Įvadas
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse - tai ilga ir įvairių įvykių kupina istorija, prasidėjusi dar tarpukario Lietuvoje ir tęsiama iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus etapus, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šiuolaikiniais pasiekimais, atskleidžiant svarbiausius faktus ir įdomiausius momentus.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Sportas Lietuvoje kaip socialinio ir kultūrinio gyvenimo dalis imtas suvokti XX a. 3-4 dešimtmečiuose. Po Pirmojo pasaulinio karo, į tėvynę sugrįžo daug po pasaulį išblaškytų žmonių, tarp kurių buvo ir sporto entuziastų, susipažinusių su atskiromis sporto šakomis svečiose šalyse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Lietuvos pasirodymas olimpinėse žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse dalyvavo Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. olimpiada: Amsterdamas ir Sankt Moricas
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse lietuvių kilmės sportininkė Albina Osipavičiūtė, atstovaudama JAV, iškovojo du aukso medalius plaukimo rungtyse.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis Kęstutis Bulota dalyvavo 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse. Jis startavo visose keturiose greitojo čiuožimo rungtyse: 500 m (28 vieta), 1500 m (25 vieta), 5000 m (25 vieta). 10 000 m rungtis nebuvo baigta dėl atšilimo.
Laikotarpis iki nepriklausomybės atkūrimo
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse. Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimėjo olimpinius medalius.
Lietuvos sportininkai TSRS rinktinėje: svarbiausi pasiekimai
1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse sidabro medalius iškovojo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse sidabrą laimėjo krepšininkai Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas, taip pat ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas. 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse sidabrą iškovojo irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, bronzą - ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė. 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse sidabrą laimėjo boksininkas Ričardas Tamulis.
Sugrįžimas į olimpinę šeimą: 1992 m. Albervilio žiemos olimpinės žaidynės
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos bei Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Į olimpinę šeimą Lietuvos sportininkai sugrįžo 1992 m. Albervilyje. Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. G.Jasinskas buvo pirmasis Lietuvos vėliavnešys per olimpinių žaidynių atidarymą.
Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V.Vencienė, kuri tarp šių žaidynių padarė pertrauką ir pagimdė dukrą. Vis dėlto 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ji užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse. Ši jos pelnyta vieta iki šiol yra geriausias nepriklausomos Lietuvos slidininkų pasiektas olimpinis rezultatas. Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą. NVS ledo ritulininkai tapo olimpiniais čempionais, o 19-metis D.Kasparaitis pasižymėjo dviem rezultatyviais perdavimais.
Nuo Lilehamerio iki Pjongčango: Lietuvos sportininkų pasiekimai
Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau.
1994 m. Lilehameris
Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V.Vencienė ir R.Panavas, biatlonininkai K.Strolienė ir G.Jasinskas bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. P.Vanagas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą. Sėkmingiau startavo R.Panavas, kuris sunkiausiose 50 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 32 vietą. Rezultatą keturiomis pozicijomis pagerino ir ledo šokėjų pora - ji Lilehameryje liko dvylikta.
1998 m. Naganas
Į Nagano žaidynes išvyko septyni Lietuvos sportininkai: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkas Liutauras Barila, slidininkai R.Panavas, Vladislavas Zybaila ir K.Strolienė bei kalnų slidininkas Linas Vaitkus. Geriausią rezultatą pasiekė M.Drobiazko su P.Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Jie dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybose užėmė aštuntą vietą. D.Kasparaitis žaidė Nagano žaidynių sidabro medalius laimėjusioje Rusijos rinktinėje.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
2002 m. Solt Leik Sitis
Į Jutos valstijos sostinę išsiruošė aštuoni Lietuvos sportininkai. Per atidarymo šventę Lietuvos vėliavą nešė ketvirtose žaidynėse dalyvavęs slidininkas R.Panavas, o mūsų šalies delegacijoje buvo dar septyni sportininkai: slidininkai Vadimas Gusevas, V.Zybaila ir Irina Terentjeva, biatlonininkai L.Barila ir Diana Rasimovičiūtė bei ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas. Lietuvos žiemos sporto lyderiai M.Drobiazko ir P.Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti. D.Kasparaitis Solt Leik Sityje iškovojo bronzos apdovanojimą su Rusijos ledo ritulio rinktine.
2006 m. Turinas
Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį. Alpių kalnuose ir jų papėdėje varžėsi septyni Lietuvos olimpiečiai: ledo šokėjų pora M.Drobiazko ir P.Vanagas, biatlonininkai D.Rasimovičiūtė ir Karolis Zlatkauskas, slidininkai I.Terentjeva ir Aleksejus Novoselskis bei kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. M.Drobiazko ir P.Vanagas Turino žaidynėse užėmė septintą vietą.
2010 m. Vankuveris
Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Lietuvos garbę gynė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė, kalnų slidininkas V.Rumiancevas, slidininkai I.Terentjeva, A.Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M.Vaičiulis ir M.Strolia.
2014 m. Sočis
Į Rusijos vasaros kurortą Sočį išvyko devyni mūsų šalies olimpiečiai - didžiausia delegacija žiemos žaidynių istorijoje. Lietuvos sportininkė pirmą kartą dalyvavo olimpinėse greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Į trumpąjį taką iščiuožusi Agnė Sereikaitė užėmė 16 vietą ir pasiekė geriausią lietuvių rezultatą Sočyje. D.Stagniūnas per žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą, o ledo šokėjų pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas užėmė 17 vietą.
2018 m. Pjongčangas
2018 m. žiemos olimpines žaidynes priėmęs Korėjos miestas Pjongčangas išvydo tokio paties dydžio Lietuvos delegaciją, kaip ir prieš ketverius metus Sočis. Per Pjongčango žaidynes varžėsi biatlonininkai T.Kaukėnas, V.Strolia, Natalija Kočergina ir D.Rasimovičiūtė, slidininkai M.Strolia, M.Vaičiulis ir Marija Kaznačenko bei kalnų slidininkai Andrejus Drukarovas ir I.Januškevičiūtė. T.Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją - 13 vietą persekiojimo lenktynėse.
tags: #olimpines #zaidynes #sportininkai