Olimpiada savo prigimtimi - taikos ir santarvės šventė. Tačiau per daugiau nei šimtametę šiuolaikinių olimpinių žaidynių istoriją ši šventė ne kartą tapo ne tik sporto laimėjimų, bet ir politinių tikslų demonstravimo arena. Šiame straipsnyje nagrinėsime olimpinių žaidynių istoriją, atkreipiant dėmesį į politinius aspektus ir Suomijos vaidmenį šiame kontekste.
Sportas kaip Ginklas: Politikos ir Ideologijos Įtaka
Sportas ir politika turėtų būti atskirti ir nepainiojami. Olimpinė chartija skelbia, kad „su olimpiniu sąjūdžiu nesuderinama jokia diskriminacijos šalies ar asmens atžvilgiu forma iš rasinių, religinių, politinių, lytinių ar kitokių paskatų“. Tačiau ilgametė olimpinių žaidynių patirtis rodo ką kita: daugelyje olimpiadų neišvengta politinių ir ideologinių prieštaravimų. Liūdna, tačiau suprantama: sportas - viena iš tautų ir valstybių varžymosi sričių, o olimpinės žaidynės - puiki vieta, kur galima pademonstruoti savo pranašumą.
Šaltojo karo metais sportas buvo aiškiai „pajungtas“ ideologijai, visų pirma komunistinėse šalyse. Čia ypač išsiskyrė buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Jos vadovai sportą laikė labai svarbia ideologinės kovos priemone. Saugumo tarnyba „Stasi“ koordinavo dopingo programą, ir tik vėliau paaiškėjo, kad nemažai laimėjimų VDR sportininkai pasiekė vartodami dopingą (kartais - prieš savo valią ar netgi to nežinodami). Draudžiamus preparatus Rytų Vokietijoje vartojo ne mažiau kaip 10 tūkst. sportininkų.
Pirmieji Politiniai Akcentai Olimpiadoje
Politikos ir sporto painiojimas pirmą kartą labai išryškėjo 1920 m. Antverpene (Belgijoje) vykusiose VII olimpinėse žaidynėse. Tąsyk, olimpiados organizatoriams reikalaujant, Tarptautinis olimpinis komitetas nepakvietė į žaidynes Vokietijos sportininkų. Taip Vokietija buvo nubausta už Pirmojo pasaulinio karo sukurstymą.
Berlyno Olimpiada: Nacių Propaganda
1936 m. XI olimpinės žaidynės vyko Berlyne. Adolfo Hitlerio politika, žydų persekiojimas tuo metu jau buvo pastebėti pasaulyje. Būta rimtų raginimų perkelti olimpiadą iš Vokietijos į kurią nors kitą šalį, tačiau A. Hitleris padarė viską, kad žaidynės vyktų būtent Berlyne. Čia atvykęs P. de Coubertinas buvo sužavėtas puikiai sutvarkytais olimpiniais objektais ir tuo, kiek daug Vokietija investavo į olimpiadą. Žaidynės praėjo sėkmingai. Be abejo, nacius erzino „antrarūšių“, jų supratimu, rasių atstovų laimėjimai. Juodaodis amerikietis Jesse Owensas olimpiadoje laimėjo keturis aukso medalius. A. Hitleris, išgirdęs apie rezultatus, skėstelėjo rankomis, tačiau netrukus ėmė ploti. Ilgai sklandė legenda, esą nacių lyderis atsisakė juodaodžiui sportininkui paspausti ranką, tačiau iš tiesų protokolas to nenumatė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Miuncheno Tragedija: Terorizmas Olimpiadoje
Kur kas baisiau susiklostė įvykiai tuo metu jau demokratiškoje Vakarų Vokietijoje per 1972 m. Miuncheno olimpines žaidynes. Norėdama pademonstruoti pasauliui savo šalies taikumą, Vokietijos Federacinės Respublikos valdžia nesiėmė reikiamų saugumo priemonių olimpiados metu. Tai buvo milžiniška klaida. Į olimpinį kaimelį įsiveržę radikalios palestiniečių organizacijos „Juodasis rugsėjis“ kovotojai paėmė įkaitais 11 Izraelio olimpinės rinktinės narių. Du žydus teroristai sušaudė iškart, kiti devyni įkaitai, penki užpuolikai ir vienas vokiečių policininkas žuvo, policijai nesėkmingai bandant surengti įkaitų vadavimo operaciją.
Kraujas Melburne: Vengrijos ir Sovietų Sąjungos Konfliktas
Be kraujo neapsėjo ir kai kurios kitos olimpinės žaidynės. 1965 m. olimpiadoje Melburne (Australijoje) tvyrojo didžiulė įtampa tarp Vengrijos ir Sovietų Sąjungos sportininkų. Vos prieš du mėnesius iki žaidynių Maskva ir jos sąjungininkai kraujyje paskandino demokratinių jėgų sukilimą Vengrijoje. Vykstant vyrų vandensvydžio varžyboms, susimušė sovietų ir vengrų sportininkai. Sovietų vandensvydininkas Valentinas Prokopovas smogė į veidą vengrui Ervinui Zadorui ir smarkiai prakirto antakį. Baseino vanduo nusidažė krauju. Mačą rezultatu 4:0 laimėję vengrai, vėliau finalinėse rungtynėse įveikę jugoslavus, ir tapo olimpiniais čempionais.
Maskvos Olimpiados Blokada: Politinis Boikotas
Vienas skandalingiausių olimpiadų epizodų buvo 1980 m. Maskvoje vykusių XXII vasaros olimpinių žaidynių boikotas. 1979-aisiais Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Afganistaną. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Kanada ir Didžioji Britanija sutarė boikotuoti SSRS sostinėje Maskvoje rengiamas 1980 m. vasaros olimpines žaidynes. JAV prezidentas Jimmy Carteris pareiškė, kad jei sovietai per mėnesį neišves savo pajėgų iš Afganistano, amerikiečiai boikotuos žaidynes ir paragins taip pasielgti kitas pasaulio šalis. JAV, Kanados, Norvegijos, Vakarų Vokietijos, Turkijos, Izraelio ir dar 23 kitų šalių delegacijos į Maskvą neatvyko. Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir daugelis kitų Vakarų Europos šalių, taip pat Australija ir Naujoji Zelandija olimpiadoje dalyvavo, bet ne su savo, o su olimpine vėliava. Vietoj šių šalių himnų skambėjo olimpinis himnas. Taip sportininkai turėjo galimybę dalyvauti olimpiadoje, bet valstybės pademonstravo savo politinę valią. Iš nekomunistinių Europos šalių Maskvos olimpiadoje oficialiai dalyvavo tik Suomija, Švedija, Austrija, Graikija ir Malta. 29 šalių, visiškai boikotavusių olimpines žaidynes Maskvoje, sportininkai susirinko į JAV Filadelfijos mieste surengtas „Laisvės varpo“ žaidynes, neoficialiai pramintas olimpinėmis boikoto žaidynėmis.
Komunistų Atsakas: Los Andželo Boikotas
Sovietų Sąjunga ir jos komunistiniai satelitai nepraleido progos atkeršyti amerikiečiams ir boikotavo 1984 m. Los Andžele (JAV) surengtas XXIII vasaros olimpines žaidynes. Iš komunistinių Europos valstybių Los Andželo olimpiadoje dalyvavo tik nuo Maskvos nepriklausiusi Jugoslavija, o Rumunija leido savo sportininkams į JAV vykti individualiai. Sovietų Sąjunga nedalyvavimą olimpinėse žaidynėse aiškino daugybe priežasčių (esą amerikiečiai neužtikrins komunistinių šalių sportininkų saugumo ir pan.), tačiau buvo akivaizdu, jog taip Maskva keršija Vašingtonui už 1980 m. olimpiados boikotą. Nepaisant to, jog SSRS ir daugelio kitų komunistinių šalių sportininkai į Los Andželą neatvyko, olimpiadoje po 32 metų pertraukos pasirodė komunistinės Kinijos delegacija. Kinija ilgą laiką boikotavo visas olimpines žaidynes, nes jose dalyvaudavo nuo Kinijos atskilusio Taivano sportininkai. Los Andžele startavo ir komunistinės Kinijos, ir kapitalistinio Taivano (dalyvavusio olimpiadoje kaip Kinijos Taipėjus su specialia, ne valstybine, vėliava) sportininkai.
Konfrontacija Pašto Ženkluose
1988 m. XXIV vasaros olimpinės žaidynės buvo surengtos Pietų Korėjos (Korėjos Respublikos) sostinėje Seule. Šią olimpiadą boikotavo komunistinė Šiaurės Korėja, jos artimiausia sąjungininkė Kinija, taip pat Kuba, Etiopija ir Nikaragva. SSRS olimpiadoje dalyvavo, tačiau savitų niuansų, susijusių su Seulo olimpinėmis žaidynėmis, Sovietų Sąjungoje būta. Pavyzdžiui, SSRS išleido specialius - olimpiadai skirtus - pašto ženklus, tačiau juose nebuvo nurodyti nei Korėjos, nei Seulo pavadinimai, mat SSRS nepripažino Pietų Korėjos valstybės. Filatelijoje atsispindi ir ankstesnių, 1984 m., olimpinių žaidynių Los Andžele boikotas. Tais metais komunistinė Rytų Vokietija išleido specialius pašto ženklus, tačiau SSRS ir jos satelitams nusprendus boikotuoti žaidynes pašto ženklai buvo sunaikinti. Per stebuklą išliko tik trys lakštai su uždraustais pašto ženklais, kurie dabar yra viena geidžiamiausių retenybių filatelininkų pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Irano Akibrokštas
2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes boikotavo Afganistanas. Tuo metu šalį valdęs teokratinis talibų režimas sportą apskritai buvo uždraudęs. 2004-ųjų XXVIII olimpinėse žaidynėse Atėnuose skandalu baigėsi dziudo turnyras. Jo favoritu laikytas Irano sportininkas, savo šalies olimpinės delegacijos vėliavnešys, dukart pasaulio čempionas Arashas Miresmaeilis demonstratyviai pasitraukė iš varžybų, kai sužinojo, kad jam reikės susirungti su Izraelio atstovu Ehudu Vaksu. Irano sportininkas buvo diskvalifikuotas, tačiau tėvynėje tapo tikru didvyriu ir valdžios buvo apdovanotas 125 tūkst. JAV dolerių premija. 2008 m. vasaros olimpines žaidynes Kinijos sostinėje Pekine taip pat buvo siūloma boikotuoti. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, būsimasis JAV prezidentas Barackas Obama, daugybė JAV kongreso narių, aktorius Richardas Geeras, režisierius Stephenas Spielbergas bei daugelis kitų garsių politikos ir pramogų pasaulio žmonių siūlė boikotuoti olimpiadą, nes komunistinė Kinijos valdžia persekioja disidentus, nežmoniškai elgiasi okupuotame Tibete, palaiko kruvinus režimus Šiaurės Korėjoje ir Mianmare (Birmoje). Daug Vakarų šalių prezidentų, taip pat ir tuometis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus atsisakė vykti į Pekiną.
Olimpiada Suomijoje: XV Vasaros Žaidynės Helsinkyje
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Suomijai teko garbė surengti XV vasaros olimpines žaidynes 1952 m. Helsinkyje. Ši olimpiada tapo svarbiu įvykiu ne tik Suomijai, bet ir visam pasauliui, po Antrojo pasaulinio karo.
Pasiruošimas Žaidynėms
Helsinkis, turėjęs varžytis su Talinu, 1550 įkūrė Švedijos karalius Gustavas I Vaza apie 5 km į šiaurę nuo dabartinio. 1640 perkeltas į dabartinę vietą. 17-18 a. 18 a. Suomiją 1809 užėmus Rusijai nuo 1812 Suomijos didžiosios kunigaikštystės sostinė (perkelta iš Turku, arba Åbo). Ėmė labai plėstis (1810 turėjo 4000, 1890 - 60 000 gyventojų). 1828 įkurtas universitetas. 19 a. Helsinkis tapo Suomijos didžiausiu miestu, jos pramonės, prekybos ir kultūros centru. Per Suomijos pilietinį karą (1918 01-05) iš pradžių Helsinkį valdė radikalieji kairieji socialdemokratai, vadinamieji raudonieji, 1918 04 užimtas vokiečių ekspedicinio korpuso ir Suomijos dešiniųjų (baltųjų).
Dalyviai ir Medaliai
1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse dalyvavo 4955 sportininkai iš 69 šalių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 43 rinktinių nariai): 1. JAV - 76 (40, 19, 17), 2. SSRS - 71 (22, 30, 19), 3.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Helsinkyje
Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Udras.
Suomijos Prezidento Indėlis
Suomijos prezidentas Urho Kekkonenas būdamas jaunas atstovavo savo šaliai 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse, o 1938-1946 m. vadovavo Suomijos olimpiniam komitetui.U.Kekkonenas - itin sportiškas šalies vadovas: 1920-1926 m. jis buvo 100, 200 ir 400 metrų bėgimo rungčių bei šuolių į aukštį Suomijos rekordininkas, o atlikdamas trišuolį iš vietos pasiekė pasaulio rekordą. Kadangi Suomija yra sniego ir ledo šalis, dar prezidentas mėgo slidinėti.
Lietuvos Olimpinio Sąjūdžio Raida
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Kiti Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpiadose
1912 m. Stokholmo Olimpiada
- Leonardus Syttin: Atstovavo Rusijos imperijos rinktinę šaudymo varžybose.
- Nikolaj Voronkov: Atstovavo Rusijos imperijos rinktinę plaukimo varžybose.
1924 m. Paryžiaus Olimpiada
- Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo pirmą kartą.
- Dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas nedabaigė lenktynių.
1928 m. Amsterdamo Olimpiada
- Albina Osipavičiūtė: Lietuvių kilmės sportininkė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinę, laimėjo du aukso medalius.
- Juozas Vinča: Boksininkas, pasidalino 5-8 vietas.
- Tanchumas Murnikas: Sėkmingiausiai pasirodęs dviratininkas, užėmė 50 vietą.
- Pranas Vitonis: Sunkumų kilnotojas, pasidalino 15-16 vietą.
- Kęstutis Bulota: Dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose.
1936 m. Berlyno Olimpiada
- Pranas Lubinas (Frank Lubin): Atstovavo JAV krepšinio rinktinę ir tapo olimpiniu čempionu.
1948 m. Sankt Morico Žiemos Olimpiada
- Edas (Ed) Rimkus: Lietuvių išeivijos atstovas, atstovavo JAV bobslėjaus rinktinę ir laimėjo aukso medalius.
1956 m. Melburno Olimpiada
- Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas: Krepšininkai, laimėjo sidabro medalius.
- Romualdas Murauskas: Boksininkas, pelnė bronzos apdovanojimą.
- Antanas Mikėnas: Sportinio ėjimo atstovas, iškovojo sidabro medalį.
- Juozas Ūdras: Fechtuotojas, užėmė 7-ąją vietą.
- Jonas Pipynė: Bėgikas, liko 20-tas.
- Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis): Australijos krepšinio rinktinės nariai.
1960 m. Romos Olimpiada
- Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius: Iškovojo olimpinį sidabrą irklavimo varžybose.
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė: Laimėjo bronzos medalį ieties metimo varžybose.
- Mykolas Rudzinskas: Užėmė ketvirtąją vietą baidarių varžybose.
1964 m. Tokijo Olimpiada
- Dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, įskaitant 10 irkluotojų.
- Ričardas Tamulis: Boksininkas, iškovojo sidabro medalį.
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė: Užėmė ketvirtąją vietą ieties metimo varžybose.