Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 metais Pietų Korėjoje, buvo svarbus įvykis visam pasauliui, įskaitant ir Lietuvą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasirodymą šiose žaidynėse, aptarsime pasirengimą, iššūkius ir įdomius faktus, lydėjusius mūsų šalies delegaciją.
Pasirengimas žaidynėms
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) skyrė ypatingą dėmesį pasirengimui Pjongčango olimpinėms žaidynėms. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus pabrėžė, kad LTOK lėšos pasirengimui per olimpinį ciklą buvo nuosekliai didinamos, o olimpinės rinktinės finansavimas dalyvavimui olimpinėse žaidynėse buvo optimalus. E. Petkus teigiamai įvertino kelionę, apgyvendinimą, maitinimą, žaidynių infrastruktūrą ir olimpinės rinktinės medicinos personalą.
Misijos Pjongčange vadovas E. Petkus teigė: „Olimpinėms Pjongčango žaidynėms skyrėme ypatingai didelį dėmesį. Tai, kas priklausė nuo LTOK, buvo padaryta kokybiškai. Žaidynių metu puikiai dirbo olimpinio kaimelio tarnybos, visi organizatorių padaliniai. O sportininkų pasirengimą, dalyvavimą ir pasiektus rezultatus oficialiai įvertinsime pasibaigus 2018 metų sezonui, t.y. po federacijų pateiktų analizių.“
Pasirengimo laikotarpiu LTOK partnerių „Affidea“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“ sportininkams buvo atlikta sveikatos patikra, išdalinti oficialios Lietuvos rinktinės aprangos komplektai, surengti edukaciniai seminarai antidopingo ir varžybų rezultatų klastojimo prevencijos temomis.
Lietuvos rinktinė Pjongčange
Pjongčango olimpiadoje dalyvavo devyni Lietuvos sportininkai: biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina, Vytautas Strolia ir Tomas Kaukėnas; slidininkai Marija Kaznačenko ir Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis; kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Andrejus Drukarovas.
Taip pat skaitykite: Olimpinis triumfas Pjongčange
Biatlonas
- Diana Rasimovičiūtė (33 metai): Sprintas - 65-oji vieta, asmeninės lenktynės - 75, mišrioji estafetė - 19.
- Natalija Kočergina (32 m.): Sprintas - 80-oji vieta, asmeninės lenktynės - 30, mišrioji estafetė - 19.
- Vytautas Strolia (25 m.): Sprintas - 49-oji, persekiojimas - 43, asmeninės lenktynės - 82, mišrioji estafetė - 19.
- Tomas Kaukėnas (27 m.): Sprintas - 17-oji, persekiojimas - 13, asmeninės lenktynės - 78, bendro starto - 30, mišrioji estafetė - 19.
T. Kaukėnas sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą ir taip pasiekė geriausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje rezultatą, bet jis laikėsi neilgai. T. Kaukėnas per persekiojimo lenktynes dar pasistūmėjo į priekį ir užėmė 13-ąją vietą.
Natalija Kočergina sakė, kad moterų biatlono ateitis dabar bus itin miglota: „Kitais metais padėtis bus prastesnė. Gal net nebus lėšų moterų komandai išlaikyti. Pažiūrėsime, kaip bus. Daugelis merginų išeis, o pamainos dar kaip ir nėra. Pažiūrėsime, ką darys federacija.“
Slidinėjimas
- Marija Kaznačenko (24 m.): Asmeninės lenktynės laisvuoju stiliumi - 73-ioji.
- Mantas Strolia (31 m.): Skiatlonas - 63-ioji, asmeninės laisvuoju stiliumi - 94, sprintas - 64, komandų sprintas - 24, maratonas - nebaigė.
- Modestas Vaičiulis (28 m.): Asmeninės laisvuoju stiliumi - 96, sprintas - 44, komandų sprintas - 24.
Kalnų slidinėjimas
- Ieva Januškevičiūtė (23 m.): Didysis slalomas - 54-oji, slalomas - 43.
- Andrejus Drukarovas (18 m.): Slalomas - 41-as tarp 43 finišą pasiekusių sportininkų.
Iššūkiai ir netikėtumai
Žaidynių metu Lietuvos delegacija susidūrė su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - šaltis. M.Kaznačenko pasakojo: „Stovėdavome su ilgesnėmis striukėmis ir vis tiek šaldavome. Per treniruotes iš viso buvo baisu, nes oras - dar ir sausas. Per treniruotę su apšilimo kombinezonu būdavo per šalta, o po treniruotės norėdavosi kuo greičiau bėgti ten, kur šilta, nes šaldavo rankos ir kojos.“
T.Kaukėnas po bendro starto lenktynių sakė: „Vaikiškai suklydau - nenuspėjau oro. Maniau, kad bus šilčiau, bet pradėjo šalti. Apsirengiau paprasčiau nei įprastai, nes norėjau, kad rūbai nevaržytų judesių. Sušalo rankos ir dėl to nukentėjo šaudymas. Nejaučiau šautuvo nuleistuko.“
Kitas iššūkis - vėjas. I.Januškevičiūtės startus teko atidėti, vėliau buvo nukeltos ir biatlonininkių varžybos. Dėl didelio vėjo organizatoriai netgi buvo uždarę Gangningo olimpinį parką.
Taip pat skaitykite: Olimpinis dailusis čiuožimas
Taip pat pasitaikė ir logistinių problemų. Pavyzdžiui, pirmoji su mumis atvykusi biatlono rinktinė negavo bagažo.
Įdomūs faktai ir įvykiai
- Lietuva per Pjongčango olimpines žaidynėse turėjo ir antrąjį vėliavnešį. Per atidarymą trispalvę nešė T.Kaukėnas, o per uždarymą ją į viršų kėlė A.Drukarovas.
- Lietuvos delegacija per olimpinių žaidynių atidarymą visiškai netikėtai atsidūrė tarp lyderių. Korėjiečių abėcėlė lietuvius pastūmėjo į 15-ąją vietą.
- Lietuvos delegacija vasario 16-ąją susirinko kuklios šventinės vakarienės, skirtos paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį.
- Žiemos olimpinės rinktinės siela vadinama buvusi slidininkė olimpinė čempionė Vida Vencienė buvo labai nustebusi, kai jai dovaną per apsilankymą prieš žaidynes įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
- Olimpinėse žaidynėse debiutavęs kalnų slidininkas A.Drukarovas buvo vienintelis Lietuvos delegacijoje, kuris negyvena Lietuvoje.
Apibendrinimas
Nors Lietuvos sportininkams nepavyko iškovoti medalių Pjongčango olimpinėse žaidynėse, jie pasiekė asmeninių rekordų ir įgijo neįkainojamos patirties. Žaidynės taip pat atskleidė tam tikrų iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos sportininkai, ypač finansavimo ir pasirengimo klausimais. Nepaisant to, Lietuvos dalyvavimas Pjongčango olimpiadoje buvo svarbus įvykis, kuris prisidėjo prie šalies sporto istorijos ir įkvėpė jaunąją kartą siekti aukštumų.
Taip pat skaitykite: Talismanų įdomybės
tags: #pjongcango #olimpiniu #zaidyniu #gyvai