Olimpinės žaidynės - tai daugiau nei tik sporto varžybos; tai žmogaus potencialo šventė, liudijanti viso pasaulio sportininkų nepalaužiamą dvasią. Olimpinės žaidynės atspindi žmogiškosios patirties pergales ir iššūkius, demonstruoja ne tik fizinį meistriškumą, bet ir tvirtas atkaklumo, komandinio darbo ir sportinio meistriškumo vertybes. Nuo pat jų pradžios senovės Graikijoje, olimpinės žaidynės labai pasikeitė ir tapo galingu pasaulinės vienybės simboliu, griaunančiu kultūrinius ir politinius barjerus, taikiai ir konkurencingai vienijančiu tautas. Šiame straipsnyje apžvelgsime kovos menų sporto šakas, kurios yra įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, jų istoriją, ypatumus ir perspektyvas.
Tekvondo: kojų bokso atstovas olimpinėje šeimoje
Ilgą laiką olimpinėse žaidynėse nebuvo sporto šakos, kurioje būtų smūgiuojama kojomis. Šią spragą užpildė tekvondo. Tekvondo olimpinėje programoje yra nuo 2000 m. Žymantas Bražiūnas, Lietuvos tekvondo federacijos generalinis sekretorius, teigia, kad ši sporto šaka nestovi vietoje.
Tekvondo istorija ir ypatumai
Tekvondo atsirado Korėjoje kaip senovės korėjiečių tekiono (smūgiavimo meno) ir karatė derinys. Tekvondo veiksmai daugiausia skirti savigynai. Tekvondo pasižymi galingais, labai staigiais smūgiais kojomis, iš jų sudėtingiausi smūgiai atgal arba sukantis ore 180°. Tekvondo sporto šaką 1955 sukūrė ir pavadino generolas Čchoi Honghi (1918-2002), susisteminęs ir sujungęs įprastesnius Korėjos kovos menus.
Taisyklės ir įranga
Pagal olimpinės sporto šakos tekvondo taisykles dvikovoje smūgiuojama rankomis (tik į priekinę liemens sritį) ir pėda (į priekinę liemens sritį ir galvą). Kovojama 3 raundus po 2 minutes. Sportininkai dėvi šalmą, apsaugą ant krūtinės, rankų ir kojų. Smūgiuojama į specialiai pažymėtas zonas ant varžovo apsaugų. Laimi surinkęs daugiau taškų arba nokautavęs varžovą.
Tekvondo Lietuvoje
Lietuvoje tekvondo susidomėta 1989 m. 1990 įkurta Lietuvos tekvondo federacija (LTF), kuri 1992 priimta į Pasaulio tekvondo federaciją. 1992 pasaulio tekvondo čempionate Mindaugas Jablonskis iškovojo (daugiau 80 kg svorio kategorijoje; pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje) sidabro medalį.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Elektroninė taškų fiksavimo sistema
Tekvondo pirmoji iš kovinių olimpinių sporto šakų įvedė elektroninę sistemą. Yra elektroninės kūno apsaugos ir šalmai, viskas skaičiuojama pasitelkiant elektroniką. Kūno apsauga fiksuoja tik tam tikros jėgos spyrį. Silpnas spyris taškų neduoda.
Tekvondo populiarumas ir finansavimas
Ž. Bražiūnas teigia, kad lūžis įvyko po 2000 m., kai tekvondo tapo olimpine sporto šaka. Nuo to laiko tekvondo yra ne korėjiečių, o viso pasaulio sporto šaka, ja gali užsiimti bet kuris žmogus. Vis dėlto, finansavimas šiai sporto šakai Lietuvoje yra mažas. Federacija gauna juokingai mažą biudžetą, bet planuoja kai kuriems perspektyviausiems auklėtiniams nemokamai organizuoti stovyklas.
Perspektyvos patekti į olimpines žaidynes
Atrankos sistema keičiama beveik prieš kiekvienas žaidynes. Dabar yra du keliai. Vienas kelias - patekti į žaidynes pagal reitingą, bet Lietuvai tai sunku. Kitas kelias yra Europos regiono atrankos varžybos.
Imtynės: seniausia sporto šaka olimpinėse žaidynėse
Imtynės - tai fizinis susirėmimas tarp dviejų neginkluotų žmonių, viena seniausių sporto šakų pasaulyje. Graikų romėnų imtynės pasaulyje yra žinomos jau nuo 5000-ųjų metų prieš Kristų, o nuo 776 metų prieš Kristų jos buvo įtrauktos į olimpinių žaidynių varžybų programą.
Imtynių rūšys
Olimpinėse žaidynėse yra dvi imtynių rūšys: graikų-romėnų ir laisvojo stiliaus imtynės. Savigynos imtynės dar žinomos kaip sambo imtynės. Jos susiformavo 20 amžiaus pradžioje, kai SSRS ėmėsi sisteminti daugelio tautų kovų būdų patirtį.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
Imtynių taisyklės
Graikų-romėnų ir laisvojo stiliaus imtynės pasižymi tuo, kad sportininkai imasi apskritoje devynių metrų skersmens aikštelėje ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo po dvi minutes du kėlinius. Kovotojai imasi vienas su kitu bet kurioje padėtyje iki tol, kol apvertimu, metimu, paklupdymu, parbloškimu, užkabinimu, sukimu ar kitu leidžiamu veiksmu vienas iš varžovų abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per paskirtą imtynių laiką nė vienas sportininkas nėra prispaudžiamas taip, kaip to reikalauja taisyklės, tuomet laimi tas imtynininkas, kuris surenka daugiausiai taškų už veiksmų kokybę.
Imtynės Lietuvoje
Sambo imtynės Lietuvoje pradėtos kultivuoti nuo 1948-ųjų metų, o pirmosios tokio tipo imtynės surengtos 1952-aisiais metais Viniuje („Dinamo“ draugijos). Vyrų savigynos imtynių čempionatas įvyko 1954-aisiais metais Vilniuje. 1967-aisiais metais įkurta Lietuvos savigynos imtynių federacija.
Dziudo: minkštumo kelias į pergalę
Dziudo - tai japonų kovos menas, kurio pagrindas yra savigyna be ginklo. Dziudo pabrėžia technikos, o ne jėgos svarbą. Dziudo kovotojai naudoja metimus, smaugimus, laužimus ir kitus veiksmus, kad įveiktų savo varžovus.
Dziudo filosofija
Dziudo ne tik sportas, bet ir filosofija. Dziudo moko disciplinos, pagarbos ir savikontrolės. Dziudo kovotojai siekia ne tik nugalėti savo varžovus, bet ir tobulėti kaip asmenybės.
Dziudo olimpinėse žaidynėse
Dziudo pirmą kartą buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą 1964 m. Tokijo olimpiadoje. Nuo to laiko dziudo tapo viena populiariausių kovos menų sporto šakų pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Boksas: jėga ir ištvermė ringe
Boksas - tai kovos sportas, kuriame du varžovai kaunasi kumščiais pagal tam tikras taisykles. Boksas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir ištvermės, greičio, koordinacijos ir strateginio mąstymo.
Bokso istorija
Boksas yra viena seniausių sporto šakų pasaulyje. Bokso užuomazgos siekia senovės Graikiją, kur boksas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.
Bokso taisyklės
Olimpiniame bokse kovotojai dėvi šalmus ir pirštines. Kovojama 3 raundus po 3 minutes. Taškai skiriami už smūgius, pataikytus į varžovo galvą ir liemenį. Laimi tas kovotojas, kuris surinko daugiau taškų arba nokautavo varžovą.
Kitų kovos menų perspektyvos olimpinėse žaidynėse
Tarptautinė mišrių kovos menų federacija (IMMAF) toliau aktyviai siekia olimpinės sporto šakos statuso ir neseniai žengė dar vieną žingsnį link savo tikslo. Oficialiai pranešta, kad IMMAF sulaukė tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) pripažinimo. Tai suteiktų galimybę kandidatuoti į olimpinę programą.
Karatė
Bekontaktę karatė įtraukus į 2020 m. Tokijos olimpinių žaidynių programą, daug kovotojų domisi šia sporto šaka. "Lietuvoje ji buvo viena pirmųjų, tačiau pastaruoju metu beveik užmiršta. Sieksime ją atgaivinti ir deramai paruošti mūsų šalies kovotojus, kad jie galėtų bandyti patekti į svarbiausią sporto renginį pasaulyje", - planus dėstė R.Kaminskas, vienas iš geriausių bekontaktės karatė specialistų Lietuvoje.
Muaythai
Tailando boksui Tokijo žaidynių metu buvo suteiktas olimpinės sporto šakos statusas. Muaitái pateko į artimiausią olimpiadų rezervą.