Olimpinės žaidynės - tai ne tik didžiausias sporto renginys pasaulyje, bet ir svarbus kultūrinis įvykis, suburiantis milijonus žiūrovų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didelis susidomėjimas olimpinėmis žaidynėmis lemia nuolatinius pokyčius transliacijų rinkoje, atsiranda nauji iššūkiai ir galimybės. Nuo tradicinių televizijos kanalų iki modernių internetinių platformų, žiūrovai turi vis daugiau pasirinkimų, kaip stebėti šį įspūdingą renginį. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpinių žaidynių transliacijų istoriją Lietuvoje, aptarsime pagrindinius transliuotojus, iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir ateities perspektyvas.
Istorinis Kontekstas: LRT Grįžimas į Olimpinį Eterį
Po 14 metų pertraukos, olimpinės žaidynės sugrįžo į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) eterį. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad tai yra svarbus įvertinimas ir įsipareigojimas žiūrovams. LRT, kaip visuomeninis transliuotojas, siekia užtikrinti plačią ir visiems prieinamą transliacijų aprėptį per televiziją, radiją ir skaitmenines platformas.
LRT džiaugiasi, kad po pertraukos olimpinės žaidynės grįžta į LRT eterį - šiandien startavo nauja žiemos olimpinių žaidynių kampanija, ruošianti žiūrovus 2026 m. Milano ir Kortinos žaidynėms. Kampanijos ašimi tapo specialiai LRT olimpinių žaidynių transliacijoms sukurtas klipas: grupė AKLI naujai interpretuoja Austėjos hitą „ŽGŽ (Žiaure graži žėima)“. Klipe dalyvauja Lietuvos žiemos sporto atstovai - nuo biatlono ir lygumų slidinėjimo iki kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo. Sportininkai, treneriai ir olimpinės misijos vadovai tampa klipo herojais, kviečiančiais žiūrovus pajusti „žiauriai gražios žiemos“ nuotaiką ir drauge laukti didžiausio žiemos sporto renginio.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė džiaugiasi, kad žaidynės grįžta į LRT ir kad kampanijoje aktyviai dalyvauja patys sportininkai. „Be galo džiaugiamės, kad po pertraukos olimpinių žaidynių transliacijos grįžta į visuomeninio transliuotojo LRT eterį. Neabejojame, kad bus pakelta transliacijų kokybės kartelė.“
LRT misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto, taip pat didelės reikšmės svetur vykstančius renginius, kuriuose mūsų šalies vardą garsina Lietuvos atstovai. Visuomeninis transliuotojas iki 2012 metų turėjo teisę transliuoti žiemos ir vasaros olimpines žaidynes. Jau 2026 metais Italijoje vyksiančias žiemos olimpines žaidynes transliuos LRT - per televiziją, radiją ir portalą LRT.lt. Ši galimybė atsirado transliavimo teises Europoje suteikus Europos transliuotojų sąjungai (EBU) ir „Warner Bros. Discovery“. Per septynerius metus (2026-2032 m.) vyks ketverios žaidynės, taip pat įgytos teisės leis transliuoti ir jaunimo olimpines žaidynes, vyksiančias tuo pačiu laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Transliacijų Kanalai Lietuvoje: Konkurencija ir Partnerystė
Olimpinių žaidynių metu televizijos kanalai siūlo platų sporto šakų transliacijų pasirinkimą. Programoje galima rasti ne tik populiariausias sporto šakas, bet ir rečiau transliuojamas rungtis. Lietuvoje olimpinių žaidynių transliacijas galima stebėti per įvairius kanalus. Tradiciškai, pagrindiniai Lietuvos televizijos kanalai, tokie kaip LRT, TV3, TV6, LNK ir kiti, transliuoja svarbiausias varžybas ir Lietuvos sportininkų pasirodymus. Tačiau pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgauna internetinės transliacijos.
2019-ųjų pabaigoje LRT aktyviai dalyvavo konkurse dėl 2022-2024 metų olimpinių žaidynių transliavimo teisių. Konkurse LRT siūlė didžiausią sumą, kurią kada nors yra siūliusi už olimpinių žaidynių transliavimą. Pagal konkurso sąlygas šios sumos nėra viešos. Tačiau pasibaigus konkursui paaiškėjo, kad konkurentų pasiūlyta suma buvo dar didesnė, todėl šias teises įsigijo komercinis kanalas.
TV3 kartu su naujienų portalu tv3.lt taip pat aktyviai transliavo olimpines žaidynes. Tv3.lt tapo tikrais žaidynių namais, siūlydami tiesiogines transliacijas internetu, naujienas iš Tokijo, reportažus, interviu su sportininkais ir daug kitos vaizdo medžiagos. Svarbiausios transliacijos ir lietuvių sportininkų startai buvo pasiekiami vienu paspaudimu naujienų portale tv3.lt, taip pat TV3 ir TV6 kanalais. Be to, visa tai buvo galima rasti ir internetinėje platformoje TV3 Play.
EBU ir "Warner Bros. Discovery" Bendradarbiavimas
Tarptautiniam olimpiniam komitetui paskelbus konkursą, EBU ir „Warner Bros. Discovery“ pristatė bendrą projektą, kuriuo siekta įsigyti visas žiniasklaidos teises 49 Europos šalyse. Per 7 m. vyks ketverios žaidynės: XXV Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės, XXXIV Los Andželo olimpinės žaidynės, 2030 m. žiemos olimpinės žaidynės ir XXXV Brisbano olimpinės žaidynės. Įgytos teisės leis transliuoti ir jaunimo olimpines žaidynes, vyksiančias tuo pačiu laikotarpiu. Šis susitarimas garantuoja nemokamas žaidynių transliacijas per televizijas ir skaitmenines EBU priklausančių visuomeninių transliuotojų platformas.
"Olympic Channel"
24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę transliuojanti TV platforma „Olympic Channel“ paskelbė, jog sudarė sutartį su Europos olimpiniais komitetais (EOK). Šioje sutartyje įtrauktos artėjančių Europos žaidynių transliacijos teisės. Susitarimo pagrindas - „Olympic Channel“ užtikrins kasdienes tiesiogines II-ųjų Europos žaidynių, kurios vyks birželio 21 - 30 dienomis Baltarusijos sostinėje Minske, transliacijas. Tiesioginės transliacijos bus prieinamos be prenumeratos adresu olympicchannel.com, mobiliesiems įrenginiams skirtose „Olympic Channel“ programėlėse ir tam tikras paslaugas palaikančiuose TV įrenginiuose. Remiantis transliuotojo pranešimu spaudai, Europos žaidynes gyvai galės stebėti ne tik Europos sporto mėgėjai, bet ir Pietų Amerikos, Šiaurės Amerikos, Karibų jūros ir Azijos Ramiojo vandenyno teritorijų gyventojai.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
„Olympic Channel“ generalinio direktoriaus Marko Parkmano teigimu, „2019 m. Minsko žaidynės yra svarbus renginys, užimsiantis svarbią vietą Olimpinio kanalo renginių kalendoriuje belaukiant Tokijo 2020 m. olimpinių žaidynių, nes Europos žaidynių metu geriausi pasaulio atletai turės progą pasirengti būsimoms olimpinėms vasaros žaidynėms. Mes itin džiaugiamės galimybe bendradarbiauti su Europos olimpinių komitetų asociacija siekiant užtikrinti visuotines jų svarbiausio renginio transliacijas.“
Iššūkiai ir Kritika: Techniniai Neslandumai ir Komentatorių Etika
Olimpinių žaidynių transliacijos neapsieina be iššūkių ir kritikos. Techniniai nesklandumai, reklamos intarpai netinkamu metu ir kontroversiški komentatorių pasisakymai gali sukelti žiūrovų nepasitenkinimą.
Techniniai Neslandumai
Sekmadienį tarp TV3 televizijos žiūrovų kilo nepasitenkinimas. Grandiozinio renginio transliuotojas taip ir neparodė Lietuvos plaukikų pasirodymo. Vietoje su nekantrumu laukto vaizdo buvo pasiūlyta reklamų. Televizija išplatino atsiprašymo laišką. Sekmadienio naktį televizija išplatino pranešimą, kuriame atsiprašė žiūrovų. „TV3 žiniasklaidos grupė atsiprašo visų Lietuvos žiūrovų dėl to, kad sekmadienio vakarą nepavyko parodyti Lietuvos plaukikų pasirodymų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Dėl šalyje šiuo metu kilusios audros Lietuva negalėjo priimti tarptautinio transliacijos signalo. Olimpiados transliacijoms naudojami iš palydovo priimami signalai. Užėjus labai dideliam debesuotumui bei smarkiai liūčiai, palydoviniai signalai „užgęsta“ - signalų neįmanoma priimti. Užslinkus audros debesims, apie 19:20 val. signalai pradėjo trūkinėti, o nuo 20:50 visiškai dingo. Supratę, kad greičiausiai nebeturėsime plaukimo signalo, keitėme programą ir laukėme, kada signalai susitvarkys. Deja, jie vis dar neveikia. Dar kartą atsiprašome už šiuos techninius nesklandumus.“
Pirmadienio olimpinių plaukimo varžybų transliacija TV3 vargiai baigsis tik paprastais pasiaiškinimais, - pranešime spaudai teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, advokatė Indrė Barauskienė. Pateikiame Indrės Barauskienės komentarą į daug diskusijų sukėlusias TV3 transliacijas iš olimpinių plaukimo varžybų: „Labai panašu, kad eteryje buvo transliuota kito transliuotojo tiesioginė transliacija, taigi dėliojant teisinius taškus, pirmiausia reikėtų pasakyti, visas teises į olimpinių žaidynių transliacijas (ir bet kokią kitą medžiagą, prekių ženklą, simboliką ir pan.) turi Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), kuris per daugelį metų yra sukūręs išties išsamią sistemą nuostatų, gairių ir principų, kaip visas saugomas olimpinių žaidynių turinys turi būti platinamas ir naudojimas komerciniais ir nekomerciniais tikslais. Atitinkamai, TV3, laimėjusiai galimybę Lietuvoje transliuoti Paryžiaus olimpines žaidynes, pirmiausia su TOK buvo būtina derinti visus techninius klausimus - ką, kaip ir kiek gali transliuoti, ką gali nukirpti, ko negali nukirpti, kaip transliacijų medžiagą gali naudoti po transliacijos savo svetainėje ir pan. Todėl, jei iš tiesų tikėti paaiškinimu, kad deramai transliacijai trukdė stichinis oras Lietuvoje, pirmiausia tiek techninio, tiek teisinio sprendimo reikėtų ieškoti su TOK. Jei žaidynių medijos turinys buvo panaudotas pažeidžiant susitarimą su TOK, televizijai gresia sutartinė atsakomybė. Ne mažiau svarbus akcentas yra galimai pažeistos i kito transliuotojo teisės. Čia primintina, kad bet kuri transliacija pati savaime pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra saugoma gretutinė teisė, todėl transliuojanti organizacija turi išimtinę teisę leisti arba drausti retransliuoti jos transliaciją. Todėl jei iš tiesų TV3 eteryje buvo rodoma kito transliuotojo transliacija neturint jo sutikimo, tai yra išimtinių gretutinių teisių pažeidimas. Tokiu atveju transliuotojas, kurio teisės pažeistos, turi teisę reikalauti ne tik nutraukti pažeidimą (pvz. pašalinti transliacijų įrašus), bet ir nuostolių atlyginimo. Reikia pažymėti ir tai, kad šioje situacijoje TV3 būtų sunku pasinaudoti įstatyme numatytais gretutinių teisių apribojimais. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas leidžia be transliuojančių organizacijų leidimo ir be atlyginimo atgaminti, viešai skelbti trumpas transliacijų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius. Tačiau, kad tokia išimtis pateisintų kito transliuotojo teisių apribojimą, būtina nurodyti transliacijos šaltinį, kas šiuo atveju buvo sąmoningai slepiama, nes vaizdas buvo išdidintas taip, kad transliuotojo prekių ženklas, dažniausiai dedamas dešiniajame viršutiniame video failo kampe, buvo slepiamas, taip net paaukojant reikšmingą dalį plaukimo baseino vaizdo. Galiausiai abejotina, ar visos plaukimo transliacijos rodymas galėtų būti traktuojamas kaip ištrauka, kurios reikia pateikti informacijai apie sporto įvykį.
Legendinė sporto žinių vedėja L. Janušonytė-Steinhoff negailėjo kritikos transliacijos metu susikirtusiai televizijai. Savo nuomone ji pasidalijo ir su „Delfi“ skaitytojais. „Skaitau jūsų nuomones apie TV3 darbą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir labai gerai suprantu Jūsų nusivylimą. Ir kaip nesikeikti? Neįmanoma žiūrėti! Kai kas net atostogų išėjo, kad galėtų pasimėgauti geriausių pasaulio sportininkų pasirodymais. O dabar? Še tau, boba, ir devintinės! Ar taip galima rimtai televizijai tyčiotis iš savo žiūrovų? Juk ne Balbieriškio TV. Ir tai gal labiau pasistengtų. Bent jau gerą patį naujausią išmanųjį telefoną transliacijoms nusipirktų. O, jeigu rimtai, teisę transliuoti olimpines žaidynes Paryžiuje TV3, jei neklystu, nusipirko 2019 metais. Olimpinės sporto šakos žinomos, Lietuvos geriausi sportininkai irgi, laiko olimpiadai pasirengti taip pat užtenka. Tai kodėl tada mus, žiūrovus, TV3 laiko už durnelius? Kaip pateiksim, taip ir žiūrės, juk Lietuvos teritorijoje tik mes rodome! Ne visi gali žiūrėti Eurosportą, be to, yra daug pagyvenusių žmonių, kurie domisi sportu ir norėtų komentarus girdėti profesionalius ir lietuvių kalba. Dėl reklamų, suprantu, kad komercinės TV iš jų gyvena, bet juk reikia turėti kiek nors supratimo, kada ir kaip jas rodyti! Kita vertus, reklamų rodymas per tokius svarbius renginius turi būti apribotas! Šį kartą olimpinių žaidynių teises nelabai jau sąžiningai įsigijo TV3 (apie tai ne kartą rašė LRT Sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas) . Dar sakyčiau, kad ir Tarptautiniam Olimpiniam komitetui, ir vietiniams olimpiniams komitetams turėtų taip pat rūpėti olimpinių transliacijų kokybė! Įdomiausių pasaulio sporto renginių TV transliacijos kainuoja brangiai, bet jeigu jau nusipirkai, tai galima ir būtina investuoti ir į TV transliacijų organizavimą bei komentavimą. Aš nekalbu apie Vokietijos nacionalines televizijas ARD ir ZDF, kurios yra išlaikomos Vokietijos gyventojų (kiekvienas, kuris turi namie televizorių, privalo mokėti abonementinį mokestį). Vokietijoje ne 3 milijonai, todėl suprantama, kad ir vokiečių TV kokybė yra aukščiausio lygio! Studijos, komentatoriai, transliacijos. Galima mediatekoje žiūrėti visas transliacijas, galima pasirinkti bet kurios sporto šakos tiesioginę transliaciją ir t. t. Daromos išsamios apžvalgos, kodėl sportininkui pasisekė ar nepasisekė, interviu su sportininkais ir t. t. Jeigu patys geriausi pasaulio sportininkai atvažiuoja kartą per ketverius metus į pagrindinį sporto renginį - olimpines žaidynes - ir tam labai rimtai rengiasi, tai kodėl TV darbuotojai ir komentatoriai joms nesirengia? Jeigu būtų dalinami medaliai pasaulio televizijoms už jų darbą olimpiadoje, TV3 liktų, ko gero, paskutinėje vietoje. Gaila“, - feisbuke rašė L. Janušonytė.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas feisbuke teigė, kad pasipiktinimas bloga kokybe yra platesnės ir kur kas svarbesnės diskusijos apie žiniasklaidos misiją dalis. Pasak P. Gritėno, didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos, kuri nėra finansuojama valstybės lėšomis, išsilaiko pati, veikia kaip paprasčiausias verslas: „Kuo mažesnės sąnaudos, kuo didesnė nauda. Tai iš principo reiškia, kad šalia informacinių tikslų ji sau kelia ir auditorijos auginimo ar bent jau išsaugojimo tikslą. Auditorija reikalinga tam, kad galėtum parduoti reklamą. „Kuo daugiau paspaudimų, kuo daugiau peržiūrų, kuo daugiau ir kuo ilgesnį laiką klausančių ausų ar žiūrinčių akių. Ir kai tokia žiniasklaidos priemonė, pasak jo, gauna galimybę nusipirkti kokias nors garantuotai ir plačiai žiūrimo renginio teises, ji tuoj pat jas perka. Tada žinai, kad ir užkiši savo tinklelį žiūrimomis transliacijomis, nereikės aštuonioliktą kartą sukti „Simpsonų“ ar „Vedęs ir turi vaikų“, ar važiuoti į naują vienkiemį ir ten užkalti pinigų iš socialinės degradacijos ir žmonių tragedijų, taip pat galėsi įmesti kuo daugiau reklamos blokų“, - dėstė P. Anot filosofo, problema ta, kad komerciniais pagrindais veikianti žiniasklaida užmiršta apie žinių sklaidos misiją. „Užmiršta, kad turi užtikrinti ne tik reklamos paleidimo vienetus, bet ir savo transliacijų kokybę, savo žurnalistų orumą, žiūrėti į platesnį savo reputacijos kontekstą. Ir čia jau ne apie norą išgyventi, apie kurį dažnai virkauja reklamos skyrius plečiantys ir žurnalistų skaičių nuosekliai mažinantys žiniasklaidos tycoonai, čia apie norą kuo daugiau uždirbti, kuo mažiau prarandant.
TV3 televizija atsiprašė ir pateikė paaiškinimą, kodėl taip įvyko. „Atsiprašome sporto aistruolių ir mūsų olimpiečių dėl sutrikimų transliuojant olimpines žaidynes. Pirmąsyk mūsų istorijoje transliacijas nutraukė audra, pastarąsias paras siaubusi Lietuvą. „Atsiprašome dėl to ir užtikriname - dėjome visas pastangas, siekdami parodyti Lietuvos olimpiečių startus. Mūsų technikai dirba be pertraukų stiprindami signalus priimančios įrangos galimybes ir užtikrindami nenutrūkstančią jos veiklą.
Komentatorių Etika ir Lyčių Stereotipai
Neseniai nuvilnijo žinia, kad Paryžiaus olimpiadoje Anglijos sporto komentatorius Bobas Ballardas už seksistinį teiginį buvo griežtai nubaustas „Eurosport“ kanalo. Komentuodamas australių pergalę Paryžiuje Bobas Ballardas nukrypo nuo sportinės temos per sportininkių apdovanojimų ceremoniją. „Gerai, merginos pagaliau baigė. Žinote, kokios tos moterys. Joms reikia pasėdėti, pasidaryti makiažą“, - pasakė „Eurosport“ komentatorius. Sureagavo ir „Eurosport“ kanalas, nušalinęs B.Ballardą nuo olimpinių žaidynių transliacijų.
Kai kuriems užkliuvo ir Lietuvos komentatoriaus Vytauto Jasučio replika per olimpiados atidarymo transliaciją. „Turėsime 26 drūtus vyrus ir 24 nuostabiai gražias merginas“, - pristatydamas šiųmečius Lietuvos olimpiečius, sakė jis. Šie žodžiai supykdė ne vieną. „TV3 televizija, gal jau pasakykite savo komentatoriams, kad kalbant apie Lietuvos delegaciją nėra ok pristatyti „drūtais vyrais ir gražiomis moterimis“. Vis tik 2024-ieji, šiaip ne taip“, - rašė internautai.
Lyčių lygybės ekspertė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė teigė, kad tie, kurie kreipėsi į ją, piktinosi, kad Lietuvos rinktinę atstovaujančios atletės buvo pristatytos tik kaip „gražios“. Žmonės rašė, kad tai jiems nebepriimtina. Šioje situacijoje galima pasidžiaugti bent jau tuo, kad žmonės pradeda atpažinti seksizmą ir tokie komentarai jau nebepraslysta pro akis. Juk prieš 5-10 metų greičiausia niekas net nebūtų į tai atkreipęs dėmesio. Tai rodo, kad visuomenėje vyksta pokytis ir visuomenė jau reikalauja tam tikros atskaitomybės.
R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad moterų, kurioms virš 18 metų, vadinimas merginomis, o vyrų virš 18-os - vyrais, rodo moterų nugalinimą, sumažinimą. Arba vaikinai ir merginos, arba vyrai ir moterys. Šiame kontekste galima suprasti ir taip, kad merginos atvažiavo šalia vyrų. Reikėtų suaugusias moteris vadinti moterimis. Bet kuri moteris virš 18 metų turėtų būti vadinama „moterimi“, jokiu būdu ne „mergaite“. O jeigu jau yra merginų, tuomet vyrai turėtų būti vadinami vaikinais. Tokiu atveju kalba turėtų eiti apie jaunimą iki 29 metų. Atrodytų smulkmena, tačiau tai pasakiusiojo požiūrį parodo. Komentatoriui tereikėjo pasakyti statistiką: tiek vyrų, tiek moterų. Tikrai nebūtų komentatorius suklydęs mūsų šalies atstovus pavadinęs sportininkėmis ir sportininkais.
Ekspertė pabrėžė, kad darbo srityje (sportas yra darbas, olimpiadoje dalyvauja profesionalūs atletai ir atletės, kurie dirba neskaičiuodami valandų) tokie komentarai rodo neprofesionalumą. Šiuo atveju pasakymas apie profesionales sportininkes „gražios moterys“ parodo, kad į jas žiūrima kaip į tam tikrus daiktus. Komentarai apie atlečių grožį, jų plaukų priežiūrą ar manikiūrą tarsi nuima fokusą nuo to, kiek sportininkė įdėjo pastangų, kokie jos nuopelnai. Atlečių seksualizavimas (ne tik Lietuvoje) yra pastebimas.
Savaitgalį olimpiadoje varžėsi ir riedlentininkės. TV3 eteryje nuskambėjo frazė, kad šioje rungtyje moterys taip pasistengė, kad kai kurie jų triukai prilygo vyrams. R. Butkevičiūtė aiškino, kad galia ir stiprybė ilgą laiką buvo asocijuojama tik su vyrais. Dėl to ir nuskamba tokios frazės, kai norima pagirti moters galią, „kaip ji tai galingai, vyriškai padarė“. Žinoma, kad fizinės moterų ir vyrų galimybės skiriasi. Tačiau posakiai „vyriškas triukas“, „parodė vyrišką klasę“ tarsi nustumia mergaites ir moteris į šoną. Atrodo, kad mergaitės turi būti gležnos, liaunos ir pan. O jei moteris pasielgia stipriai ar pademonstruoja stiprybę, pasiekia kažkokį rekordą, tada sakoma „padarei kaip vyras“. Ne! Ji to pasiekė kaip moteris, atstovaujanti šiai sporto šakai. Tik tada, kai galia visuomenėje taps ne tik vyro, bet ir moters savybė, tokių pasakymų nebebus.
Interneto Transliacijos ir Platformos: Šiuolaikinės Galimybės
Šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti olimpines žaidynes ne tik per televizorių, bet ir internetu. Daugelis televizijos kanalų turi savo internetines platformas, kuriose galima tiesiogiai stebėti transliacijas. Taip pat egzistuoja specializuotos sporto transliacijų platformos, tokios kaip "Olympic Channel".
"Olympic Channel" - tai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę transliuojanti TV platforma, kuri sudarė sutartį su Europos olimpiniais komitetais (EOK). Šioje sutartyje įtrauktos artėjančių Europos žaidynių transliacijos teisės. "Olympic Channel" užtikrina kasdienes tiesiogines II-ųjų Europos žaidynių transliacijas. Europos žaidynes gyvai galėjo stebėti ne tik Europos sporto mėgėjai, bet ir Pietų Amerikos, Šiaurės Amerikos, Karibų jūros ir Azijos Ramiojo vandenyno teritorijų gyventojai.
„Olympic Channel“ visam pasauliui tiesiogiai transliuoja sporto renginius bei ryškiausius įvykius, rodo originalias programas bei naujienas 11 kalbų 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. „Olympic Channel“ pradėjo savo veiklą 2016 m. rugpjūčio mėn. Jo paskirtis - padėti siekti „Olimpinėje darbotvarkėje 2020“ (Olympic Agenda 2020) apibrėžtų TOK tikslų: pritraukti į olimpinį judėjimą jaunesnių žiūrovų, aistruolių ir auditorijų.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai ir Naujienos
Olimpinėse žaidynėse dalyvauja ir Lietuvos sportininkai, kurie siekia aukščiausių rezultatų. Olimpinės apžvalgos: naujienų portaluose reguliariai publikuojamos olimpinių žaidynių apžvalgos, kuriose aptariami svarbiausi įvykiai, Lietuvos sportininkų pasirodymai ir medalių laimėjimai. Pavyzdžiui, "Delfi" publikavo seriją apžvalgų "Olimpinė apžvalga Paryžius 2024", kuriose apžvelgiami svarbiausi kiekvienos dienos įvykiai. Prieš olimpines žaidynes skelbiamas Lietuvos sportininkų, dalyvausiančių žaidynėse, sąrašas. Jame nurodomos sporto šakos, kuriose sportininkai varžysis, ir jų asmeniniai kelialapiai. Pavyzdžiui, 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo:
- Danas Rapšys (plaukimas)
- Rūta Meilutytė (plaukimas)
- Mykolas Alekna (lengvoji atletika)
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Gudžius (lengvoji atletika)
- Aleksas Savickas (plaukimas)
- Kotryna Teterevkova (plaukimas)
- Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (Baidarių ir kanojų irklavimas)
- Mindaugas Maldonis ir Andrej Olijnik (Baidarių ir kanojų irklavimas)
- Viktorija Senkutė (Irklavimas)
- Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (Irklavimas)
- Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (Irklavimas)
- Giedrius Bieliauskas (Irklavimas)
- Dominika Banevič (Breikas)
- Rasa Leleivytė (Dviračių plentas)
- Raitelė Justina Vanagaitė ir žirgas Nabab (Žirginis sportas)
- Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas (Plaukimas)
- Viktorija Andrulytė (Buriavimas)
- Mindaugas Venckaitis (Graikų-romėnų imtynės)
- Ieva Gumbs (Lengvoji atletika)
- Robert Tvorogal (Sportinė gimnastika)
- Olivija Baleišytė (Dviračių trekas)
- Vasilijus Lendel (Dviračių trekas)
- Rytis Jasiūnas (Buriavimas)
- Gintautas Matulis, Šarūnas Vingelis, Evaldas Džiaugys ir Aurelijus Pukelis (3×3 krepšinis)
- Domantas Stankūnas ir Dovydas Stankūnas (Irklavimas)
- Edis Matusevičius (Lengvoji atletika)
- Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė (Paplūdimio tinklinis)
- Gintarė Venčkauskaitė (Šiuolaikinė penkiakovė)
- Andrius Šidlauskas (Plaukimas)
- Gabija Dilytė (Moterų imtynės)
- Modesta Justė Morauskaitė (Lengvoji atletika)
3x3 Krepšinio Turnyras Olimpiadoje
Nuo 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programos dalimi tapo 3x3 krepšinis. Skirtingai nei Tokijuje ar Paryžiuje, kur tarpusavyje varžėsi po aštuonias vyrų ir moterų rinktines, šįkart varžybose dalyvaus jau po 12 komandų. Į trečiąjį istorijoje trijulių turnyrą olimpiadoje bus galima pakliūti dviem būdais - per reitingą arba atrankos turnyrus. Po penkias vietas bus išdalinta aukščiausiai reitinguotoms nacionalinėms federacijoms. Bus laikomasi regioninio paskirstymo, pagal kurį Europai, kaip ir abiem Amerikos žemynams bei Afrikai, priklausys tik po vieną vietą. Dvi vietos atiteks Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono komandoms, o bent viena iš jų turės būti būtent iš Azijos. Likusios šešios vietos bus užpildomos atrankos turnyrų nugalėtojais arba finalininkais. Pirmasis atrankos turnyras nebus aktualus šalims, kurių 5x5 rinktinės yra žaidusios Tokijaus ir (ar) Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Turnyre, į kurį lietuviai pretenduos, žais vienuolika reitingo lyderių ir šeimininkų komanda.
tags: #olimpiniu #zaidiniu #transiliacija