Olimpiniai medaliai - tai ne tik apdovanojimas už sportinius pasiekimus, bet ir simbolis, turintis gilią istoriją bei vertę. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių medalių istoriją, sudėtį, vertę ir įdomius faktus, susijusius su šiais prestižiniais apdovanojimais.
Olimpinių medalių istorija ir simbolika
Sprendimas apdovanoti žaidynių nugalėtojus ir prizininkus olimpiniais medaliais buvo priimtas I tarptautiniame olimpiniame kongrese 1894 metais. Olimpiniai medaliai yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema.
Pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse Atėnuose 1896 m. čempionams buvo įteikti ne aukso, o sidabro medaliai ir alyvmedžio lapų vainikas. Užėmę antrąją vietą atletai gavo bronzos medalius ir lauro lapų vainikus, o trečiosios vietos laimėtojai nebuvo apdovanojami.
Medalių sudėtis ir vertė
Šiuolaikiniai olimpiniai medaliai nėra pagaminti iš gryno aukso, sidabro ar bronzos. Aukščiausios prabos apdovanojimai - ne auksiniai, o paauksuoti. Kiekviename iš jų yra po 525 gramus sidabro ir 6 gramus aukso. Sidabro medalis sveria 525 gramus. O bronzos medalis pagal metalo kainą vertinamas tik 3,25 dolerio. Jeigu vertingiausi medaliai būtų gaminami iš gryno aukso, tai kiekvienas iš jų kainuotų po 21,5 tūkstančio dolerių.
Jei vertinsime tik piniginę medalio vertę, šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse įteikiamų aukso medalių grynoji vertė buvo kiek daugiau nei 860 eurų. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei sidabro medalio.
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie olimpinį auksą
Suprantama, kolekcinė aukso medalio vertė kur kas didesnė.
Įdomūs faktai iš olimpinių žaidynių istorijos
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sportas, bet ir įvairūs įvykiai, nutikimai ir istorijos, kurios praturtina šių varžybų dvasią. Pateikiame keletą įdomių faktų iš olimpinių žaidynių istorijos:
- Jauniausias visų laikų olimpinių žaidynių medalininkas - graikas Dimitris Loundras, kuris 1896 m. laimėjo gimnastikos bronzos medalį.
- Vyriausias visų laikų olimpinių žaidynių dalyvis buvo šaudymo rungtyje dalyvavęs švedas Oscaras Swahnas. Jis varžėsi 1920 m. olimpinėse žaidynėse Antverpene, kai jam buvo 72 metai. Jis yra ir vyriausias visų laikų aukso medalininkas - 1912 m.
- 1920 m. žaidynių metu organizatoriai pametė įrašą su Italijos himnu.
- Irkluotojas Henry Pearce'as, besivaržydamas olimpinėse žaidynėse 1928 m. Nyderlanduose, sustabdė baidarę, kad praleistų skersai trasos plaukusius ančiukus.
- 1932 m. Brazilija neturėjo pakankamai lėšų finansuoti savo atletų dalyvavimo olimpinėse - žaidynėse, todėl į sportininkus gabenantį laivą buvo prikrauta kavos pupelių, kurias sportininkai pardavinėjo tarpiniuose uostuose.
- 1928 m. olimpiados dalyvė bėgikė Betty Robinson 1931 m. pateko į lėktuvo katastrofą, 7 mėnesius praleido komoje ir turėjo iš naujo mokytis vaikščioti.
- Jauniausia mergina, laimėjusi olimpinį medalį - gimnastė italė Luigina Giavotti, kuriai buvo 11 metų, kai ji triumfavo 1928 m.
- Idėja prieš olimpines žaidynes gabenti olimpinį deglą nuo Olimpijos miesto griuvėsių iki žaidynių vietos 1936 m. į galvą atėjo naciams prieš Berlyno olimpines žaidynes.
- Haičio ir Lichtenšteino vėliavos iki 1936 m. atrodė vienodai. Šios šalys to tiesiog nežinojo ir pirmą kartą tai suprato, kai jų delegacijos susitiko 1936 m.
- 1936 m. 100 metrų bėgimą laimėjo juodaodis amerikietis Jesse Owensas, tose žaidynėse laimėjęs net keturis aukso medalius.
- Airija buvo vienintelė valstybė, boikotavusi 1936 m.
- 1940 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Tokijuje, bet neįvyko dėl II pasaulinio karo.
- 1948 m. olimpinės žaidynės Londone buvo pirmosios, kurių metu įvyko politinio prieglobsčio prašymas.
- Kai Liuksemburgo atstovas laimėjo aukso medalį 1952 m.
- 1956 m. Vengrijos ir SSRS vandensvydžio rungtynės vyko iš karto po nepavykusios 1956 m. Vengrijos revoliucijos. Vengrai vandenyje siekė atkeršyti sovietams už revoliucijos užgniaužimą. Rungtynės buvo labai grubios ir įėjo į istoriją „Kraujo vandenyje“ pavadinimu.
- 1960 m. buvo surengtos pirmosios parolimpinės žaidynės.
- Kai kurie šaltiniai teigia, kad 1960 m. olimpinis čempionas legendinis boksininkas Muhamedas Ali įmetė savo medalį į upę, kai jį atsisakė aptarnauti tik baltaodžiams skirtame restorane. Vis dėlto kiti šaltiniai sako, kad tiesa paprastesnė - jis pametė medalį persikraustydamas ir tiesiog sukūrė istoriją, kuri būtų jam palanki.
- Etiopijos bėgikas Abebe Bikila nerado patogios batų poros, todėl 1960 m. olimpiados Romoje maratoną bėgo basas. Tas pats Abebe Bikila 1964 m.
- 1968 m. žaidynėse Meksikoje juodaodžiai amerikiečių bėgikai Tommie Smithas ir Johnas Carlosas, laimėję medalius 200 m bėgime, per apdovanojimų ceremoniją grojant JAV himnui aukštyn iškėlė rankas su juodomis pirštinėmis.
- Amerikiečių plaukikas Markas Spitzas 1972 m. žaidynėse Vakarų Vokietijoje pasiekė septynis pasaulio rekordus.
- Vyriausia moteris, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse - britė jojikė Lorna Johnstone.
- 1972 m. olimpines žaidynes sukrėtė teroristinis išpuolis.
- 1976 m. žaidynėse Monrealyje japonas gimnastas Shunas Fujimoto susilaužė koją pasirodymo metu. Nepaisant šio įvykio, jis sugebėjo užbaigti savo pasirodymą ir iškovoti komandai auksą.
- 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną.
- Filmas „Gero vėjo“ apie Jamaikos bobslėjininkus yra paremtas tikrais įvykiais: šios šalies rinktinė išties varžėsi žiemos olimpiadoje. Geriausias jų pasirodymas buvo 14 vieta 1994 m.
- Kai Australija 1992 m. išėmė iš apyvartos 1 cento monetas, jos buvo išlydytos ir panaudotos 2000 m.
- 2000 m. olimpinėse žaidynėse Pusiaujo Gvinėjos atstovas Ericas Moussambani pasižymėjo ypač nesėkmingu pasirodymu.
- Usainas Boltas 10 dienų prieš 2008 m. Pekino olimpines žaidynes suvalgydavo 100 „Chicken McNuggets“ kepsnelių per dieną.
- Kanadietis jojikas Ianas Millaras sudalyvavo 10-yje skirtingų olimpinių žaidynių. Kai dalyvavo pirmą kartą, jam buvo 25 metai, kai paskutinį - 65.
- 92,5 proc. 2012 m. olimpinių žaidynių Londono dalyviams buvo išdalinta 150 tūkst. prezervatyvų.
Lietuvos olimpiečių pasiekimai
Lietuvos olimpiečių delegacija XXIX vasaros olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Pekino olimpiniame stadione.
Lietuvos olimpinė istorija prasidėjo 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Per šimtmetį lietuviai yra laimėję 26 medalius.
Pirmaisiais olimpiniais medaliais latviai galėjo džiaugtis gerokai anksčiau nei lietuviai - 1932-aisiais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Lietuvos olimpiečiai pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo XV olimpinėse žaidynėse 1952 Helsinkyje (su SSRS krepšinio rinktine): Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stepas Butautas.
Lietuvių kilmės sportininkai išeiviai olimpinius aukso medalius laimėjo jau 20 amžiaus pradžioje: Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinės plaukikė Albina Osipavičiūtė IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) tapo 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m estafetės plaukimo čempione, olimpiniu krepšinio čempionu XI olimpinėse žaidynėse (1936 Berlynas) tapo Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinės žaidėjas Pranas Lubinas.
Menas olimpinėse žaidynėse
Mažai kas žino, kad olimpinėse žaidynėse dalyviai rungėsi ne tik sporto rungtyse, bet ir menų: architektūros, muzikos, literatūros ir kt. Baronas Pierre'as de Coubertinas skyrė olimpinės varžybas ne tik fizinei atletikai, bet ir proto sportui - menams. 1912-1948 m. meno konkursai oficialiai tapo olimpiados dalimi. Buvo penkios menų kategorijos: architektūra, muzika, tapyba, skulptūra ir literatūra. Visi pateikti darbai „turi būti originalūs ir tiesiogiai įkvėpti sporto idėjos“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas