Įvadas
Straipsnyje aptariami olimpiniai baseinai Lietuvoje, jų reikalavimai, esama infrastruktūra ir plėtros perspektyvos. Taip pat nagrinėjami nauji baseinų projektai, tokie kaip Lazdynų baseinas Vilniuje ir planuojamas vandens sporto centras Kaune, bei aptariami Lietuvos plaukimo teisėjų pasiekimai tarptautinėse varžybose.
Olimpinio baseino reikalavimai
Olimpinis baseinas turi atitikti griežtus Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) reikalavimus. Svarbiausi reikalavimai:
- Ilgis: 50 metrų.
- Takelių skaičius: Ne mažiau kaip 8.
- Gylis: Ne mažesnis kaip 2 metrai.
- Temperatūra: 25-28 laipsniai Celsijaus.
- Apšvietimas: ne mažiau kaip 1500 liuksų virš vandens paviršiaus.
- Žiūrovų vietos: Rekomenduojama ne mažiau kaip 5000 vietų.
Esama olimpinio dydžio baseinų infrastruktūra Lietuvoje
Lietuvoje yra keli baseinai, kurie atitinka olimpinio dydžio reikalavimus arba yra pritaikyti varžyboms:
- Alytaus baseinas: Dėl savo 50 m baseino, administracijos ir darbuotojų požiūrio, apgyvendinimo galimybių ir susisiekimo Alytus yra pirmoje vietoje.
- Kauno 50 m baseinas: Patogus susisiekimas ir didelis teisėjų skaičius yra privalumai.
- Klaipėdos baseinas: Naujas ir puikus 50 m baseinas, tačiau trūksta teisėjų.
- Lazdynų baseinas (Vilnius): Moderniausias baseinas Lietuvoje, atitinkantis aukščiausius tarptautinius FINA reikalavimus. Jame yra 10 takelių po 50 metrų plaukimo baseinas ir 8 takelių po 25 metrus nardymo baseinas.
Nauji baseinų projektai
Lietuvoje planuojami nauji baseinų projektai, kurie turėtų pagerinti plaukimo infrastruktūrą ir sudaryti geresnes sąlygas sportininkams treniruotis ir varžytis.
Lazdynų baseinas Vilniuje
Ilgai lauktas ir dėmesiu apdovanotas naujas daugiafunkcis Lazdynų sveikatinimo centras, kuriame yra moderniausias baseinas Lietuvoje, atitinkantis aukščiausius tarptautinius FINA reikalavimus, jau atvėrė savo duris. Svečiai galės išbandyti olimpinio dydžio 10 takelių po 50 metrų plaukimo baseiną bei 8 takelių po 25 metrus nardymo baseiną su specialia oro pagalve. Vienu metu daugiafunkciame komplekse tilps apie 700 lankytojų, o per metus iš viso galėtų būti parduota apie 4 000 ilgalaikių narysčių. Lazdynų baseinas taps nuolatine sporto baze plaukikams, šuolių į vandenį sportininkams, vandensvydžio komandoms, penkiakovininkams ir triatlono sporto šakos atstovams. Naujasis kompleksas išskaidytas į skirtingas funkcines zonas: nardymo baseino, olimpinio baseino, treniruoklių zoną, sauso baseino zoną, kavinės zoną, persirengimo ir administracijos zonas. Prie nardymo baseino lankytojams taip pat bus atvira penkių metrų skersmens sūkurinė vonia.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Lazdynų baseine įrengta unikali technologija, veikianti dirbtinio intelekto principu, kurios detektoriai aptinka vos kelias sekundes ant dugno nejudantį objektą ir apie jį praneša gelbėtojams.
Siekiant kuo didesnio pastato energinio efektyvumo, baseine įrengtos naujausios vandens paruošimo technologijos, automatizuota vėdinimo ir šildymo sistema, naudojanti mažiau energijos, taip pat sumontuota šilumos atgavimo sistema. Patalpų apdailai naudotos tvarios apdailos medžiagos, kurias lengva valyti ir prižiūrėti. Šiuolaikinio žmogaus poreikiams pritaikytos ir baseine integruotos moderniausios šių dienų technologijos. Abiejų baseinų - 25 m ir 50 m - dugnai suprojektuoti taip, kad būtų pagal poreikį pakeliami ir taip pakeistas jų gylis. Nardymo baseino dugnas juda nuo 30 cm virš baseino lygio iki 5 metrų gylio. Dalis didžiojo - 50 m - baseino gali būti gilinama iki 3 metrų. Baseino pertvaros didįjį baseiną taip pat leidžia skaidyti į kelias mažesnes dalis, kad kartu baseine galėtų treniruotis skirtingos grupės.
Daugiafunkcis vandens sporto centras Kaune
Kauno miesto savivaldybė planuoja statyti daugiafunkcį vandens sporto centrą greta „Žalgirio“ arenos Nemuno saloje. Svarbiausiu šio centro akcentu bus tarptautinius reikalavimus atitinkantis 50 m ilgio, 10 takelių baseinas, greta kurio turėtų būti įrengtos 700 vietų tribūnos. Naujoji Kauno vandens sporto bazė leistų „Žalgirio“ arenoje rengti pasaulinio lygio vandens sporto varžybas. Šis daugiafunkcis vandens sporto objektas būtų skirtas ne vien sportininkų treniruotėms ir varžyboms, bet ir laisvalaikiui.
Architektai siekia integruoti baseiną į vakarinėje arenos pusėje esantį reljefą, išsaugant Nemuno salos žaliuosius plotus. Planuojama, kad pagrindinių baseino patalpų orientacija bus į pietų pusę, į Nemuną. Šaltuoju metų laiku pastatui apšildyti galėtų būti naudojama geoterminė šilumą, o patalpų vėsinimui vasaromis - „pasyvus šaltis“ iš žemės.
Kiti planuojami baseinai
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja statyti 25 metrų baseiną Pilaitėje, kuris bus skirtas treniruotėms ir laisvalaikiui šio rajono gyventojams. Taip pat planuojamas baseinas Balsiuose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Lietuvos plaukimo teisėjai tarptautinėse varžybose
Lietuvos plaukimo teisėjai aktyviai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir prisideda prie plaukimo sporto populiarinimo Lietuvoje.
Saulius Binevičius, daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas, dalyvavo net trejose olimpinėse žaidynėse. Jis buvo atrinktas į Tokijo olimpines žaidynes kaip FINA teisėjas. S. Binevičius yra pirmasis Lietuvos atstovas, kuris teisėjaus tokio lygio renginyje. Jis jau penkerius metus yra deleguojamas į aukščiausio rango varžybas, dirbo Europos jaunimo, Europos ir pasaulio čempionatuose, Europos žaidynėse.
Lietuvos plaukimo federacija turi FINA tarptautinės kategorijos teisėjų komandą, kuri yra tvirtinama ketveriems metams. Šiuo metu ją sudaro šeši žmonės. Jei norima, kad nacionaliniame čempionate galima būtų įvykdyti Europos, pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvus, reikia trijų teisėjų iš FINA sąrašo.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis