Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto šventė, bet ir platforma, kurioje susitinka įvairaus amžiaus atletai iš viso pasaulio. Pastaraisiais dešimtmečiais stebima tendencija, kad olimpiečių amžiaus vidurkis didėja. Šiame straipsnyje nagrinėsime šią tendenciją, jos priežastis ir galimą poveikį sporto rezultatams bei pačioms žaidynėms.
Aktualumas
Net ir Lietuvos irkluotojai pasiekė aukštų rezultatų, tačiau irklavimo populiarumą riboja daugybė veiksnių: brangus inventorius, nepalankios klimato sąlygos irklavimui, sudėtingos treniruočių metodikos, ilgas ir sunkus ištvermės darbas atvirame ore, kitų sporto šakų populiarumas lemia mažą jaunimo domėjimąsi irklavimu. Kai masinis mastas yra mažas, talentų ir genetiškai nulemtų irkluotojų atranka yra sudėtinga; tačiau atlikus didelio meistriškumo irkluotojų rengimo metodikos analizę, paaiškėjo, kad paprastai rengimas, taip pat fizinis ir funkcinis pasirengimas būdavo toli nuo reikalavimų, keliamų irklavimo sportui, taip pat nuo modelio ir parametrų, kuriuos reikia pasiekti (Raslanas, Petkus, 2007). Todėl manome, kad irkluotojų rengimo olimpinėms žaidynėms rengimo analizė yra aktuali tema.
Fizinis ir Funkcinis Sportininkų Pasirengimas
Buvo ištirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės porinių kanojų ir lengvo svorio porinių kanojų irkluotojų fizinis vystymasis, fizinis ir funkcinis pasirengimas bei jų pokyčiai per ketverių metų ciklą, taip pat atlikta treniruočių krūvių apskaita. Vyrų porinių kanojų irkluotojų fizinio išsivystymo rodikliai per ketverių metų ciklą turėjo tendenciją didėti ir buvo artimi elito sportininkų rodikliams. Vyrų porinių kanojų irkluotojų fizinio ir funkcinio pasirengimo rodikliai didėjo per ketverių metų ciklą, varžybų laikotarpio pabaigoje jie pasiekdavo gana aukštą lygį. Lengvo svorio porinių kanojų irkluotojų fizinio ir funkcinio pasirengimo rodikliai per ketverių metų ciklą kito banguotai, o maksimali momentinė ir vidutinė anaerobinė alaktatinė galia, taip pat mišrus anaerobinis alaktatinis ir glikolitinis pasirengimas tyrimo laikotarpiu šiek tiek progresavo. Vyrų porinių kanojų irkluotojų treniruočių krūvio kiekis kasmet didėjo ir buvo didžiausias trečiaisiais olimpinio ciklo metais. Lengvo svorio porinių kanojų irkluotojų treniruočių krūvio kiekis kasmet didėjo, tik vėliau, nepraėjus olimpinėms žaidynėms kvalifikacijos, sumažėjo paskutiniais ketvirtaisiais metais.
Bendros Tendencijos
Pasak Bilo Mallono, garsaus olimpinių žaidynių istoriko, vidutinis olimpiečių amžius nuo 25 metų 1988-aisiais pakilo iki 27-erių. Net ir tokiose daugiausia jaunimo atstovaujamose sporto šakose, kaip plaukimas ar gimnastika, fiksuojami amžiaus pokyčiai: plaukikų amžiaus vidurkis padidėjo 13 proc., gimnastų - 12 proc. Irkluotojų, besivaržančių olimpiniuose vienviečių finaluose, amžiaus vidurkis nuo 24 metų 1976-aisiais pakilo iki 31-erių 2012 m. Kas ketvirtas JAV olimpinės lengvaatlečių rinktinės narys į Rio de Žaneirą vyko jau atšventęs 30-metį, dar keliolika 30-ąjį gimtadienį sutiko tais pačiais metais po žaidynių Brazilijoje. B. Mallono skaičiavimais, lengvaatlečiai šiandien 5 proc. vyresni nei prieš 30 metų.
Pavyzdžiai
- Rio de Žaneire 31-erių Michaelas Phelpsas tapo vyriausiu plaukiku, laimėjusiu aukso medalį individualioje rungtyje, bet jau kitą dieną kitas JAV plaukikas Anthony Ervinas rekordą pagerino - čempionu tapo būdamas 35-erių.
- 41-erių uzbekė Oksana Čusovitina Rio de Žaneire finale varžėsi su perpus jaunesnėmis gimnastėmis.
- Plento dviratininkė Kristin Armstrong trečią kartą iš eilės tapo olimpine čempione būdama jau 43-ejų.
- Sprinteris Kimas Collinsas 2016 m. olimpinėje atrankoje tapo pirmuoju 40-mečiu istorijoje, 100 m nubėgusiu greičiau nei per 10 sekundžių!
Priežastys
Šią tendenciją lemia keli veiksniai:
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
- Sporto mokslo ir medicinos laimėjimai: Patobulintos treniruočių bei atsigavimo po krūvių metodikos padeda sportininkams ilgiau išlikti sveikiems ir ištvermingiems. Novatoriškos treniruotės prailgina karjerą.
- Profesionalaus sporto įsigalėjimas: Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas praėjusio šimtmečio pabaigoje panaikinti draudimą profesionalams dalyvauti olimpinėse žaidynėse taip pat užprogramavo olimpiečių amžiaus kreivės kilimą aukštyn.
- Finansinės galimybės: Stipendijos, sutartys su rėmėjais ir komercinių varžybų prizai leidžia atletams ilgiau pragyventi iš sporto, o socialinių tinklų eroje atsiradusios galimybės monetizuoti savo įvaizdį finansinę jų pusę dar labiau sustiprino.
Lietuvos Situacija
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva jau dalyvavo septyniose vasaros olimpinėse žaidynėse, į kurias delegavo 271 sportininką, iš jų 261 - žaidynių debiutantą (10 Barselonos olimpiečių žaidynėse debiutavo iki nepriklausomybės atkūrimo). Du sportininkai (Virgilijus Alekna ir Daina Gudzinevičiūtė) olimpinėse žaidynėse dalyvavo penkiskart, 9 - keturiskart, 27 - triskart.
Amžiaus Vidurkis
Vyriausia Lietuvos olimpinė rinktinė buvo 2012 m. Londone, tada visų dalyvių amžiaus vidurkis siekė 27,5 m. (tai yra matematinis metų vidurkis, o ne 27 m. ir 5 mėn.). Su kiekvienu olimpiniu ciklu rinktinė po truputį seno ir amžiaus vidurkis, palyginti Barselonos ir Londono olimpiečius, padidėjo pusantrų metų - nuo 26 iki 27,5 m. Rio de Žaneire vidurkis liko panašus (27,3) kaip ir Londone.
Debiutantų Amžius
Olimpinių debiutantų amžiaus vidurkis keitėsi ne taip stipriai. Rekordines žemumas (23,9) jis buvo pasiekęs 2004 m. Atėnuose, bet, palyginti 1992 ir 2016 m., liko beveik nepakitęs (25,1 ir 25,3). Vidutinis visų vasaros olimpiadų dalyvių ir debiutantų amžiaus skirtumas yra dveji metai.
30-mečiai ir Vyresni
Daugėja 30-ies ir daugiau metų sulaukusių Lietuvos olimpiečių. Rio de Žaneire tokio amžiaus olimpiečių buvo rekordiškai daug - net 25 ir sudarė 37 proc. visos delegacijos. Barselonos olimpinėje rinktinėje 30-mečių ir vyresnių sportininkų buvo tik 10, tad iki Rio šis skaičius šoktelėjo 2,5 karto.
Moterų ir Vyrų Amžiaus Skirtumai
Didėjantis Lietuvos olimpiečių amžiaus vidurkis labiausiai susijęs su kylančiu moterų, patekusių į olimpines žaidynes, amžiaus rodikliu. Vyrų olimpiečių amžiaus vidurkis per pastaruosius dešimtmečius kito neženkliai ir taip drastiškai nesvyravo kaip moterų.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Štai Atėnuose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis siekė 30 metų (30,1), o vyrų delegacija tąsyk buvo jauniausia atkurtos Lietuvos olimpinėje istorijoje (25,5). Pekine vyresni buvo vyrai olimpiečiai (vyrai - 27,6, moterys - 26,4), Londone skirtumo beveik nebuvo, o štai Rio de Žaneire Lietuvos olimpietės vidutiniškai buvo beveik dvejais metais vyresnės nei olimpiečiai vyrai (vyrai 26,8, moterys - 28,5).
Taigi Lietuvos moterų olimpiečių amžiaus vidurkis nuo 1992 iki 2016 m. padidėjo net ketveriais metais (nuo 24,7 iki 28,5), o visose dalyvautose olimpiadose vyrų olimpiečių labai nesiskyrė (palyginti Barseloną ir Rio, - pusmečiu).
Įdomu tai, kad 1992 m. Lietuvos olimpiečiai vyrai buvo vidutiniškai 1,6 m. vyresni už olimpietes moteris, o 2016-aisiais santykis pasikeitė - olimpietės moterys 1,7 m. buvo vyresnės už vyrus.
Galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad pastarosiose dviejose olimpiadose Lietuvos olimpiečių moterų amžiaus vidurkis viršijo 27 metus, o debiutančių siekė 25-erius. To iki Londono olimpinių žaidynių nėra buvę.
Regioniniai Skirtumai
24,7 m. - toks vidutinis Lietuvos sportininkų, debiutuojančių vasaros olimpinėse žaidynėse, amžius, bet lygindami didžiųjų šalies miestų (pagal kilmę) atstovus matome, kad debiuto olimpinėse žaidynėse amžiaus vidurkiai čia gerokai išsiskiria. Vyriausi olimpinėse žaidynėse debiutuoja alytiškiai (amžiaus vidurkis - 27,6), nedaug atsilieka marijampoliečiai (27,5), o štai panevėžiečiai olimpiadose pirmąkart startuoja būdami gerokai jaunesni - vidutiniškai 22,6 m.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Sporto Šakų Skirtumai
Panevėžiečių amžiaus vidurkis susijęs su sporto šaka, kurios atstovų šis miestas ypač daug parengia, - plaukimu. Lietuvos plaukikų, dalyvaujančių olimpinėse žaidynėse, amžiaus vidurkis yra vienas jauniausių tarp visų sporto šakų (21,8) atstovų ir lenkia tik gimnastų (20,5).
Vyriausi Lietuvos olimpiečiai yra šauliai - jų amžiaus vidurkis siekia 40,5 m. Tai vienintelė sporto šaka, kurios olimpiečių amžiaus vidurkis peržengia 30-mečio ribą. Arčiausiai jos yra baidarininkai (29), gerokai lenkiantys kitas giminingas sporto šakas - irklavimą ir kanojų irklavimą.
Trečioje vietoje pagal visų dalyvių, ne tik debiutantų, amžiaus vidurkį vasaros olimpiadose yra lengvaatlečiai (28,3), ketvirtoje - krepšininkai (27,5), lenkiantys stalo teniso ir dviračių sporto atstovus.
Amžius ir Pasiekimai
Nors vyresni sportininkai turi daugiau patirties ir geriau valdo savo kūną, jaunimas dažnai pasižymi didesniu fiziniu pajėgumu ir greičiau atsigauna po krūvių. Svarbu suprasti, kad kiekviena sporto šaka turi savo optimalų amžių, kuriame sportininkai pasiekia geriausius rezultatus.
Amžiaus Įtaka Irklavimui
Žmogaus organizmo morfologinių ir funkcinių savybių visuma vadinama fiziniu išsivystymu. Kompleksinė fizinio išsivystymo sąvoka apibūdina daug požymių. Vieni svarbiausių yra kūno ilgis, svoris ir krūtinės apimtis (totaliniai kūno matmenys). Fiziniam išsivystymui įvertinti didelės reikšmės turi kūno plotas ir konstitucija, atskirų kūno dalių išilginiai matmenys, diametrai ir apimtys. (K. Z̆iogas, A. S̆iupšinskas, A. Stanaitis, S. S̆iliaren̆kien̆, 2000). Sporto šakai reikalingų ir turimų morfofunkcinių rodiklių sutapimas laiduoja sėkmę sportinėje veikloje. (K. Z̆iogas, A. S̆iupšinskas, A. Stanaitis, S. S̆iliaren̆kien̆, 2000). Geriausius sportinius rezultatus pasiekusių sportininkų fizinio išsivystymo rodikliai labiausiai atitinka sporto šakos keliamus reikalavimus. Taigi, norėdami išsiaiškinti šiuos rodiklius, galime remtis elito sportininkų rodikliais (Labanauskas, 1986). K. Skirius (1986) teigia, kad geriausius rezultatus pasieks tie sportininkai, kurių fizinis išsivystymas labiausiai tinka tai sporto šakai. Tarp fizinio išsivystymo ir sportinių pasiekimų yra abipusis ryšys. Fizinio išsivystymo ir kūno sudėjimo ypatumai leidžia pasiekti didelius sportinius rezultatus, bet, kita vertus, ilgalaikės reguliarios treniruotės išugdo tai sporto šakai būdingus fizinio išsivystymo ir kūno sudėjimo ypatumus (Skirius, 1986). B. Ĉikotas ir V. Aštaras (1981) teigia, kad irkluotojo fizinis darbingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, tarp kurių svarbią vietą užima jo morfologiniai rodikliai. Jei sportininko fizinės galimybės neatitinka sporto šakos reikalavimų, jis yra pertempiamas, dažniau pasireiškia persitreniravimo požymiai, t. y. sumažėja sportinis darbingumas. Atrenkant vaikus į irklavimą taip pat kreipiamas dėmesys į vaiko kūną, galūnių ilgį. T. O. Kokią įtaką irkluotojų antropometriniai duomenys turi irklavimui ir rezultatams tyrė M. Hebbelinck et al. (1980), N. H. Secher ir O. Vaage (1983), F. H. Fu, W. Morrison (1991), J. Piotrowski et al. (1992), P. J. Pace et al. (1995), K. Krupecki, J. Źaninas (1997), J. Bourgois et al. (2000), K. Krupecki (2000), K. Krupecki, R. Kowalczuk, (2003) ir kt. K. Krupeckis (2001) teigia, kad šiais laikais pasaulio ir olimpinių žaidynių irklavimo regatose prizininkų rezultatai tik nežymiai geresni už dalyvavusių finale rezultatus. Daug autorių (De Garay et al., 1974; Hebbelinck et al., 1980; Secher, Vaage, 1983; Rodriquez, 1986) pabrėžia suaugusių vyrų ir moterų irkluotojų kūno masės ir ūgio svarbą irklavimo darbui. A. Hahn, P. Bourdon (1995) pažymi, kad sėkmingai startuojantys irkluotojai paprastai būna aukštesni ir didesnės kūno masės negu kiti ištvermės sporto šakų atletai. Kiti autoriai teigia (Steinacker, 1993; Secher, 1983; Secher, Vaage, 1983; Yoshiga, Higuchi, 2003 b), kad tai dėl to, kad irkluotojų kūno masė valtyje yra laikoma judamosios sėdynėlės, o tai leidžia išnaudoti didesnę kūno masę. Šiais laikais irkluotojų, irklavimo rezultatai nėra susiję su irkluotojų ūgiu, tai patvirtina Kramer et al. (1994), Jensen et al. (1996), Cosgrove et al. (1999) atlikti tyrimai. Nors C. C. Yoshiga ir M. Higuchi (2003 b) atlikti tyrimai, kurių metu ištirta 191 irkluotojas, patvirtina faktą, kad ūgis yra palankus rodiklis aukštesniam irklavimo rezultatui. N. H. Secher (1975) pastebėjo, kad tarptautinių irklavimo varžybų dalyvių kūno masė yra didesnė nei įvairių klubų irkluotojų ir kad izometrinė irklavimo jėga priklauso nuo kūno masės. Tokia nuomonė susidarė dėl judamosios sėdynėlės ir dėl visos kūno padėties irkluojant valtyje ar ergometru (Secher, 1983; Secher, Vaage, 1983). Tuo tarpu kiti autoriai (Kramer et al., 1994; Jensen et al., 1996; Cosgrove et al., 1999) teigia, kad irklavimo rezultatai nepriklauso nuo kūno masės. Didelio meistriškumo irkluotojų tyrimai parodė, kad sunkaus svorio irkluotojų kūno masė svyruoja nuo 77 iki 85 kg, o ūgis nuo 182 iki 188,5 cm (Messonier et al., 1997), o išanalizavus 20 moterų irkluotojų duomenis nustatytas kūno masės vidurkis - 72,6 kg, o ūgio - 177 cm. Čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse dalyviais. F. A. Ĉerepanovas (1983) nustatė, kad prizininkai būna šiek tiek aukštesni. Irklavimo treneriai visada stengdavosi į komandas surinkti aukštus, atletiško kūno sudėjimo irkluotojus. Įvairaus lygio varžybų analizė rodo, kad aukšti ir turintys didelę kūno masę sportininkai pasiekia geresnius rezultatus. Tačiau, kaip rodo tolesni tyrimai, labai svarbu, kokia tvarka susodinami irkluotojai valtyje. Nusipelnęs treneris E. Rauskas (1976, 1983, 1986), pastebėjo, kad irkluotojai šiose valtyse susodinami tam tikra tvarka - atsižvelgiant į jų amžių, ūgį ir kūno masę. Moterų irkluotojų susodinimo valtyje tvarkai taikomi tokie patys principai kaip ir vyrų. Svarbiausi yra irkluotojai valties viduryje, t.y. irkluotojai Nr.3 ir Nr.2. Irkluotojai Nr. 5 ir Nr.4 turi būti aukštesnio ūgio ir masė atitinkamai didesni 3,5 cm ir 4,5 kg. Irkluotojai Nr. 7 ir Nr.6 turi turėti gerą irklavimo techniką, didelę jėgą bei varžybų patirtį. Irkluotojas Nr.1 padeda yrininkui orientuotis varžybų nuotolyje, be to, specialiu įtaisu vairuoja valtį, t.y. išlaiko tiesiausią valties judėjimo kryptį. Vykstant aštriai kovai varžybose susidoroti su šiomis užduotimis gana sunku. Tai gali padaryti gerai treniruotas ir patyręs irkluotojas. Todėl yrininkauja ir pirmgalyje irkluoja tie, kurie turi tvirtą valią, didesnę varžybų patirtį ir gerai orientuojasi varžybų situacijose. Geriau tokiose situacijose orientuojasi žemesni ir lengvesni sportininkai. Visiškai kitaip orientuojamasi parenkant ir susodinant sportininkus į keturvietę su vairininku valtį. Valties vairininkas ne tik vairuoja, bet ir stebi varžovus, sprendžia, kada atlikti svarbiausius taktikos veiksmus, diktuoja irklavimo tempą ir ritmą. Taigi irkluotojams reikia tik tobulai maksimaliomis pastangomis atlikti judesius. Todėl sudarant tokios valties įgulą, daugiausia dėmesio kreipiama į sportininkų morfologinę struktūrą. Visi keturi irkluotojai turi būti didelio kūno ilgio ir masės, ir šie rodikliai turi beveik nesiskirti, nesvarbu kokioje valties dalyje kuris irkluotojas sėdės. Dažniausiai kartu nėra irklavę. Antras būdas - keturvietę įgulą sudaryti suskaidant aštuonvietės įgulą. Aštuonvietės valties įgulos sudarymas yra kur kas sudėtingesnis ir jam reikia skirti daugiau laiko. Pirmą grupę sudaro yrininkas ir Nr. 7. Jie valties greitį, irklavimo tempą. Antrą grupę sudaro Nr.6, 5, 4 ir kai kada Nr.3. Irkluotojų morfologiniai rodikliai gerokai viršija vidurkį. Šią grupę sudaro Nr.2 ir Nr.1, jų morfologiniai rodikliai daug mažesni negu kitų komandos narių. Ši grandis yra gerokai nutolusi nuo yrininko, todėl informacija apie irklavimo tempo pakitimus juos pasiekia kiek pavėluotai.
Jauniausi Olimpietės
Olimpinėje programoje debiutavusioje riedlenčių sporto šakoje triumfavo japonės. Sakura Yosozumi iškovojo auksą, o sidabras atiteko Kokonai Hiraki - vos 12 metų mergaitė tapo jauniausia visų laikų Japonijos olimpine prizininke. Britė Sky Brown, kuriai trylika metų suėjo prieš mėnesį, iškovojo bronzą. „Tai buvo beprotiškas finalas, - sakė S.Brown, tapusi visų laikų jauniausia Didžiosios Britanijos olimpiete, laimėjusia medalį. - Visos merginos plėšėsi iš visų jėgų, buvo neįtikėtina. Tai nerealu, esu labai laiminga, esu palaiminta, kad esu čia.“ Nugalėtoja tapusi S.Yosozumi surinko 60,09 taško, vienintelė peržengusi 60 taškų ribą. 19-metės japonės pasirodymas aukštai užkėlė kartelę septynioms varžovėms finale. Kokona Hiraki buvo antra su 59,04 taško. Jaunųjų prizininkių amžius siūlė prisiminti istoriją. Jauniausia olimpiete, laimėjusia aukso medalį, lieka amerikietė šuolininkė į vandenį Marjorie Gestring, olimpine čempione tapusi 1936 metais Berlyne, kai jai buvo 13 metų 268 dienos. M.Gestring niekada neturėjo galimybės apginti titulo, nes 1940 ir 1944 metų žaidynės buvo atšauktos dėl karo, o į 1948 metų olimpinę komandą šuolininkė jau nebepateko. Sidabrą laimėjusi 12-metė K.Hiraki tapo jauniausia olimpinių žaidynių individualios rungties prizininke nuo pat 1936 m. Berlyno olimpiados. Tada 12-os metų ir 24 dienų amžiaus danė Inge Sorensen laimėjo bronzą 200 m plaukimo krūtine rungtyje. Kai kurios sporto šakos yra įvedusios amžiaus ribą, nuo kurios galima varžytis aukščiausio lygio varžybose. Gimnastikoje reikia sulaukti 16-os per olimpinius metus, kad patektum į žaidynes. Toks reikalavimas galioja nuo 1997 metų. Anot „New York Times“ tyrimo, 2008 metais Kinijos gimnastikos komanda buvo įtariama pasitelkusi jaunesnes atletes, bet įrodymų nerasta ir Tarptautinė gimnastikos federacija paliko kinėms aukso apdovanojimus. Bokso varžybose olimpinėse žaidynėse leidžiama varžytis nuo 18 metų, dailiojo čiuožimo (žiemos olimpinėse žaidynėse) - nuo 15, šuolių į vandenį - nuo 14, kalnų slidinėjime - nuo 16, dviračių sporte - nuo 19, jojime (konkūre) nuo - 18, dailiajame jojime - nuo 16 metų. Riedlenčių sporte apribojimų nėra. Aštuonių finalo dalyvių amžiaus vidurkis trečiadienį buvo 17 metų.