Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilęs didžiulis gaisras, trukęs 10 parų, atmintyje išliko kaip viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvos istorijoje. Šis įvykis ne tik atkreipė dėmesį į padangų perdirbimo problematiką, bet ir paskatino atidžiau stebėti šioje srityje veikiančias įmones visoje šalyje, įskaitant ir Elektrėnuose veikiančias.
Gaisro Alytuje pasekmės ir padangų kelionė į Elektrėnus
Po gaisro Alytuje, įmonės sandėliuose liko apie 4 tūkst. tonų įvairių gumos atliekų, įskaitant padangas ir jų atplaišas. Per 105 dienų periodą net 3871 tona šių atliekų buvo išgabenta iš Alytaus į Elektrėnus. Šiam didžiuliam kiekiui atliekų transportuoti prireikė 231 sunkvežimio.
„Ekobazės“ darbuotoja G. Dumbliauskienė, prisiminė, kad motyvacijos ir optimizmo jai kasdien įkvėpdavo kolegė bei artima draugė Rolana Mamonė. Kol viena kraudavo sunkvežimius, kita tvarkydavo dokumentus, pakalbindavo krovinio laukiančius vairuotojus ir pasiūlydavo jiems atsigaivinti kava. Padangų atliekų atvažiuoti pasiimdavo tiek „Ekobazės“, tiek kitų vežėjų transportas. Visos šios atliekos buvo gabenamos į „Ekobazės“ centrinę atliekų perdirbimo būstinę Elektrėnuose.
G. Dumbliauskienė pasakojo, kad sunkvežimis su paskutinėmis po Alytaus gaisro likusiomis padangų atliekomis iš Alytaus išriedėjo gegužės 21 d. vakarą. „Nebuvome pavargusios, nors dirbome iki vėlumos. Dirbome su šypsena: buvo labai gera, ramu. Didžiavomės, kad mes, dvi alytiškės, padedamos visos „Ekobazės“ komandos, laiku įgyvendinome tokį svarbų ir didelį projektą. Tik reikėjo susigalvoti, ką sapnuosime, nes tas padangas jau kurį laiką regėjome ir sapnuose“, - juokavo G.
Iš gaisravietės išvežtų padangų perdirbimo procesas taip pat jau pabaigtas. „Padangos buvo sudūlėjusios, apdegusios, buvo ir pastato griuvėsių likučių. Tad maždaug pusę centrinę atliekų perdirbimo būstinę pasiekusių atliekų - apie 2000 tonų - teko ir papildomai, rankiniu būdu perrūšiuoti. Visas procesas - nuo padangų pakrovimo Alytuje iki jų iškrovimo Elektrėnuose ir tolimesnio tvarkymo - buvo preciziškai sustyguotas. Labai didžiuojamės ir džiaugiamės savo profesionalia ir atsidavusia komanda, įgyvendinusia tokio masto projektą laiku“, - apibendrino M. Curko Notkuvienė.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Elektrėnai: padangų perdirbimo įmonės veikla ir saugumas
Po gaisro Alytuje, Elektrėnų gyventojai susirūpino dėl savo saugumo, atsižvelgiant į mieste veikiančią padangų perdirbimo įmonę. Gyventojai baiminosi, kad Alytaus likimas gali ištikti ir Elektrėnus.
"Ekobazės" direktorius K. Kubilius teigė, kad įmonė daugiausia perdirba Lietuvoje surinktas padangas. Įmonė turi išplėtusi surinkimo sistemą, todėl jai nebuvo sunku prijungti dar ir padangų verslą. Šį verslą prieš 12 metų pradėjome nuo antrinių žaliavų - makulatūros bei plėvelės - rūšiavimo ir pardavimo. O su padangomis pradėjome dirbti maždaug prieš trejus metus.
Mažesnės padangos atkeliauja iš automobilių servisų, didesnės - iš padangų pardavėjų, importuotojų bei gamintojų, o didžiausi klientai - atliekų tvarkymo centrai, kurie surenka didžiulius padangų kiekius kiekvienoje savivaldybėje. Tada skelbiami konkursai, kuriame dalyvauja kelios įmonės. Pateikiame pasiūlymus ir kaip visada laimi tie, kurie pasiūlo mažiausią tvarkymo kainą. Tada jau padangos keliauja į mūsų įmonę perdirbimui.
Visas padangų perdirbimo procesas yra smulkinimas, kuris vyksta trim etapais. Pirmiausia mechaniniu būdu iš padangų ištraukiamas kordas (viela padangoje). Taip apsaugomi malūnų peiliai, kad ilgiau tarnautų. Tada padangos keliauja į pirminį smulkintuvą, kuris susmulkina padangas į tris skirtingas frakcijas. Smulkesnės frakcijos keliauja į antrinius smulkintuvus. Ten yra atskiriami metalo likučiai. Tretiniame, galutiniame smulkintuve padangų dalys susmulkinamos iki granulių. Čia taip pat išrūšiuojamas smėlis, gumos miltai, tekstilė.
K. Kubilius pabrėžė, kad padangų perdirbimo kaštai yra labai dideli, todėl labai svarbu tai tinkamai daryti. Taip pat svarbu turėti, kur realizuoti produkciją. Tikrai reikia pasistengti, kad rastum kur padangų granules realizuoti. Pačios granulės turi būti kokybiškos, nes prastų niekas nepirks, niekam nereikia nekokybiško produkto. Padangų mes neperkame. Mums sumoka pinigus už tvarkymą. Šis momentas šiame versle yra pagrindinis ir labai slidus. Kaip minėjau, padangą perdirbti yra sunku. Yra didelė pagunda ją priimti, gauti pinigus ir nieko nedaryti su ja.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Po gaisro Alytuje Aplinkos ministerija paskelbė, kad tikrins visas įmones, kuriose kaupiamos ir perdirbamos padangos. Vos tik kilo gaisras Alytuje, pas mus iš karto atvažiavo Aplinkos apsaugos agentūros inspektorius, kad patikrintų, ar viskas gerai. Mes esame periodiškai tikrinami dėl gaunamų dotacijų padangų tvarkymui, dėl priimamo padangų kiekio. Dabar visi persigandę dėl to, kas įvyko, todėl aplinkosaugininkai aktyvesni nei įprasta. Pagal reglamentą galime perdirbti 25 000 t padangų, o laikyti vienu metu galime 2500 tonų neperdirbtų padangų.
Atsižvelgiant į Alytaus gaisro pamokas, "Ekobazė" ėmėsi papildomų saugumo priemonių. K. Kubilius teigė, kad norint išvengti tokios nelaimės kaip Alytuje, svarbūs keli dalykai. Pirma, ten buvo sandėliuojami nekontroliuojami kiekiai padangų. Atsakomybę už netinkamą kontrolę galimai turi prisiimti atsakingos Lietuvos institucijos. Antra - tą vietą galima pavadinti didele dinamito statine, nes ugniagesiai iki gaisro židinio negalėjo prieiti. Pirmas dienas to gaisro galimai net negesino, nes nebuvo kaip prieiti. Mūsų įmonėje visos padangos sandėliuojamos lauke, padangos sukrautos į rietuves, kad ugniagesiai iš visų pusių galėtų privažiuoti, jei įvyktų nelaimė.
Įmonė bendradarbiauja su Elektrėnų priešgaisrine tarnyba. Atsižvelgę į tarnybos rekomendacijas, prie įvažiavimo į įmonę įrengėme 250 kub. m vandens rezervuarą. Kaimynystėje įsikūręs EKŪ taip pat turėjo įsirengti gręžinį ir gesinimo hidrantus. Vasarą ugniagesiai atliko mokymus ir pasijungę prie to hidranto imitavo mūsų padangų gesinimo procesą. Taip jie pasimokė, kaip reikėtų gesinti degančias padangas. Mūsų savivaldybės ugniagesiai tikrai profesionaliai dirba, verta juos pagirti. Negaliu užtikrinti, kad gaisras mūsų įmonėje negali kilti, žinote, kartais ir lazda iššauna, bet tikrai esame labai daug padarę, kad tokios nelaimės būtų išvengta. Padangų pasiūla yra labai didelė, bet mes kontroliuojame priėmimo planus - priimame tiek padangų, kiek gebame perdirbti.
Padangų granulių panaudojimas: nuo sporto aikštynų iki žemės ūkio
Padangų granulių panaudojimas yra labai platus ir įvairus. "Ekobazė" bendradarbiauja su Lietuvos sporto aikštynų klojėjais. Elektrėnų miesto stadiono takai prie „Ąžuolyno“ progimnazijos nutiesti mūsų įmonės granulėmis. Statybos įmonė, kuri rekonstravo stadioną, pasamdė įmonę, kuri kloja aikštynus, o ta įmonė susirado mus ir nupirko iš mūsų granules.
Taip pat tiekiame granules įmonėms, kurios gamina kilimus fermoms, kuriose auginami brangūs arkliai ar veisliniai galvijai. Šie kilimai apsaugo gyvulių kanopas nuo sužeidimų ir galimų infekcijų. Granules taip pat eksportuojame į trečiąsias šalis, kuriose iš granulių taip pat klojami sporto aikštynai, žaidimų aikštelių pagrindai. Mūsų gaminiai taip pat naudojami pirolizei. Galima naudoti ir didesnius, ir mažesnius padangų gabalus, tačiau efektyviau naudoti mažesnius. Naftos perdirbėjai planuoja smulkias granules įterpti į savo gaminius, išgaunant iš jų skysčius. Dar granulės panaudojamos kelio garso izoliacijai, automobilių aikštelėms tiesti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Investicijos į plėtrą ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas
"Ekobazė" parašė projektą ir gavo finansavimą iš Lietuvos verslo paramos agentūros. Dabar vyksta įrangos pirkimas. Elektrėnuose planuojama įrengti dar vieną padangų smulkinimo liniją, kuri leistų daugiau produkcijos susmulkinti iki granulių. Stambesnės frakcijos padangos kainuoja keliskart pigiau, todėl pastačius dar vieną smulkinimo liniją įmonės pelnas ateityje turėtų augti.
"Mūsų įmonė vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais, kai siekiame, kad iš atliekų būtų pagaminami nauji patrauklūs vartoti daiktai ir tausojami žemės ištekliai. Auganti įmonė, perdirbusi padangas, iš gumos granulių nuo šiol gamins galutinius produktus, taip sukurdama pridėtinę vertę ir uždarydama žiedinės ekonomikos ciklą. Didžioji dalis gaminių bus skirta eksportui - taip didiname įmonės patrauklumą, pelningumą ir prisidedame prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, - sako Marius Kubilius, aktyviai veiklą vykdantis „Ekobazės” akcininkas.
Taigi, kuo „Ekobazėje” galės pavirsti nebenaudojama padanga? „Šiuo metu dar negaminame galutinių produktų, vyksta aktyvus testavimas, bet tikrai bus gaminami guminiai kilimėliai, guminiai laikikliai, naudojami kelių tiesimo žymėjimui, guminės grindų plokštės vaikų ir sporto aikštynų dangoms tiesti, garso izoliacinės plokštės, - vardija Marius Kubilius, - Taip pat tokie ypatingi produktai, kaip guminės detalės bei plokštės, kurios naudojamos šaudyklose kulkoms sulaikyti ar sprogdinimo darbuose - stabdant smūgio, triukšmo bangas”.
Nelegalaus padangų atsikratymo problema ir sprendimo būdai
Nepaisant padangų perdirbimo galimybių, Lietuvoje vis dar aktuali nelegalaus padangų atsikratymo problema. Pavasaris - metas, kai miške pražysta ne tik žibutės, bet ir išdygsta naujos išmestų padangų krūvos, kurias palieka vairuotojai ir autoservisai. Kasmet Lietuvoje surenkama ir perdirbama apie 30 tūkst. tonų panaudotų padangų. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad dar apie 2-3 tūkst. jų atsiduria gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose.
"Svarstėme, kodėl šioje srityje nejudame taip sparčiai į priekį, kaip norėtųsi. Juk šiandien yra sudarytos visos galimybės tvarkingai ir tvariai atsikratyti padangomis: senas padangas galima palikti autoservise, pardavėjui, kuris pardavė naujas padangas, jas galima priduoti savivaldybių didelių gabaritų surinkimo aikštelėse ar tiesiogiai pristatyti atliekų tvarkytojui. Tačiau kažkodėl kas pavasarį vėl miške turime šiukšlių krūvas. Vadinasi, kažkur sistemoje yra spraga, kuri verčia žmones rinktis tokius veiksmus“, - svarsto M.
Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas antrina, kad padangų kiekiai miškuose nedžiugina. Ypač daug miške padangų ir statybinių šiukšlių. Patogiose privažiavimui vietose žmonės nesivargina, paima ir išmeta. Dalies senų padangų miške atsikrato gyventojai, o kitą didelę dalį išmeta nelegalūs ar nesąžiningai veikiantys autoservisai. „Dažniausiai bėgiodami randame po kelias išmestas padangas, bet maždaug kas penktas atvejis būna didelės krūvos. Tada jau spėjame, kad atvežė koks nelegalus garažiukas. Būna suversta apie 20-30 skirtingų rūšių padangų. Tada informuojame tam tikras instancijas, kad surinktų ir išvežtų“, - pasakoja orientacininkas V.
"Ekobazė” vadovė M. Curko-Notkuvienė sako, kad būtent kaštai ir noras sutaupyti lemia tai, kad dalis autoservisų ar padangų pardavėjų atsikrato padangomis nelegaliai. Todėl svarbu pačiam atsakingai mąstyti ir įsitikinti, kad servisas tikrai padangas priduoda perdirbėjams. Anot M. Curko-Notkuvienės, jei žmogus perka padangas internetu, jis turi teisę pardavėjo nurodytoje vietoje palikti savo nudėvėtų padangų komplektą.
Išmetus į aplinką ar sudeginus dėvėtas padangas gresia bauda nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio. Papildomai gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. M. Curko-Notkuvienė sako, kad tvarkingai į surinkimo vietas priduotos senos padangos būna 100 proc. perdirbamos.
Savivaldybių vaidmuo ir nemokamas padangų surinkimas
Panaudotos padangos iš gyventojų nemokamai surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Nemokamai galite priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus 1 asmeniui). Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybės.
tags: #padanguelektrenai #sporto #miestas