Lengvoji atletika, apimanti 47 olimpines rungtis, yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. Ši sporto šaka susideda iš įvairių disciplinų, tokių kaip bėgimas, šuoliai, metimai ir daugiakovės. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime vienai iš šių disciplinų - disko metimui, atsekdami jo istoriją nuo senovės Graikijos iki šių dienų.
Lengvoji atletika: nuo ištakų iki šių dienų
Prieš gilinantis į disko metimo istoriją, verta apžvelgti lengvosios atletikos raidą. Pirmosios bėgimo varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Iš pradžių žaidynių programą sudarė tik bėgimas, vėliau - penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo bei imtynių.
Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 m. čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo olimpinių žaidynių atgaivinimas 1896 m. XX a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 m. įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (IAAF), kuri 2001 m. pervadinta į Tarptautinę lengvosios atletikos federacijų asociaciją (IAAF). 2018 m. jai priklausė 214 šalių nacionalinės federacijos.
Disko metimas senovės Graikijoje
Disko metimas, kaip sporto šaka, atsirado senovės Graikijoje. Jis buvo įtrauktas į senovės olimpinių žaidynių programą kaip penkiakovės dalis. Disko metimas buvo ne tik sportas, bet ir būdas pagerbti dievus ir paminėti istorinius įvykius. Sportininkai mesdavo diskus, pagamintus iš akmens, bronzos arba geležies. Disko metimo technika tuo metu skyrėsi nuo dabartinės, tačiau tikslas išliko tas pats - numesti diską kuo toliau.
Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas. Į 14 Olimpijos žaidynes, 724 prieš Kristų, įtrauktas diaulas (2 stadijų bėgimas taku ten ir atgal), į 15 žaidynes - dolichas - ištvermės bėgimas pamažu didinant stadijų skaičių (nuo 8 iki 24 stadijų), nuo 18 žaidynių - pentatlonas, susidedantis iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Starto trinkeles atstodavo akmeninės atramos, finiše - akmeniniai stulpeliai, kuriuos sportininkai privalėjo paliesti ranka; pažeidusieji starto ar kitas varžybų taisykles būdavo periami rimbu. Šokdami į tolį sportininkai rankose laikydavo akmeninį svarmenį; buvo manoma, kad tai padeda šokti toliau. Diską ir ietį mesdavo nuo akmeninio paaukštinimo. Disko metimo varžybose nugalėdavo sportininkas, įrankį numetęs toliausiai, ieties metimo - numetęs taikliausiai ietį į tam tikrą taikinį. Olimpijos žaidynių programa pamažu plėtėsi, bet prestižiškiausia rungtis buvo stadijo bėgimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Tokijo olimpines žaidynes
Disko metimas šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse
Disko metimas buvo įtrauktas į pirmąsias šiuolaikines olimpines žaidynes, kurios įvyko 1896 m. Atėnuose. Tuo metu sportininkai mesdavo diską iš stovimos padėties, o technika buvo gana primityvi. Laikui bėgant, disko metimo technika ir įranga labai patobulėjo. Buvo pradėtas naudoti sunkesnis diskas, o sportininkai išmoko naudoti kūno rotaciją, kad padidintų metimo nuotolį.
Klasikinės lengvosios atletikos rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas (estafetė), šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas, šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Disko metimas Lietuvoje: istorija ir pasiekimai
Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919 m. 1921 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), 1922 m. - pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920 m.) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922 m.). Nuo 1926 m. lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1936 m. įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 m. - su Estijos lengvaatlečiais (nugalėjo latviai ir estai), 1938 m. - Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis (nugalėjo latvės). 1938 m. Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1940 m. Kaune įvyko pirmosios Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos.
Lietuvos disko metikai yra pasiekę puikių rezultatų tarptautinėse varžybose. Romas Ubartas 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, o Virgilijus Alekna - 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse taip pat tapo olimpiniu čempionu. Virgilijus Alekna laikomas vienu geriausių visų laikų disko metikų, o jo pasiekimai įkvepia jaunus sportininkus siekti aukštumų.
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinių baseinų atlyginimų kontekstas
Šiuolaikiniai disko metimo rekordai ir tendencijos
Šiuolaikiniame disko metime sportininkai naudoja sudėtingą techniką, kuri apima kūno rotaciją, greitį ir jėgą. Pasaulio rekordas vyrų disko metime priklauso Jurgenui Schultui, kuris 1986 m. numetė diską 74,08 metro. Moterų disko metimo pasaulio rekordas priklauso Gabrielai Reinsch, kuri 1988 m. numetė diską 76,80 metro.
Pastaraisiais metais disko metime pastebima tendencija, kad sportininkai vis labiau specializuojasi ir tobulina savo techniką. Taip pat didėja konkurencija tarp sportininkų, o tai skatina juos siekti vis geresnių rezultatų.
Ramonoje (JAV) surengtose disko metikų varžybose vos nekrito pernai pasiektas Mykolo Aleknos pasaulio rekordas (74,35 metro). Australas Matthew Denny, kuris ne kartą pabrėžė, jog trokšta pagerinti M. Aleknos rekordą, diską nusviedė 74,25 m. Tai - antras geriausias rezultatas per visą istoriją ir vos 10 cm prastesnis nei M. Aleknos pasaulio rekordas. Visa Paryžiaus olimpiados bronzos medalininko M. Denny serija šiose varžybose buvo tiesiog neįtikėtina (71,03 - 73,46 - 74,25 - 72,93 - 71,14 - 73,56). Visi australo metimai buvo tolesni nei 71 m, o jo serijos vidutinis rezultatas siekė net 72,72 m. „Fox Sports“ skaičiavimais, tai - geriausia 6 metimų serija disko metimo istorijoje.
5 geriausi rezultatai disko metimo istorijoje:
- Mykolas Alekna - 74,35 m.
- Matthew Denny - 74,25 m.
- Jurgenas Schultas - 74,08 m.
- Virgilijus Alekna - 73,88 m.
- Gerdas Kanteris - 73,38 m.
Lietuvos lengvaatlečių triumfas pasaulio čempionate
Keista kartoti žodį „istorinis“, kai kalbama apie visiškai nesenus įvykius - Lietuvai istorinį pasaulio lengvosios atletikos čempionatą Judžine, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur po disko metimo varžybų ant garbės pakylos stojo ir bronzą išplėšęs 31-erių Andrius Gudžius, ir sidabrą pelnęs 19-metis Mykolas Alekna. Jis į istoriją patenka kaip jauniausias šios rungties planetos pirmenybių medalininkas.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Praėjusių metų Europos ir pasaulio jaunimo čempionas Mykolas Alekna, tik šįmet pradėjęs mėtyti dviejų kilogramų diską ir dalyvauti suaugusiųjų varžybose, ir 2017-ųjų pasaulio čempionas Andrius Gudžius Judžine medalius pelnė ketvirtaisiais bandymais. Dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos sūnus Mykolas įrankį švystelėjo 69,27 m, Andrius - 67,55 m. Toliau už lietuvius diską metė tik slovėnas Kristjanas Čehas (71,13 m - tai naujas pasaulio čempionatų rekordas, iki tol priklausęs Virgilijui Aleknai).
Ant pasaulio čempionato garbės pakylos po vienos rungties varžybų dar niekada nebuvo stovėję du Lietuvos lengvaatlečiai.