Olimpinės žaidynės - svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Tai daugiau nei tik sporto renginys; tai tradicijų, istorijos ir kultūros derinys, vienijantis sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Straipsnyje apžvelgiama olimpinių žaidynių istorija nuo pat pirmųjų žaidynių iki šių dienų, aptariamos tradicijos, kuriozai ir įdomūs faktai.
Olimpinės Žaidynės: Istorinė Apžvalga
Olimpinių žaidynių ištakos siekia senovės Graikiją, kur Olimpijos mieste VIII a. pr. Kr. vykdavo sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Šios žaidynės buvo ne tik sporto renginys, bet ir religinė šventė, svarbi graikų kultūros dalis. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika. Manoma, kad pirmosios olimpinės žaidynės buvo surengtos 776 m. pr. Kr., nors dažnai teigiama, kad jos vyko ir anksčiau, o 776 m. pr. Kr. pirmą kartą užrašyti jų nugalėtojai - olimpionikai.
Žaidynės Olimpijoje buvo rengiamos kas ketverius metus beveik 12-a amžių ir trukdavo iki šešių mėnesių. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai. Dalyvauti žaidynėse galėjo tik pilnateisiai Graikijos polių vyrai, vėliau ir romėnai. Nugalėtojai būdavo apdovanojami alyvmedžių šakelių vainiku. Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino.
Šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
Olimpinių Žaidynių Raida
Olimpinės žaidynės per ilgą istoriją patyrė daug pokyčių. I-V olimpinėms žaidynėms (1896-1912) būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia ir ištęsta sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, žaidynių organizavimas priklausė nuo šalies, kurioje vyko žaidynės tradicijų, materialinių išteklių ir kitų veiksnių. VII-XIV olimpinis laikotarpis (1914-1948) pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 (Berlyno), 1940 (pirminė teisė rengti olimpines žaidynes buvo suteikta Tokijui, vėliau perleista Helsinkiui) ir 1944 (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, tačiau olimpinis sąjūdis plėtėsi, tobulėjo ir rengė žaidynes. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa: po 1920 (Antverpeno) olimpinių žaidynių jose nebeliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka, žaidynių apdovanojimo sistema.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
XV-XXIV olimpinėms žaidynėms (1952-1988) būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojant žaidynėmis pasiekti politinius tikslus, kurių išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Nuo 1992 XXV olimpinių žaidynių prasidėjo naujas olimpinio sporto, olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos) dalyvavimas 1992 žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselona) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga.
Antverpeno Olimpinės Žaidynės (1920 m.)
1916 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Vokietijos sostinėje Berlyne, tačiau jos nebuvo surengtos dėl Pirmojo pasaulinio karo. Po pertraukos nuo 1908 m. Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Teisė rengti 1920 m. olimpiadą buvo suteikta Antverpenui.
Antverpeno žaidynėse dalyvavo 2622 sportininkai iš 29 šalių. Daugiausia medalių iškovojo: 1. JAV - 95 (41 aukso, 27 sidabro, 27 bronzos), 2. Švedija - 64 (19 aukso, 20 sidabro, 25 bronzos). Medalius laimėjo 22 rinktinių atstovai.
Antverpeno žaidynių atidaryme pirmą kartą istorijoje buvo pakelta olimpinė vėliava su penkiais žiedais, simbolizuojančiais penkis žemynus, taip pat pirmą kartą buvo perskaityta sportininkų olimpinė priesaika kovoti garbingai.
Lietuva Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija).
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, iš pradžių planuota, kad Lietuvai atstovaus boksininkai, dviratininkai, fechtuotojai, futbolininkai, imtynininkai, gimnastai ir šauliai. Deja, tokie užmojai jaunai valstybei buvo per dideli. Galų gale į Paryžių išvyko tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai. Futbolo rinktinė į Prancūziją traukiniu iškeliavo gegužės 22 d., likus vos trims dienoms iki rungtynių. Prieš kelionę nebuvo nei kontrolinių rungtynių, nei bendrų treniruočių. Gegužės 25 d. įvyko rungtynės su šveicarais, kurias lietuviai pralaimėjo 0:9. Dviratininkas J.Vilpišauskas nesuvaldė dviračio, krito ir susižeidė. I.Anolikui irgi prireikė nepažįstamųjų pagalbos, nes jis net septynis kartus pradūrė padangą ir, po septintojo karto pasitraukęs iš lenktynių, pasiklydo.
Olimpinių Žaidynių Tradicijos ir Simboliai
Olimpinės žaidynės turi daug tradicinių ceremonijų: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Pamirštos ir Sugrąžintos Sporto Šakos
Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos.
Kone geriausias pavyzdys - baskų pelota (žaidimas, kuriame susipynę teniso ir skvošo elementai). Pelota oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka. Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, ugniagesių sporto, aitvarų leidimo, sportinių balandžių lenktynės ir dar kelių sporto šakų varžybos.
Polo olimpinis kelias - labai vingiuotas. Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m. Panašus ir regbio likimas. Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.).
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais.
Kuriozai ir Įdomūs Faktai
Per ilgą olimpinių žaidynių istoriją nutiko daug kuriozų. Pavyzdžiui, 1968 m. Meksikos olimpinėse žaidynėse du juodaodžiai JAV atletai protestavo prieš rasizmą, iškėlę kumščius apdovanojimų ceremonijos metu. 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse etiopas Abebe Bikila maratoną bėgo basas ir laimėjo aukso medalį.
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir įvairių kultūrų susitikimas, politinių įvykių atspindys ir įdomių istorijų rinkinys.