Įvadas
1984 m. žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai žinomos kaip XIV žiemos olimpinės žaidynės, buvo svarbus tarptautinis daugelio sporto šakų renginys, vykęs Sarajeve, Jugoslavijoje (dabartinėje Bosnijoje ir Hercegovinoje). Šios žaidynės buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos socialistinėje valstybėje, ir antrosios olimpinės žaidynės, surengtos Jugoslavijoje po 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių Belgrade. Žaidynės vyko nuo vasario 8 iki vasario 19 d.
Pasiruošimas ir infrastruktūra
Sarajevas buvo išrinktas žaidynių šeimininku 1978 m., įveikęs Geteborgą (Švedija) ir Saporą (Japonija). Miestas atliko didelius pasiruošimo darbus, įskaitant naujų sporto objektų statybą ir esamos infrastruktūros atnaujinimą. Svarbiausi objektai buvo:
- Olimpinis stadionas Koševo: pagrindinė ceremonijų ir lengvosios atletikos varžybų vieta.
- Zetra ledo arena: ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybų vieta.
- Skenderija kultūros ir sporto centras: ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo varžybų vieta.
- Jahorina, Bjelašnica ir Igman kalnų kurortai: slidinėjimo varžybų vietos.
- Trebevičiaus bobslėjaus ir rogučių trasa: bobslėjaus ir rogučių varžybų vieta.
Dalyvaujančios šalys
Žaidynėse dalyvavo 49 šalys, tai buvo rekordinis skaičius tuo metu. Debiutavo Egiptas, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Monakas, Puerto Rikas ir Senegalas.
Sporto šakos
1984 m. žiemos olimpinėse žaidynėse sportininkai varžėsi 10 sporto šakų:
- Kalnų slidinėjimas
- Biatlonas
- Bobslėjus
- Slidinėjimo lenktynės
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
- Rogutės
- Šuoliai su slidėmis
- Greitasis čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
Žaidynių akcentai
- Jure Franko: Jugoslavijos slidininkas iškovojo sidabro medalį didžiojo slalomo rungtyje, tai buvo pirmasis Jugoslavijos medalis žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Gaetano Persico: Italijos greitojo čiuožimo atstovas, laimėjęs aukso medalį 500 m distancijoje.
- Karin Enke: Rytų Vokietijos greitojo čiuožimo atstovė, iškovojusi du aukso medalius.
- Torvill and Dean: Didžiosios Britanijos šokėjų pora, laimėjusi aukso medalį dailiajame čiuožime.
- Šalna triumfas Sarajeve: Utenos apylinkėse užaugęs A. Šalna devintojo dešimtmečio pradžioje pateko į SSRS rinktinę ir atstovavo jai pasaulio pirmenybėse, laimėjo keturis pasaulio taurės etapus. Per 1983 metų pasaulio pirmenybes lietuvis šliuožė aukso medalius iškovojusioje SSRS estafetės komandoje, o sėkmingi pasirodymai šiose ir kitose varžybose užtikrino A. Šalnai vietą rinktinėje per Sarajevo olimpines žaidynes.
Medalių lentelė (Top 5)
| Vieta | Šalis | Aukso | Sidabro | Bronzos | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Rytų Vokietija | 9 | 9 | 6 | 24 |
| 2 | SSRS | 6 | 10 | 9 | 25 |
| 3 | JAV | 4 | 4 | 0 | 8 |
| 4 | Suomija | 4 | 3 | 6 | 13 |
| 5 | Švedija | 4 | 2 | 2 | 8 |
Palikimas
1984 m. žiemos olimpinės žaidynės buvo sėkmingas renginys, kuris padėjo Sarajevei tapti žinomu tarptautiniu mastu. Žaidynės taip pat paskatino turizmą ir ekonominį vystymąsi regione. Tačiau po kelerių metų, 1992 m., Bosnijos karas sunaikino didelę dalį olimpinės infrastruktūros ir paliko gilų randą mieste. Šiandien Sarajevas pamažu atsigauna ir bando išsaugoti olimpinį palikimą.
Taip pat skaitykite: Vasaros olimpiada 1984
Olimpinės žaidynės ir politika
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinį reikšmingumą rodo šiuolaikinės žiniasklaidos priemonės. Šios olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu.
Žiniasklaida ir olimpinės žaidynės
Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Šis didelis tarpusavio ryšys atsirado tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje