Lietuvos sporto istorija yra turtinga ir kupina ryškių puslapių. Šalis didžiuojasi nemažu būriu pasaulio, olimpinių ir Europos čempionų bei prizininkų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasiekimus olimpinėse žaidynėse, pradedant nuo istorinio debiuto 1924 m. iki šių dienų.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomybę 1918 m., į Lietuvą grįžo pirmieji sportininkai, tokie kaip Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota ir Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
1924 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: debiutas ir iššūkiai
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Iš pradžių planuota siųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai išvyko tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai.
Lietuvos futbolo rinktinė gegužės 25 d. susitiko su Šveicarijos komanda ir patyrė pralaimėjimą rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas 188 km ilgio trasos nebaigė dėl techninių problemų. Nepaisant nesėkmių, šis debiutas buvo svarbus žingsnis Lietuvos sporto istorijoje.
Pasiruošimas olimpiadai ir finansiniai sunkumai
Lietuvos futbolo lyga (LFL) 1924 m. kovo 29 d. išsiuntė telegramą olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui dėl dalyvavimo ir pateikė žaidėjų sąrašą. Tačiau pasiruošimą apsunkino finansavimo trūkumas. Ministrų kabinetas asignavo 10 tūkst. litų, Užsienio reikalų ministerija skyrė 2 tūkst., o Kauno savivaldybė suteikė 1500 litų pašalpą.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Kelionė į Paryžių ir rungtynių diena
Kelionė į Paryžių buvo kupina iššūkių. Belgijos pasienyje paaiškėjo, kad reikia šios šalies tranzitinių vizų. Futbolininkai į lovas sugulė tik 3 val. ryto prieš rungtynes. Nepaisant to, komisija sudarė galutinę komandos sudėtį, o kapitonu išrinktas Steponas Garbačiauskas.
Rungtynės su Šveicarija parodė, kad varžovai buvo pranašesni techniškai ir taktiškai. Lietuviai pralaimėjo rezultatu 9:0. Tačiau, kaip sakė S. Garbačiauskas, šios rungtynės buvo pamokantis įvykis.
1928 m. Amsterdamo olimpinės žaidynės: nauji veidai ir pirmieji medaliai
Į 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes vyko 12 Lietuvos sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje.
JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Ji dalyvavo 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje ir estafetės plaukime.
Geriausi pasiekimai ir dalyviai
Boksininkas Juozas Vinča pasiekė geriausią rezultatą, pasidalindamas 5-8 vietas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas, užėmęs 50 vietą 168 km plento lenktynėse. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis trikovėje pasidalijo 15-16 vietą.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės: nedalyvavimas ir netikėta pergalė
Lietuva nebuvo pakviesta į 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes dėl politinių priežasčių. Tačiau JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.
1940-1990 m.: dalyvavimas TSRS rinktinės sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavus Tarybų Sąjungai, Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose TSRS rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės
Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.
1956 m. Melburno olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius. Kazimieras Petkevičius antrą kartą iš eilės laimėjo olimpinį sidabrą, o Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas taip pat tapo olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas, bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
1960 m. Romos olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius. Olimpinį sidabrą iškovojo irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius, bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
1964 m. Tokijo olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį - sidabrą.
1990 m. atkūrus nepriklausomybę: sugrįžimas į olimpinę šeimą
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės
Pirmosiose olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai atstovavo 47 sportininkai. Disko metikas Romas Ubartas iškovojo aukso medalį, simbolizuodamas naują Lietuvos sporto erą.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo bronzos medalius, įrodydama savo dominavimą Europos krepšinyje.
2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės
Disko metikas Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė tapo olimpiniais čempionais. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius.
2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės
Virgilijus Alekna dar kartą tapo olimpiniu čempionu disko metimo rungtyje.
2008 m. Pekino olimpinės žaidynės
Šiuolaikinės penkiakovės varžybose Edvinas Krungolcas užėmė antrąją vietą, o Andrejus Zadneprovskis - trečiąją.
2012 m. Londono olimpinės žaidynės
Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė ir plaukikė Rūta Meilutytė tapo olimpinėmis čempionėmis.
Lietuvos olimpiečių statistika ir įdomūs faktai
- Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos.
- Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos.
- Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
- Nuo 1992 m. iki 2016 m. vasaros žaidynėse dalyvavo 270 Lietuvos atstovų.
- Lietuvos sportininkai olimpinius medalius yra iškovoję dvylikos sporto šakų varžybose.
- Nepriklausomos Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 25 medalius: 6 aukso, 6 sidabro ir 13 bronzos.
tags: #olimpiniai #cempionai #wikipedija