Įvadas
Olimpinis festivalis yra svarbus sporto renginys, skatinantis fizinį aktyvumą ir olimpines vertybes. Lietuvoje sportas turi gilias tradicijas, o tinklinis yra viena iš populiariausių sporto šakų. Šiame straipsnyje apžvelgsime sporto istoriją Lietuvoje, olimpinio festivalio reikšmę ir tinklinio raidą šalyje.
Sporto Pradžia Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Tačiau Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportas nebuvo itin populiarus. Pirmoji sporto organizacija buvo įkurta 1885 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Vokietijai. Tai buvo irklavimo klubas „Neptūnas“.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva. Pradėtos steigti sporto organizacijos (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kurios pirmininkas buvo Pranas Šližys. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos:
- 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF)
- 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS)
- 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL)
- 1924 - Kauno teniso klubas (KTK)
- 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS)
- 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK)
- 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO)
1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“. 1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Taip pat skaitykite: Festivalio pasiekimai ir bendruomenė
1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 m. įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Taip pat skaitykite: Olimpinio festivalio tinklinis
Sportas Okupacijos Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius.
Sportas Atkūrus Nepriklausomybę
1988 m. atkurtas LTOK. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus.
1991 m. Tarptautinis olimpinis komitetas atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Sporto renginių apžvalga: Avižieniai ir Lazdijai
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Olimpinis Festivalis Lietuvoje
Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 m. - olimpinis festivalis, konkursai „Sportiškiausia mokykla“, „Sportas ir aplinka“ ir kiti.
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Tinklinio Istorija Lietuvoje
Tinklinis Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova.
Druskininkuose vykstančiame LTeam žiemos festivalyje paaiškėjo stipriausios Lietuvos sniego tinklinio komandos. Jos pelnė teisę dalyvauti antrajame Europos sniego tinklinio čempionate.
2018 metais Austrijoje vykusiame pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate aukso medalius iškovojo Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė, o tarp vyrų bronzos medaliais pasidabino Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius.
Europos tinklinio konfederacija (CEV) toliau siekia populiarinti sniego tinklinį ir kartu su Pasaulio tinklinio federacija (FIVB) atlieka žingsnius, reikalingus norint šį sportą įtraukti į žiemos olimpinių žaidynių programą.
Linkuvos Gimnazijos Sporto Tradicijos
Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos sporto istorija pradedama minėti nuo „Saulės“ progimnazijos įsteigimo 1918 m., kada rašytiniuose šaltiniuose minimas žymus Lietuvos kūno kultūros pedagogas Karolis Dineika, dirbdamas progimnazijoje kūno kultūros mokytoju, padėjo pirmuosius sportinės veiklos pagrindus. 1970 m. mokytojų Z. ir A. Mališauskų pastangomis įrengtos pirmosios sporto aikštelės ir stadionas.
Ir dabartinėje Linkuvos gimnazijoje visus metus vyksta daug sportinių renginių, kurie tapę tradiciniais: mokyklos „Stipruolio“ konkursas, gimnazijos „Krepšinio lygos“ varžybos, Kalėdinis krepšinio turnyras, Linkuvos tinklinio taurės, stalo teniso varžybos, Olimpinės dienos sporto šventė, Lietuvos kūno kultūros ženklo normatyvų laikymas ir kt.
2008 metais Linkuvos gimnazija tapo „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose“ dalyve. Plėtojant šį olimpinį judėjimą, mokslo metų pabaigoje gimnazijoje organizuojama Olimpinės dienos šventė. Pagrindinės rungtys - simbolinės ir tikros Olimpinės mylios bėgimas; sportiniai žaidimai ir kt.
tags: #olimpinis #festivalis #tinklinis