Įvadas
Olimpinis kelias - tai ne tik sportininkų pasiekimai ir medaliai. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, apimantis istoriją, kultūrą, švietimą ir visuomenės ugdymą. Šis straipsnis panagrinės, kas yra olimpinis kelias, jo raidą Lietuvoje ir pasaulyje, įvairius aspektus, susijusius su olimpinėmis žaidynėmis, bei projektus, skirtus šios idėjos puoselėjimui.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Istorija
Lietuvos olimpinio judėjimo istorija yra glaudžiai susijusi su valstybingumo istorija. Kiek Lietuva buvo laisva ir nepriklausoma, tiek aktyviai siekė dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir skleidė vilties žinią visam pasauliui. Prisimename ir pagerbiame sportininkus, kurie savo talentu ir ryžtu įsirašė į sporto pasaulio metraščius. Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, dėmesys krypsta į Lietuvos atletus, linkint jiems sėkmės ir pergalingų startų.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos sportininkai yra iškovoję aukso medalius olimpinėse žaidynėse. Iš viso aukso medalius yra iškovoję 27 sportininkai, po du aukščiausios prabos trofėjus - rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė, krepšininkė Angelė Rupšienė, dviratininkas G. Umaras ir disko metikas V. Alekna. Pastarąjį kartą olimpinį medalį Lietuvai padovanojo šiuolaikinės penkiakovės meistrė L. Asadauskaitė. Sporto fotografas A. Pliadis yra įamžinęs daugybę dukart olimpinio čempiono V. Aleknos pergalių.
Olimpinės Žaidynės: Daugiau Nei Sportas
Olimpinės žaidynės - tai milijardus žiūrovų pritraukiantis forumas, kuriame sportininkai yra tarsi šalies ambasadoriai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes yra ir daugybė kitų su olimpizmu susijusių veiklų. Sportas visapusiškai ugdo visuomenę kaip pati geriausia savitarpio supratimo, empatijos ir disciplinos mokykla.
Lyčių Lygybė
Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta visiška lyčių lygybė: dalyvaus 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tai didelis visos sporto bendruomenės laimėjimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Sportininkų Galimybių Ribos
Žvelgiant į praėjusį šimtmetį, įdomu stebėti gerokai stumtelėtas į priekį sportininkų galimybių ribas.
Laipiojimo Sportas
Laipiojimo sportas - tai dinamiška, kūrybiška, įtraukianti sporto veikla, kurią verta ne tik pamatyti, o ir išbandyti bei patirti vertikalaus judėjimo iššūkius bei malonumą. Laipiojimas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas nuo Tokijo žaidynių ir jau spėjo pavergti gausų sporto fanų būrį. Sudėtingasis lipimas - olimpinė laipiojimo sporto disciplina, kurioje laipiotojai lipa į aukštą, 10-15 metrų sieną unikaliomis trasomis ir varžosi, kuriam iš jų pavyks užlipti aukščiausiai. Trasa laipiojime vadinama vertikali lipimo užduotis, galvosūkis, kelias, sukurta iš spalvotų kybių (atbrailų už kurių laikomasi). Lietuvos laipiojimo sporto varžybos vertinamos kaip kokybiški renginiai, su įdomiomis trasomis, tiesiogine renginio transliacija, dovanomis renginio dalyviams bei žiūrovams.
Kelias Į Olimpinį Medalį: Asmeninė Patirtis
Sportininkams kelias į olimpinį medalį yra ilgas ir sunkus, reikalaujantis daug pastangų, atsidavimo ir kantrybės.
Imtynininko Patirtis
„Iki olimpinio kelialapio teko eiti 16 metų. Išlieta daugybė prakaito, atiduota daug jėgų, širdies, buvo ir duobėtų akimirkų, kai viena po kitos persekiojo traumos ir, rodėsi, vėl viskas slysta iš po kojų. Bet kantriai dirbau toliau ir pasiekiau savo svajonę - mano širdyje liepsnoja olimpinė ugnis“, - pasakojo kovotojas, kuris sportuoti pradėjo 2005-aisiais.
Traumos Ir Atsigavimas
Sportininkams dažnai tenka susidurti su traumomis, kurios gali sustabdyti jų progresą. Po traumų reikia ilgos reabilitacijos, kad vėl būtų galima grįžti į sporto ritmą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Studijos Ir Sportas
Sportininkai dažnai suderina sportą su studijomis. „Mykolo Romerio universitete baigiau viešojo administravimo bakalauro studijas ir žinias gilinu studijuodamas sporto industrijų vadybos magistrantūrą. Rašau magistrinį darbą, kurio tema - „Profesionalių sportininkų įvaizdžio formavimas socialiniuose tinkluose“.
Laisvalaikis
Sportininkai taip pat turi laiko laisvalaikiui. „Mėgstu pasivaikščioti gamtoje, pažaisti kompiuterinius žaidimus, o sporto stovyklose nuolat skaitau knygas. Mėgstu detektyvus ar šiaip kokio lengvesnio žanro knygas. Patinka skaityti prieš miegą.“
Palaikymas
Artimo žmogaus palaikymas labai svarbus sportininkui. „Su Marija draugaujame pusketvirtų metų. Susipažinome per socialinius tinklus ir greitai užsimezgė simpatijos. Gyvename kartu. Smagu, kai artimas žmogus visada yra šalia ir palaiko. Tai labai stumia į priekį.“
Viltys
Sportininkai sieja viltis su olimpinėmis žaidynėmis. „Daug kas priklauso ir nuo burtų. Jei burtai būtų palankūs, labai norėčiau patekti į penketuką ir kovoti dėl medalių. Medalis būtų tiesiog super. Bet stengiuosi visas mintis vyti šalin ir tiesiog susikoncentruoti į juodą darbą.“
Išnykstančios Ir Sugrįžtančios Sporto Šakos
Olimpinių žaidynių programą nuolat papildo naujos sporto šakos ir rungtys. Dažniausiai jos įtraukiamos kartu didinant žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių. Vis dėlto per ilgą šiuolaikinio olimpinio judėjimo istoriją yra nutikę ir priešingai - kelios sporto šakos neteko olimpinio pripažinimo.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Istorinis Kontekstas
Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu. Būtent tais laikais į olimpinių žaidynių programą pateko kelios sporto šakos, kurios vėliau buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai tais laikais į programą įtraukdavo sporto šakas ar rungtis, kurios būdavo paplitusios jų šalyje, bet kitose Europos dalyse ar juolab kituose žemynuose - beveik nežinomos.
Pavyzdžiai
- Baskų pelota: Oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse - 1924 m. Paryžiaus, 1968 m. Meksiko ir 1992 m. Barselonos - buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka.
- Kriketas, kroketas, bočė, ugniagesių sportas, aitvarų leidimas, sportinių balandžių lenktynės: Tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes vienintelį kartą buvo surengtos šių sporto šakų varžybos.
- Lakrosas ir rokė: 1904 m. olimpinės žaidynės pirmą kartą buvo surengtos JAV, Sent Luiso mieste, vyko dviejų tuo metu Šiaurės Amerikoje paplitusių žaidimų - lakroso ir rokės (amerikietiška kroketo atmaina) varžybos.
- Polo: Šis žaidimas net kelis sykius pateko į olimpinę programą, bet greitai iš jos būdavo pašalinamas. Polo varžybos vyko per 1900, 1908, 1920, 1924 ir 1936 m.
- Regbis: Regbininkai olimpinėse žaidynėse varžėsi vos keturis kartus (1900, 1908, 1920 ir 1924 m.). Klasikinis regbis ir dabar nėra olimpinė sporto šaka, tačiau 2016 m. į olimpinę programą buvo įtraukta šio žaidimo atmaina septynetų regbis.
- Variklinės sporto šakos: 1900 m. Paryžiaus žaidynėse vyko kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų - ugniagesių automobilių), motociklų bei variklinių valčių lenktynės. Variklinių valčių lenktynės taip pat buvo surengtos per 1908 m. Londono žaidynes.
- Šaudymas į gyvus balandžius ir jojimas peršokant aukščiau ir toliau: Tik per 1900 m. olimpines žaidynes šauliai varžėsi šaudymo į gyvus balandžius rungtyje, o jojikai - kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau.
- Kopimas virve: Ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybose buvo kopimo virve rungtis (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.).
- Šuolis į tolį ir aukštį iš vietos: Nuo 1900 iki 1912 m. lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos.
- 2 km tandemų lenktynės: Dviračių treko olimpinėje programoje labai ilgai - nuo 1908 iki 1972 m. vyko 2 km tandemų (dviviečių dviračių) lenktynės.
- Virvės traukimas: Virvės traukimo varžybos vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m.
Sugrįžimas
Kelios buvusios olimpinės sporto šakos nenugrimzdo užmarštin ir tikisi vėl grįžti į olimpinių žaidynių programą. Tą jau padarė golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., bet paskui buvo sugrąžintos tik praėjus daugiau nei šimtmečiui - 2016-aisiais. Dabar viltis pasekti golfo pavyzdžiu puoselėja virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos, lakroso entuziastai.
Kriterijai
Tarptautinis olimpinis komitetas yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes. Pamatinis kriterijus - sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija, be to, ji turi būti paplitusi visame pasaulyje. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai, į jaunimo susidomėjimą, lyčių lygybę ir kitus aspektus.
Olimpinis Kaimelis
Paryžiaus olimpinių žaidynių organizaciniui komitetui priėmus nuostatas suteikti sportininkams apgyvendinimą, patalynę ir maistą už nustatytą kainą, taip pat suburti dalyvius vienoje vietoje pirmą kartą buvo pastatytas olimpinis kaimelis 1924 VIII olimpinėms žaidynėms Paryžiuje. Šiose žaidynėse dauguma sportininkų buvo apgyvendinti nedideliuose mediniuose nameliuose, esančiuose vos už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo olimpinio stadiono. Šis olimpinis kaimelis nebuvo išskirtinai pritaikytas tik sportininkams. Jame veikė paštas, pinigų keitimo biuras ir restoranas.
1932 X olimpinių žaidynių dalyviams Los Andžele pastatytas apgyvendinimo kompleksas laikomas pirmuoju oficialiu šiuolaikiniu olimpiniu kaimeliu. Kaimelį sudarė pastatai, juose kambariai sportininkams (tik vyrams) apgyvendinti, talpino 2 000 žmonių, buvo aptvertas tvora, jį saugojo raiti kaubojai.
Pirmasis žiemos olimpinių žaidynių olimpinis kaimelis buvo pastatytas 1952 Osle. 1956 XVI olimpinėse žaidynėse Melburne moterims buvo skirta atskira pagrindinio olimpinio kaimelio dalis (iki 1952 jos apsistodavo kitose apgyvendinimo vietose), į šią kaimelio dalį sportininkai vyrai nebuvo įleidžiami. Nuo 1972 XX Miuncheno olimpiniuose kaimeliuose buvo leidžiama apsistoti tik sportininkams, treneriams ir pareigūnams, o šeimos nariai, spaudos ir žiniasklaidos atstovai bei kitas personalas įleidžiami į vidų tik po atitinkamų patikrinimų.
Projektas „Olimpinis Kelias“
Projektas „Olimpinis kelias“ atkreipia dėmesį į kalbą, skatindamas pateikiamas citatas versti į užsienio kalbas - tai kalbos puoselėjimas ir atvirumas pasauliui, populiarinimas ir sklaida, o tuo pačiu ir užsienio kalbų pažinimas, mokymasis. Citatų įgarsinimas padeda suprasti citatą ne tik tekstu, bet ir ją išgirsti.
Tikslai Ir Uždavniai
„Olimpinis kelias“ - tai nekomercinė iniciatyva, paremta savanorystės principu. Visi, kurie jungiasi prie šios iniciatyvos, negali tikėtis tiesioginės finansinės naudos, tačiau tampa kūrinio bendraautoriaus. Projekto tikslas - surinkti kaip įmanoma daugiau įdomių citatų, susijusių su sportu, visuomene arba knygomis.
Istorija
Projekto autorius Vidas Ivanauskas neslepia, kad sukurti tokį interneto tinklalapį jis svarstė jau seniai. „Viskas prasidėjo nuo mano asmeninių užrašų. Skaitai knygą ar straipsnį, kažkas užkabina - pasižymi. Vėliau pradėjau sisteminti sukauptą medžiagą, išėjo visai neplona knygutė. Šiais laikais popierinis variantas nėra labai patrauklus vartotojui, todėl teko ieškoti kitokio būdo“, - pasakoja V. Ivanauskas.
Filosofija
Nors žodis „olimpinis“ daugumai asocijuojasi tik su sportu, „Olimpinio kelio“ įkūrėjas skuba prieštarauti. „Visą šį projektą sieju su olimpizmo filosofija - į vieną dermę jungiamas švietimas, kultūra ir sportas. Imkime du didžiausius olimpinių žaidynių renginius - atidarymą ir uždarymą. Ar tai vien tik sportas? Būtent apie tai ir kalbama, kad patį sportą Lietuvoje suprantame gana siaurai. Nereikia siaurinti savo „Olimpinio kelio“ ir apsiriboti tik rezultato siekiu“, - įsitikinęs V. Ivanauskas.
Tarptautinis Projektas
Projekto įkūrėjas tikisi, kad ateityje „Olimpinis kelias“ taps tarptautiniu projektu. Jau dabar sukurtos dvi internetinės svetainės - „olympicway.lt“ ir „olypicway.net“. Būtent pastaroji turėtų tapti bendra visų šalių duomenų baze.
Palaikymas
V. Ivanauskas projektą ketina plėtoti ne vienas - tikisi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos palaikymo. „Olimpinio kelio“ autorius planuoja į pagalbą pasitelkti kalbų vertėjus, užsienio kalbų mokytojus, dėstytojus, studentus. „Tai tikra, gyva mūsų šalies žmonių sukurta medžiaga, kurią norisi perduoti mokykloms, kad realiai iš jos būtų mokomasi. Tikrai įmanomos daugybė diskusijų, skaitant įvairių sportininkų citatas - kiek ten skirtingų nuomonių apie atstovavimą savo šaliai“, - pavyzdį pateikia V. Ivanauskas.
Įamžinimas
Dar viena „Olimpinio kelio“ misija - įamžinti ir anapilin iškeliavusių rašytojų, sportininkų ar visuomenės veikėjų mintis bei jas susisteminti.
Kolekcionavimas Kaip Olimpinio Judėjimo Dalis
Sporto kolekcionavimas, ypač susijęs su olimpine tematika, yra svarbi olimpinio judėjimo dalis. Kolekcionieriai renka įvairius suvenyrus, ženklelius, medalius, bilietus ir kitus artefaktus, susijusius su olimpinėmis žaidynėmis.
Alytaus Kolekcininko Paroda
Alytuje buvo surengta paroda, kurioje eksponuoti įvairūs su sportu susiję artefaktai. Parodos iškilmingame atidaryme dalyvavo Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos prezidentas Juozas Širvinskas, Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas, Alytuje vykusio tarptautinio sportinio ėjimo festivalio teisėjai, Atėnų parolimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas alytiškis Algirdas Tatulis, Alytaus sporto ir reakreacijos skyriaus vedėjas Adomas Andrušaitis, Klaipėdos sportininkų namų vadovas Algirdas Plungė.
Eksponatai
Tarp eksponatų buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Kūno kultūros ir sporto departamento apdovanojimai už nuopelnus sportui, ženklai, kurie sovietmečiu buvo įteikti sportininkams, įvykdžiusiems sporto meistrų ir tarptautinės klasės sporto meistrų normas, bei nusipelniusių sporto meistrų ženkleliai, teisėjų, trenerių ir sportininkų regalijos, olimpinių žaidynių medalių kolekcija nuo 1896 metų, originalūs, unikalūs 1936 m. olimpinių žaidynių medaliai, Londono olimpinių žaidynių medaliai, ženkliukai, suvenyrai, 1932 m. per olimpines žaidynes teisėjams skirta pypkė, žiūronai, 1936 m. per olimpines žaidynes moterims nugalėtojoms skirtas laikrodis, bilietai į Los Andželo olimpinių žaidynių atidarymą.