Paryžius, miestas, glaudžiai susijęs su olimpinėmis žaidynėmis, ruošiasi priimti vieną didžiausių sporto renginių pasaulyje - 2024 m. vasaros olimpines žaidynes. Šis straipsnis apžvelgia olimpinį judėjimą Prancūzijos sostinėje, pradedant nuo istorinių įvykių, analizuojant dabartinę situaciją ir prognozuojant ateitį.
Istorinis kontekstas: Paryžius - olimpinio judėjimo lopšys
Nors pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m. įvyko Atėnuose, olimpinio judėjimo gimtine galima vadinti ir Paryžių. Būtent Prancūzijos sostinėje 1894 m. birželį baronas Pierre de Coubertinas įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC). P. de Coubertinas perėmė IOC prezidento postą ir prasidėjo pasiruošimas antrosioms žaidynėms.
1900 m. Paryžiaus olimpiada: Chaosas ir inovacijos
Antrosios olimpinės žaidynės tapo 1900 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos dalimi. Žaidynėse netrūko chaoso, jos truko nuo gegužės 14 d. iki spalio 28 d., taigi - beveik pusmetį. IOC skelbia, kad vyko 19 sporto šakų varžybos. Dalis varžybų dalyvių net nežinojo, kad dalyvauja olimpinėse žaidynėse.
Kitaip nei šiais laikais, nebuvo atidarymo ir uždarymo ceremonijų. Vienai komandai galėjo atstovauti skirtingų valstybių piliečiai, pasitaikydavo ir visiškų prašalaičių.
Nepaisant chaoso, Paryžiaus žaidynėse, palyginti su Atėnų, buvo didelis žingsnis į priekį kiekybine prasme. Dalyvavusių šalių skaičius išaugo nuo 14 iki 26, sporto šakų - nuo 9 iki 19, rungčių - nuo 43 iki 95, sportininkų - nuo 241 iki 1226. Tarp dalyvių buvo 22 moterys, o tai - svarbus pokytis. Pirmąja moterimi olimpine čempione tapo JAV gimusi, bet Šveicarijos buriavimo komandai atstovavusi grafienė Elena de Purtalė (Helene de Pourtales). Asmeninėje rungtyje pirmoji čempionė buvo britė tenisininkė Šarlotė Kuper (Charlotte Cooper).
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
1924 m. Paryžiaus olimpiada: Naujovės ir P. de Coubertino era
1924 m. Paryžiuje surengtos aštuntosios olimpinės žaidynės buvo paskutinės, kurias organizavo P. de Coubertinas. Dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 44, rungčių - iki 126, sportininkų - iki 3089. Sporto šakų sąrašas, net ir žiūrint iš dabarties perspektyvos, jau neatrodė egzotiškai, daugelis disciplinų programoje išliko iki šiol.
1924 m. Paryžiuje pristatyta nemažai naujovių: panaši į dabartinę uždarymo ceremonija (atidarymo ceremonija jau nebuvo naujiena), olimpinis kaimelis, tiesioginės radijo transliacijos. Varžybos sulaukė didelio susidomėjimo. Arenose jas stebėjo maždaug 625 tūkst. žiūrovų.
JAV delegacija, nors skaičiumi nusileido prancūzams, Paryžiuje buvo stipriausia.
Lietuvos debiutas olimpinėse žaidynėse
Tarp 44 valstybių dalyvių netrūko tokių, kurios savo atletus į žaidynes pasiuntė pirmą kartą - Filipinai, Urugvajus, Ekvadoras, Airija, Lenkija, Latvija ir Lietuva.
Lietuvos sportininkų debiuto olimpinėse žaidynėse data yra 1924 m. gegužės 25-oji. Futbolo rinktinė susidūrė su rinktine, vėliau Paryžiuje nužygiavusia iki finalo, ir pralaimėjo 0:9. Dviratininkai J. Vilpišauskas ir I. Anolikas finišo nepasiekė.
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Toks, daugiau nei kuklus, buvo pirmasis lietuvių bandymas įsilieti į olimpinę šventę.
Pasirengimas 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms
Paryžius jau laukia olimpiečių ir sporto gerbėjų iš viso pasaulio. Jos prasideda liepos 26 d. ir tęsis iki rugpjūčio 11 d. Šiais metais jose varžysis per 10 500 sportininkų iš viso pasaulio.
Skelbiama, kad šios žaidynės bus iš tiesų įspūdingos. Net jų atidarymo ceremonija bus surengta neįprastai, Senos upėje, tiesiai priešais Eifelio bokštą ir Luvro muziejų. Tiek Paryžius, tiek ir visa Prancūzija investavo daug lėšų ir laiko, kad sportininkus ir svečius turėtų kuo nustebinti.
Ekologiškiausios žaidynės istorijoje?
2024 m. Paryžiaus žaidynės siekia neįprasto titulo ir žada būti pačios „ekologiškiausios istorijoje“. Bandoma investuoti į esamos infrastruktūros modernizavimą, o ne į naujos statybą. Paryžiaus miesto duomenimis, 95 proc. žaidynių objektų yra jau esama infrastruktūra, įskaitant žymųjį daugiafunkcį „Stade de France“ stadioną ir nacionalinį dviračių sporto velodromą.
Paryžiaus Orly oro uostas tiesiogiai sujungtas su miesto centru metro linija, kuri bus labai svarbi žaidynių metu ir sujungs įvairias vietas.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
Saugumo iššūkiai
Paryžius - vienas iš pasaulinės reikšmės megapolių, kuriame neretai pasitaiko ne tik smulkios vagystės ar užpuolimai, tačiau tvyro ir teroro grėsmė. Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio grėsmių parengtis.
Senos upės pakrantėje pradėta rengti olimpinė antiteroristinė zona, užtverianti kilometrų ilgio teritoriją, į kurią negali patekti nei paryžiečiai, nei turistai, iš anksto nepateikę prašymo išduoti leidimą.
Nelaimių nepavyko išvengti ir ruošiantis šioms žaidynėms. Su olimpinėmis žaidynėmis susijusiuose statybos projektuose įvyko mažiausiai 181 nelaimingas atsitikimas darbe, įskaitant 31 sunkų nelaimingą atsitikimą.
Socialinis aspektas: Olimpinis kaimelis - socialinis būstas
Vieni iš didžiausių pokyčių įvyko Paryžiaus Sen Denis rajone. Čia, vienoje skurdžiausių Paryžiaus dalių, pastatytas olimpinis ir parolimpinis kaimelis ir naujas vandens sporto centras. Nors žaidynių metu šie objektai bus svarbiausios sporto įvykių vietos, planuojama, kad po ceremonijos uždarymo, jie bus pertvarkyti į vietos bendruomenėms skirtas patalpas.
Olimpinių žaidynių metu kaimelyje galės apsistoti 14 250 sportininkų, o parolimpinių žaidynių metu apie 8 000. Tačiau jau nuo 2024 m. lapkričio mėnesio jis bus pertvarkytas į 2 500 nuolatinių namų, studentų namus ir viešbutį, be to, jame bus biurų ir mažmeninės prekybos patalpų.
Prieštaringai vertinamas Paryžiaus valdžios elgesys su benamiais žmonėmis, kuriuos iškeldino iš Sen Denis rajono.
Finansiniai iššūkiai
2024 m. Paryžiaus žaidynių biudžetas jau yra viršytas. Bendros išlaidos sudarys 11,8 mlrd. eurų, 15 proc. daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Tačiau tikimasi, kad per žaidynes Paryžiuje apsilankys milijonai lankytojų, kurie išleis apie 2,6 mlrd. eurų.
Paryžiaus viešbučių savininkai, tikėdamiesi didesnės paklausos, padidino savo paslaugų kainas, daugeliu atveju jas padvigubindami arba patrigubindami. Net metro bilietų kainos žaidynių metu sostinėje taip pat padvigubėjo, o dar sausio mėnesį Luvro muziejus beveik 30 % padidino įėjimo mokestį.
Lietuvos rinktinė Paryžiuje
Vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. Oficialių olimpiečių išlydėtuvių metu į Paryžiaus olimpines žaidynes paaiškėjo ir du atidarymo ceremonijos vėliavnešiai - raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir buriuotojas Rytis Jasiūnas.
Lietuvos sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sąrašas apima plaukimą, lengvąją atletiką, irklavimą, šiuolaikinę penkiakovę, baidarių ir kanojų irklavimą, žirginį sportą, buriavimą, breiką, imtynes, sportinę gimnastiką, dviračių sportą, paplūdimio tinklinį ir 3×3 krepšinį.
Apžvalga: Kaip atrodė olimpinės žaidynės Paryžiuje
A - Atidarymas
Paryžiaus olimpinės žaidynės tapo istorinėmis vos tik joms prasidėjus. Pirmą kartą olimpiados atidarymo ceremonija buvo surengta ne stadione, o tiesiog mieste. Pagrindiniu atidarymo ceremonijos leitmotyvu tapo vėliavų paradas, kuris buvo surengtas plaukiant Senos upe.
B - Breikas
Šioje olimpiadoje netrūko ir olimpinėje programoje debiutavusių sporto šakų. Viena jų - breikas. Pirmą kartą istorijoje įvykusio olimpinio breiko scenoje spindėjo ir Lietuvos vardas - jauniausia mūsų šalies olimpietė, 17-metė Dominika Banevič (Bgirl Nicka) pasidabino olimpiniu sidabru.
C - Chemija
Paryžiuje neįtikėtiną bičiulystę ir komandiškumą parodė irkluotojų bendruomenė.
D - Dinastija
Paryžiaus olimpiadoje dar kartą pasaulio akivaizdoje nuskambėjo Aleknos pavardė, bet šiame kontekste buvo kalbama ne apie dukart olimpinį čempioną Virgilijų, o apie olimpinėse žaidynėse debiutavusius jo sūnus Mykolą ir Martyną.
E - Emocija
Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės debiutas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo palydėtas emocijų puokšte - dviem pralaimėjimais iš eilės savo žygį olimpiadoje pradėję Dainiaus Novicko auklėtiniai pasidabino olimpine bronza.
F - Fanai
Palyginanti su praėjusiomis Tokijo olimpinėmis žaidynėmis, šį kartą Paryžiuje vėl buvo galima pajausti fanų skleidžiamą atmosferą tiek aikštėse, tiek ir šalia jų.
G - Gailestis
Prognozuojant medalius Lietuvai buvo nemažai kalbama apie porinę dvivietę Donatą Karalienę ir Dovilę Rimkutę. Tačiau sportininkės visiškai netikėtai liko paskutinės.
H - Herojai
Lietuva atrado daugiau herojų, atnešusių 4 medalius: 2 sidabro ir 2 bronzos.
I - Istorija
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse visi mokėsi ne tik sportininkų vardus ir rezultatus, bet ir istorijos. Turbūt pats ikoniškiausias vaizdas visus pasitiko per paplūdimio tinklinio varžybas - legendinis Eifelio bokštas.
J - Jojimas
Priešais Prancūzijos monarchijos epicentru buvusius Versalio rūmus tvyrojo ir nostalgiškos nuotaikos. Šiuolaikinė penkiakovė paskutinį kartą turėjo jojimo rungtį, kurią nuo šiol pakeis kliūčių ruožas.
K - Kilometrai
Paryžiaus žaidynių organizatorių planas į jas integruoti istorines miesto vietas virto ir ilgomis kelionėmis.
L - Laukimas
Lietuva prieš Paryžiaus žaidynes gana drąsiai svajojo apie mažiausiai vieną aukso medalį, tačiau šįkart svajonė neišsipildė. Lietuva aukso laukia jau 12 metų.
M - Merci
Paryžiaus olimpinės žaidynės stipriai išsiskyrė ne tik nuostabiais vaizdais, leidusiais kartu pažinti ir sportą, ir gilią šalies istoriją. Pačios žaidynės buvo suorganizuotos tikrai puikiai.
N - Netikėtumas
Mantas Knystautas po lengvos treniruotės Lietuvoje gerokai nustebo, kai prie jo priėjo treneris ir pasiūlė nustoti ramiai dirbti, nes jam reikės važiuoti į jau vykstančias olimpines žaidynes.
O - Orai
Lietumi olimpinių žaidynių atidarymą pažymėjęs Paryžius labai greitai perėjo prie didžiulio karščio.
P - Pora
Meilės mieste lietuviai galėjo pamatyti ir tautiečių meilės istoriją. Bronzą iškovojusią V.Senkutę Paryžiaus olimpiadoje palaikė, o vėliau pats į varžybas patraukė baidarininkas Simonas Maldonis.
R - Riksmas
Bene skaudžiausiu Lietuvai startu Paryžiaus olimpinėse žaidynėse tapo šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės pasirodymas.
S - Skandalas
Bene didžiausiu Paryžiaus olimpinių žaidynių skandalu virto moterų bokso turnyro atomazga, kurioje pasaulis turėjo mokytis naujas lyčių sąvokas.
T - Transliacija
Galimybę išvysti Lietuvos olimpiečių startus mūsų šalyje turėjo ne visi gyventojai. Oficialus Lietuvos žaidynių transliuotojas jau nuo pirmųjų žaidynių dienų susidūrė su transliacijos problemomis.
Žiemos olimpinės žaidynės: Prancūzijos indėlis
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, kurios vyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija), iš pradžių vadinosi „Tarptautinė žiemos sporto savaitė“. Bet vėliau ji buvo pripažinta pirmąja olimpiada. Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų.
tags: #olimpines #zainynes #prancuzijoj