Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai daugiau nei sporto varžybos. Tai - istorijos, lyderystės, tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus galimybių šventė. Šis straipsnis apžvelgia olimpinių žaidynių istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų, aptaria simbolius, reikšmę ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Olimpinės Žaidynės: Istorinis Kelias
Antika: Žaidynių Gimimas
Olimpinės žaidynės gimė senovės Graikijoje kaip religinių švenčių dalis, skirtos pagerbti dievą Dzeusą. Nors tiksli data nežinoma, pirmosios užfiksuotos žaidynės įvyko 776 m. pr. Kr. Olimpijoje. Tai buvo ne tik sporto varžybos, bet ir būdas nutraukti karus, suvienyti priešingas armijas šlovinti Dzeusą. Iki 472 m. pr. Kr. žaidynės tetrukdavo vieną dieną, kurioje varžydavosi bėgikai ir imtynininkai. Dalyvauti galėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai. Moterims stebėti varžybas buvo draudžiama. Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais, o pergalė olimpinėse žaidynėse laikoma didžiausiu laimėjimu, suteikiančiu šlovę nugalėtojui ir jo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai.
Olimpinės žaidynės vyko net 1170 metų, kol Romos imperatorius Teodosijus jas nutraukė kaip pagonišką šventę 393 m. po Kr.
Atgimimas: Naujas Olimpinis Judėjimas
XIX amžiaus gale prancūzas baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) atgaivino olimpines žaidynes. Šiuolaikinės olimpinės žaidynės arba Olimpiada - svarbiausios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos. Pirmosios šiuolaikinės vasaros olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose, Graikijoje. Nuo 1924 metų rengiamos žiemos sporto šakų olimpinės žaidynės.
Simbolika ir Ritualai
Su Olimpiada susiję tokie simboliai ir ritualai kaip Olimpinė vėliava ir deglas.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Olimpiniai Žiedai: Vienybės Simbolis
Olimpiniai žiedai - penki spalvoti (mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas) vienas kitą perdengiantys žiedai - pagrindinis olimpinių žaidynių simbolis. Jie simbolizuoja penkis apgyvendintus pasaulio žemynus ir visų pasaulio šalių sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.
Vėliavos Nešimas: Garbė ir Atsakomybė
Valstybinės vėliavos nešimas olimpinėse žaidynėse skiriamas sportininkui, kuris savo šalyje išsiskiria dėl pasiekimų sporte. Jis yra pavyzdys ne tik kitiems sportininkams, bet ir visiems žmonėms. Būvimas šalia olimpinių žiedų yra lyderystės požymis, nes į Olimpiadas susirenka tik geriausi pasaulio sportininkai, kurie išsiskiria iš kitų tiek savo fiziniais, tiek protiniais sugebėjimais, taip jie tampa atsakingi ne tik už savo pasiekimus, bet ir visos savo šalies garbės gynimą.
Sporto Šakos: Nuo Bėgimo Iki Šiuolaikinių Disciplinų
Pirmosiose trylikoje Olimpijos žaidynių atletai varžėsi tik vienoje rungtyje - bėgime. Bėgimas buvo svarbiausias ir turbūt populiariausias sportas, įtrauktas į senovės olimpinių žaidynių programą. Labai mėgstamos senovės Graikijoje buvo penkiakovės varžybos. Jas sudarė penkios rungtys: šuolis į tolį; disko metimas; bėgimas; ieties metimas; imtynės. Vėliau į rungčių sąrašą buvo įtrauktos ir tokios sporto šakos kaip: kumštynės; pankrationas; vežimų lenktynės. Šiuolaikinėse žaidynėse sporto šakų įvairovė yra didžiulė - nuo lengvosios atletikos ir plaukimo iki komandinių sportų ir ekstremalių rungčių.
Prizai: Alyvmedžio Vainikas - Taikos ir Gerumo Simbolis
Olimpinių žaidynių nugalėtojai buvo apdovanojami perpintu šventojo alyvmedžio vainiku. Dėl ilgo amžiaus alyvmedis laikomas taikos medžiu, negana to, alyvos šakelė yra ir gerumo simbolis.
Lietuvos Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
Lietuva dalyvauja olimpinėse žaidynėse nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje Lietuvos trispalvę nešė plaukikas Raimundas Mažuolis.
Sėkmingiausios olimpinės žaidynės lietuvių atletams buvo 1988 metais Seule, iškovota 10 medalių - futbolo.
Daugiausiai medalių po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai yra iškovojęs Virgilijus Alekna - 3 medaliai, 2 aukso.
Tituluočiausi Olimpiečiai
- Michael Phelps - 22 medaliai: 18 aukso, 2 sidabro, 2 bronzos.
- Larisa Latynina - 18 medalių: 9 aukso, 5 sidabro, 4 bronzos.
- Usain Bolt - 6 aukso medaliai.
Ekonominė Oliminių Žaidynių Pusė
Atsiradę sporto renginiai savo ruožtu skatina statyti įvairius jiems pritaikytus statinius, todėl sporto renginys ir sporto statinys yra neatsiejamai susiję. Šis pasididžiavimo skatinimas, šalies įvaizdžio gerinimas užsienyje ir pan. yra svarbūs.
Sporto Renginių Įtaka Miestams
Sporto renginiai yra miesto ar vietovės įvaizdžio dalis. Juose ugdomi aukšto meistriškumo sportininkai. Panevėžyje vykęs sportinis renginys (finalinės krepšinio varžybos) miestui buvo ekonomiškai reikšmingas, kadangi didžioji renginio lankytojų dalis buvo atvykę iš už Panevėžio miesto ribų, o daugumos jų vizito tikslas buvo sporto renginys. Sporto renginio lankytojai pinigus leido ne tik arenoje renginio metu, bet ir mieste prieš ir po jo. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportinis renginys Panevėžio miestui sugeneravo virš 700 tūkstančių litų. Jos atsiradimas į miestą pritraukia naujos laisvalaikio praleidimo formos iš už miesto ribų.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės 1984
Sportas - Socialinis Reiškinys
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomeninės kultūros dalis, rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistema siekiant geriausių sportinių rezultatų. Tai žmogaus fizinis parengtumas ir dvasinė būklė (Stonkus, 2002). Tai yra žaidimas, varžybos ar veikla, kuriai reikia fizinių galių bei įgūdžių ir kuri yra vykdoma laikantis taisyklių, savo malonumui ir/arba kaip darbas (Cambridge dictionary, 2008).
Sporto Renginiai Senovėje
Jau senovėje buvo organizuojami sporto renginiai, o jiems, žinoma, reikėjo vietos, kur šios iškilmingos šventės galėtų būti deramai pristatytos. Senovės Graikijoje, Romoje, tai buvo vieni iš didžiausių tautos malonumų. Dilytė (1994) aprašo tikėtiną senovinės Olimpiados vaizdą: žmones žaidynės traukia pasižiūrėti iš tolimiausių Graikijos kampelių, o Olimpijoje stūkso tikras palapinių miestas, keliautojai ne tik stebi varžybas, bet ir valgo, perka, pramogauja. Kiekvieno krašto - Atėnų, Spartos ir kitų - atstovai tvarkingai gyvena tam tikrose zonose, prižiūrėtojai palaiko tvarką ir reguliuoja žmonių srautus. Mugėje galima įsigyti visko, ko tik širdis geidžia, išskyrus ginklus - jų Olimpiados metu turėti draudžiama. Varžytis gali tik tie atletai, kurie yra garbingi ir sąžiningi žmonės: jei sužinoma apie kurį nors kas nors blogo, jam draudžiama dalyvauti. Žaidynių nugalėtojai buvo šlovinami kaip didvyriai, atnešdavo savo kraštui bei giminei garbę. Jiems ar visą gyvenimą nemokamai maitinami.
Kiti didžiausi iki šiol išlikę sportui skirti įrenginiai siekia Romos imperijos laikus. Pasak Klero (1995), buvo rengiamos įvairios pramogos: atletų varžybos, žirgų lenktynės, gladiatorių kovos bei teatro vaidinimai. Žirgų lenktynės vykdavo Didžiajame cirke (Circus Maximus), didžiausiame Romos hipodrome. Dauguma kitų žaidynių buvo rengiama apvalioje arenoje, vadinamoje amfiteatru. Galime teigti, kad šiuolaikiniai sporto įrenginių prototipai buvo senovės statiniai: stadionai, hipodromai, cirkai, amfiteatrai, termos.
Lietuvos Tarybinėje Enciklopedijoje (1983) nurodoma, jog intensyvi sporto statinių statyba Europoje prasidėjo XIX amžiuje. 1828-1830 pastatyti pirmieji dirbtiniai baseinai, amžiaus viduryje - gimnastikos salės. Dauguma šių pastatų architektūros požiūriu buvo panašūs į antikinius. Pirmasis šiuolaikinis stadionas pastatytas 1896 m.
Sporto Renginių Populiarumas
XVIII-XIX a. sportas pradėjo įgauti savo šiandieninį pavidalą. Svarbu buvo tai, kad žmonija vėl iš naujo atrado seną tiesą - sportas atneša sveikatą ir gerą savijautą. Šiais, stipriais žmonėmis visuomet buvo ir yra žavimasi. Pamažu, bėgant laikui, sportas bei jo organizavimas tobulėjo. Šiandien matome rezultatus - globaliame pasaulyje labai svarbią vietą užima sportiniai renginiai bei įvykiai. Taigi, kaip matome, sporto renginiai visuomet turėjo didžiulį populiarumą ir jų vyksmu domėdavosi daugybė žmonių. Todėl jau nuo pat pradžių tiek sporto renginių dalyvių, tiek sporto renginio žiūrovų poreikiams patenkinti reikėjo tam tikrų įrenginių. Atsiradę įrenginiai savo ruožtu skatino organizuoti vis įvairesnius renginius. Taip pat galime pastebėti, jog sporto renginys ir įrenginys yra susiję ne tik istoriškai, bet susijusios yra ir jų sąvokos, kurios parodo sporto renginio ir įrenginio sąsają.
Sporto renginys - sporto varžybos, šventės, konferencijos, konkursai, vakarai, parodos, susitikimai - kūno kultūros, sporto propagavimo, žmonių ugdymo, jų gebėjimams rodymo priemonės (Stonkus, 2002). Sporto įrenginys - statinys kūno kultūros pratyboms ir varžyboms (Stonkus, 2002). Akademinio pasaulio atstovai, atliekantys tyrimus sporto renginių srityje, siekdami nustatyti sporto renginio ekonominę reikšmę, daro tyrimus sporto statinyje, nes tik juose gali būti vykdomi profesionalūs šalies, Europos ar pasaulio mastu organizuojami sporto renginiai, kadangi tokie renginiai reikalauja pasaulinių standartų, todėl jie negalėtų vykti plyname lauke.
Sporto Renginių Tyrimai
Šis sporto renginių tyrimais neįmanoma, nes sporto renginiai yra pagrindinio tipo renginiai, dėl kurių statomi sporto statiniai. Pavyzdžiui, Crompton (1995), siekdamas išsiaiškinti sporto renginių ir statinių ekonominės reikšmės analizės klaidas, tyrė sporto statinių lankytojus, atvykusius į sporto renginius (tyrė, ar sporto renginys pagrindinis jų buvimo mieste tikslas ir pan.). Solberg ir Presus (2007) analizavo, kokios infrastruktūros reikia, kad miestas galėtų organizuoti mega-renginį, taigi, buvo minimi sporto statiniai, kaip pagrindinė sporto renginiui reikalinga infrastruktūra. Akivaizdu, kad sporto renginys ir statinys yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šiandien norint kokybiškai pristatyti sportinį renginį, reikalinga tam tikra infrastruktūra ir statiniai. Savo ruožtu, sporto statinys neatliks savo pirmapradės funkcijos, jeigu jame nebus organizuojami ir pristatomi renginiai.
Ekonominės Reikšmės Analizė
Ekonominės reikšmės analizė - išsamus to, kas dalykas, susijęs su ekonomika ar ekonomija reiškia, nagrinėjimas (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas, 1993). Ekonominės reikšmės analizė yra pagrindinė ekonominės projekto naudos vertinimo priemonė. Nustatant projekto išlaidas ir naudą šia analize siekiama nustatyti ir pinigais įvertinti visą įmanomą poveikį, tada rezultatai apibendrinami (grynoji nauda) ir padaromos išvados, ar projektas yra patrauklus ir jį verta įgyvendinti.
Pajamų-Išlaidos Modelis
Woods ir Barta (2003) pažymi, kad egzistuoja daug skirtingų ekonominės reikšmės analizės modelių. Naudojant pajamų-išlaidų modelį surenkami duomenys, kurie sudaro kelis esminius elementus lenteles. Atliekamos operacijos lentelė parodo pinigų srautus, gaunamus už prekes ir paslaugas vietinėje ekonomikoje. Taip pat pavaizduoja pinigų srautus, esant nustatytam periodui, dažniausiai per vienerius metus. Tiesioginis poreikis lentelė parodo pajamas, gautas už produktus, kurių reikia, kad tam tikra industrija galėtų išleisti vieną piniginį vienetą kažkam kitam. Bendra poreikis lentelė parodo, kiek pajamų reikia tiesiogiai ar netiesiogiai tam, kad būtų galima išleisti tokią sumą, kurios reikia galutiniam vartojimui (Harris, Doeksen, 2003). Imitacinis modelis - tai sudėtinga sistema, kuri apima ir pajamų-išlaidų modelį, ir kitus ekonominius, demografinius bei fiskalinius kintamuosius.
Sporto Renginių Nauda ir Neigiami Aspektai
Sporto renginiai, tokie kaip čempionatai ir kiti, neabejotinai paveikia vietovę ir net visą šalį, kurioje vyksta. Sakyti, kad tai - vien tik teigiamas poveikis, būtų netiesa. Žinoma, sporto renginiai atneša labai daug naudos, išgarsina, reklamuoja miestą, šalį, smarkiai įtakoja regiono vystimąsi ir panašiai. Deja, renginio sukuriamą ekonominę naudą išmatuoti yra labai sunku, todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis atneša visapusišką naudą. Kad ir koks renginys bevyktų, jo finansinė pusė visuomet yra labai svarbi. Net ir patys didžiausi renginiai, kaip, pavyzdžiui, olimpiados, kurios, rodos, pritraukia daugybę lankytojų bei žiūrovų, o taip pat ir investicijų, gali atnešti didžiulę ekonominę žalą ir palikti skaudžias pasekmes organizatoriams ir vietos gyventojams. Malakauskaitė (2007) teigia, jog globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti teikiamų paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Svarbu yra pardavimas, kadangi net trumpos kelionės metu turistui turi būti perteiktas šalies identitetas. Svarbu, reikia įtraukti žiūrovą, versti jį jaustis savu, sugalvoti naujų būdų, kaip tai padaryti. Ne sporto sektoriuje puikus to pavyzdys - realybės šou, kur žiūrovai stebi tarsi tikrą gyvenimą ir gali spręsti, kuris dalyvis lieka, o kuris iškrenta.
Miestų Investicijos Į Sporto Įrenginius
Kodėl miestai statosi įvairius sportui skirtus įrenginius? Valdžios žmones masina renginių atnešamas prestižas ir žinomumas, taip pat galima teigiama ekonominė įtaka miesto gyvenimui. Bet pajamos visuomet išlieka neaiškus rodiklis. Vienas iš geriausių ir ryškiausių pavyzdžių - olimpinės žaidynės. Beveik visos jos buvo nuostolingos: Monrealio (1976) - 1 mlrd. JAV dolerių skola; Kalgario (1988) - 0,9 mlrd.; Barselonos (1992) - 1,4 mlrd.; Sidnėjaus (2000) - 2,3 mlrd. Svarbus yra lėšų pritraukimas. Štai kad ir Monrealio olimpinės žaidynės, tapusios pavyzdžiu, kaip nereikia organizuoti sporto renginių, organizacinis komitetas neparengė jokio plano, kaip olimpiniai pastatai bus naudojami ateityje. O Sidnėjaus atstovai savo ruožtu vėliau nepakartojo šios klaidos ir dabar jų stadione vyksta įvairūs sporto bei pramogų renginiai.
Visoje Olimpinio judėjimo istorijoje buvo vienerios žaidynės, kurios atnešė finansinės naudos. Tai - 1984 metų Los Andželo (JAV) vasaros olimpinės žaidynės. Taip atsitiko jų organizacinio komiteto vadovo Peterio Uberrotho dėka. Jis į šį renginį žiūrėjo ne tik kaip į politinį ar sportinį judėjimą, bet ir kaip į milžinišką verslo renginį. Svarbu yra tai, jei bus remiamas. Tai pritraukia daug žiūrovų. Kiekvienas renginys turi ne tik tiesioginę, gerai matomą pusę, išreikštą išlaidomis ir pajamomis, jis taip pat prisideda kuriant darbo vietas, pritraukiant lankytojus ir taip toliau. Taigi, tik gerai paruoštas bei pateiktas renginys sukuria naudą. Suprantama, kad atvykdami turistai atsiveža ir savo pinigus, kuriuos išleidžia renginio vietovėje.
Didelių Sporto Renginių Finansavimas
Pasak Gratton ir kt. (2000), pagrindiniai, didieji sporto renginiai reikalauja investicijų į naujus įrenginius ir dažnai tai yra iš dalies apmokama centrinės valdžios ar net tarptautinės sporto organizacijos. Gratton ir kt. (2000) teigia, jog iki 1980 metų didžioji sporto renginių, tokių, kaip olimpinės žaidynės, rengimas, buvo laikomas finansine bei administracine našta miestui ir šaliai. Išsiskyrė Monrealio (1976 m.) vasaros žaidynės, palikusios 692 milijonų JAV dolerių skolą. Tačiau šį požiūrį pakeitė Los Andželo (1984 m.) Olimpinės žaidynės, davusios 215 mln. JAV dolerių pelno. Atsižvelgdamas į renginio mastą bei jo sukuriamą ekonominę reikšmę, Gratton ir kt. išskiria keturis renginių tipus:
- A tipas: nereguliarus, vienkartinis, svarbus tarptautiniams stebėtojams įvykis, sukeliantis žymią ekonominę veiklą bei žiniasklaidos dėmesį (pvz. Pasaulio futbolo čempionatas).
- B tipas: stambus įvykis stebėtojams, sukeliantis ženklią ekonominę veiklą bei žiniasklaidos susidomėjimą, bei esantis kasmetinio šalies (vidaus) sporto įvykių ciklo dalimi (pvz. "Open Golf", "Wimbledon" turnyras).
- C tipas: vienkartinis, nereguliarus svarbus tarptautinis žiūrovams bei dalyviams įvykis, sukeliantis ribotą ekonominę veiklą (pvz. Europos krepšinio čempionatas).
- D tipas: svarbios varžybiniai įvykiai, sukeliantys ribotą ekonominę veiklą ir esantys kasmetinio ciklo sporto įvykių dalimi (pvz. Nacionaliniai čempionatai).
Anot autorių, šio tipo renginio sukuriamos naudos nepadengia visų ekonominių kaštų ir ketinimas rengti juos turėtų neapsiriboti grynai ekonominiais sumetimais. Pagal šiuos tipus suklasifikavus renginius, galime numatyti, kokios ekonominės naudos galima tikėtis. Visų pirma, didelis dalyvių bei stebėtojų kiekis nebūtinai reiškia didelę ekonominę įtaką regionui, kuriame vyksta renginys.
Išstūmimo Efektas
Išstūmimo efektas - tai, kad kai kurie turistai vengia lankytis mieste, kuriame vyksta didelis sporto renginys. Pavyzdžiui, dalis turistų gali nuspręsti aplankyti kitą vietą, nes bijo didelių žmonių susibūrimų, aukštų kainų ar transporto problemų. Šis efektas gali sumažinti bendrą turizmo naudą, gaunamą iš renginio.
Pinigų Nutekėjimas
Pinigai, nors ir išleisti vietinėje ekonominėje sistemoje sporto renginio dėka, gali neatsidurti vietinis kišenėse. Tai nereiškia, kad bus pakeltos algos darbuotojams. Paprastai jie dirba už tą patį atlygį, ir, jei nesusidaro papildomos apmokamos darbo valandos, negauna nei cento daugiau. Kapitalo pajamos atitenka sporto renginio savininkams. Ruošiantis dideliam renginiui, pavyzdžiui, olimpinėms žaidynėms, didelė dalis sutarčių sudaroma su tarptautinėmis korporacijomis, o ne su vietinėmis įmonėmis. Tai reiškia, kad didelė dalis pinigų iškeliauja iš regiono, kuriame vyksta renginys.