir ribotos galimybės atvykti iš Europos, olimpiadoje dalyvavo vos 6 šalių raiteliai.
1936 m., Berlynas, Vokietija, olimpinės žaidynės buvo gėdingos dėl Vokietijos antisemitinės politikos demonstravimo. Tačiau šios žaidynės turėjo ir pozityvo: tai pirmosios olimpinės žaidynės, transliuotos per televiziją.
Jungtinės Amerikos Valstijos: Lyderė Pagal Surengtas Žaidynes
Daugiausiai kartų olimpines žaidynes yra surengusios Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV 1932 m. ir 1984 m. žaidynės buvo surengtos Los Andžele, 1904 m. ir 1996 m. - Sent Luise.
Londonas taip pat yra surengęs žaidynes tris kartus - 1908 m., 1948 m. ir 2012 m.
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Olimpinės Žaidynės XXI Amžiuje
XXVIII olimpinės žaidynės buvo atidarytos Atėnuose 2004 metais. Olimpinį aukurą Atėnų olimpiniame stadione uždegė Graikijos buriuotojas Nikolaosas Kalamanakis.
2020 m. vasaros olimpinės žaidynės vyko Tokijuje (Japonijoje). Šios žaidynės prasidėjo liepos 24 d. ir truko iki rugpjūčio 9 d. Tai yra daugiausiai dėmesio sulaukiantis tarptautinis sporto renginys, kuriame varžosi profesionalūs sportininkai iš viso pasaulio.
Kuriozai ir Įsimintini Įvykiai
Per ilgą ir turiningą istoriją olimpinėse žaidynėse neapsieita ir be kuriozų. 1968 m. spalio 16-ąją du juodaodžiai JAV atletai - Tomis Smitas ir Džonas Karlosas - stovėjo ant Meksikos olimpinių žaidynių nugalėtojų pakylos, nuleidę galvas, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją.
1976 m. gimnastas Šunas Fudžimotas sužeidęs koją per apšilimą, pasirodė puikiai ir padėjo komandai laimėti auksą.
1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse Abebe Bikila laimėjo maratoną basas.