Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) - prancūzų visuomenės veikėjas, pedagogas, baronnas ir istorikas, kurio iniciatyva buvo atgaivintos ir organizuotos šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Jis laikomas modernaus olimpinio judėjimo pradininku.
P. de Kuberteno indėlis į olimpinį judėjimą
P. de Kubertenas nagrinėjo švietimo reformos, fizinio auklėjimo ir tarptautinio sporto sąjūdžio problemas. Jo iniciatyva 1894 m. birželio 23 d. Paryžiuje Tarptautinis sporto kongresas priėmė nutarimą atgaivinti olimpines žaidynes. Tais pačiais metais jis įkūrė Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir ėjo generalinio sekretoriaus pareigas 1894-1916 m., vėliau, 1919-1925 m., tapo prezidentu, o nuo 1925 m. - garbės prezidentu. P. de Kubertenas parašė olimpinių žaidynių taisykles ir olimpiečių priesaikos tekstą.
Olimpiados priesaika
Priesaikos tekstą P. de Kubertenas parengė 1913 m. Jame skamba žodžiai: „Visų sportininkų vardu prisiekiu, kad mes dalyvausime šiose olimpinėse žaidynėse gerbdami taisykles ir laikydamiesi jų, sporto dvasia, sporto šlovei ir mūsų komandų garbei.“ Pirmąją priesaiką VII olimpinėse žaidynėse (1920 m. Antverpenas) davė belgų fechtuotojas ir vandensvydininkas V. Buanas (Boin).
Regbis ir olimpinės žaidynės
P. de Kubertenas labai vertino regbio sporto šaką, žavėjosi šio žaidimo etika, moralinėmis vertybėmis bei fizinėmis ir psichologinėmis savybėmis, reikalingomis žaidžiant regbį. Regbis-15 buvo žaidžiamas ketveriose olimpinėse žaidynėse: 1900 m. Prancūzijoje, 1908 m. Australijoje, 1920 m. ir 1924 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vėliau regbis ilgam pasitraukė iš olimpinių žaidynių programos ir sugrįžo tik 2016 m. Rio de Žaneire, tik jau regbio-7 formatu.
Olimpiniai simboliai
Olimpinės žaidynės turi savo simbolius, kurie atspindi jų esmę ir vienybę.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės ir Lietuvos komanda
Olimpiniai žiedai
Olimpiniai žiedai yra pagrindinis olimpinių žaidynių simbolis. Juos 1913 m. sukūrė P. de Kubertenas. Pirmą kartą žiedai panaudoti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse. Penki susipynę žiedai simbolizuoja žemynus, kurių sportininkai dalyvauja žaidynėse. Spalvos baltame fone - mėlyna, juoda, raudona, geltona, žalia - simbolizuoja įvairiapusiškumą ir universalumą. P. de Kubertenas teigė, kad iš šių šešių spalvų galima sudaryti visų tuometinių pasaulio šalių vėliavas.
Nors vyrauja įvairios spalvų interpretacijos, Tarptautinis olimpinis komitetas pabrėžia, kad tokios interpretacijos, siejančios spalvas su konkrečiomis tautomis, rasėmis ar žemynais, yra neteisingos ir prieštarauja simbolio prasmei.
Olimpiniai ritualai ir ceremonijos
Olimpiniai ritualai ir ceremonijos yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis. Tai apima olimpinės ugnies įžiebimą Olimpijoje, olimpinės ugnies estafetę, nacionalinių vėliavų pakėlimą olimpiniame kaimelyje, olimpinių žaidynių atidarymą olimpiniame stadione, sporto šakų prizininkų apdovanojimą ir olimpinių žaidynių uždarymą.
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Šiuolaikinės olimpinės žaidynės yra didžiausia ir svarbiausia pasaulio sporto šventė, kurioje sportininkai varžosi individualiose ir komandinėse rungtyse. Žaidynės apima vasaros ir žiemos olimpines žaidynes, kurios vyksta kas ketveri metai. Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių, surengtų 1896 m. Atėnuose.
Vasaros olimpinės žaidynės
Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai iš 14 šalių, kurie varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 m. žaidynėse dalyvauja ir moterys. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID-19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos ir įvyko 2021 m.) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų.
Taip pat skaitykite: Sporto ir gyvenimo akimirkos olimpiadoje
2020 m. Tokijo vasaros olimpinių žaidynių sportinę programą sudarė 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
Žiemos olimpinės žaidynės
Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 m. Šamoni (Prancūzija). Jose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių. 2022 m. XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 91 nacionalinis olimpinis komitetas ir 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys).
Devizas, emblema ir medaliai
Olimpinių žaidynių devizas - „Citius. Altius. Fortius“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius. Olimpinių žaidynių emblema sudaro vientisa kompozicija, kurioje olimpiniai žiedai sujungti su kitu skiriamuoju elementu.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso, sidabro ir bronzos olimpiniai medaliai.
Jaunimo olimpinės žaidynės
Tarptautinis olimpinis komiteto prezidentas Žakas Rogas (Jacques Rogge) teigė, kad jaunimo olimpinės žaidynės padarys didžiulę įtaką jaunų žmonių pasaulėžiūrai. Pasak jo, jaunimo olimpiadoje svarbu ne tik sportiniai rezultatai, bet ir pagarba, draugystė bei solidarumas. Jaunimo olimpiados dalyviai turi galimybę susipažinti su dopingo pavojais ir suprasti, kad sveikai gyvendami galima pasiekti aukščiausių rezultatų.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Ž. Rogas pabrėžė, kad jaunimo olimpiados tikslas - praplėsti jaunuolių akiratį ir padėti jiems pasirengti gyvenimui. Jaunimo olimpiadoje didelis dėmesys skiriamas dvasinėms vertybėms, socialinėms vertybėms, sveikai gyvensenai, ŽIV prevencijai, pasirengimui toliau mokytis, įsitraukti į visuomeninį ir profesinį gyvenimą, aplinkosaugai, lyčių lygybei, solidarumui ir kovai su rasizmu.
Ž. Rogas teigė, kad sportas yra svarbus instrumentas, padedantis mažumoms įtraukti į visuomenę ir tobulinantis asmenybes. Jaunimo olimpinės žaidynės rengiamos siekiant parodyti, kad sporto pasaulis privalo jauniems sportininkams padėti pasirengti gyvenimui.
Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
tags: #olimpiniu #zaidyniu #pradininku #laikomas #dzeusas