Lietuvos Krepšinio Rinktinės Istorija: Nuo Pradžios Iki Šių Dienų

Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sporto šaka, tai - tautos aistra, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki šių dienų triumfų tarptautinėse arenose, Lietuvos krepšinio rinktinė nuėjo ilgą ir įspūdingą kelią, kupiną pergalių, iššūkių ir legendinių asmenybių.

Pradžia: Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti rašyti nuo 1925 m., o pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Tačiau oranžinio kamuolio žaidimo pradininku mūsų krašte reikėtų laikyti legendinį lakūną Steponą Darių.

Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje. Būdamas maždaug 11 metų, su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.

Prieš grįžtant į Lietuvą, S. Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip savanoris. Fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas, nukentėjo nuo dujų atakos ir buvo sužeistas artilerijos sviedinio skeveldros. Į Lietuvą grįžo 1920 m. ir įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, o 1923 m. tapo karo lakūnu.

S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

S. Dariaus indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas. Jis paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Buvo pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis (1922 m.), 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m.). Dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos ledo ritulio čempionate, žaidė čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje.

Pirmieji Žingsniai ir Triumfas Europoje (1920-1939 m.)

Nors krepšinio išradėjas James Naismith šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m., Lietuvoje krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 dieną Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.

Ryškesnis posūkis Lietuvos krepšinyje įvyko 1935 metais, kai į Pasaulio lietuvių kongresą Kaune atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas ir B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą.

1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu.

1937 m. Lietuvos rinktinė triumfavo II Europos čempionate Rygoje, laimėdama visas 5 rungtynes. Ši pergalė tapo svarbiausių laimėjimų ir krepšinio populiarumo pradžia Lietuvoje. Pranas Talzūnas buvo išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Laimėtas titulas suteikė Lietuvai teisę rengti Europos čempionatą. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. 1939 m. Lietuva dar kartą triumfavo, šįkart jau namuose, Kaune vykusiame III Europos čempionate, laimėdama visas 7 rungtynes. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju.

Moterų rinktinė taip pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.

Okupacija ir Žaidimas Sovietų Sąjungos Sudėtyje (1940-1990 m.)

Antrasis pasaulinis karas ir sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Nepaisant to, ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei ir pasiekė įspūdingų rezultatų:

  • 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus (TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius).
  • 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius).
  • 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus (TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius).
  • 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, Modestas Paulauskas pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju).
  • 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, Modestas Paulauskas išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką).
  • 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė tapo čempione, Modestas Paulauskas išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksike: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius).
  • 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, Modestas Paulauskas išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, Modestas Paulauskas išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: Modestas Paulauskas (TSRS tapo olimpine čempione).
  • 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Modestas Paulauskas (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius).
  • 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: Modestas Paulauskas (TSRS tapo čempionais).
  • 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: Sergejus Jovaiša (TSRS iškovojo sidabro medalius).
  • 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: Valdemaras Chomičius (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: Sergejus Jovaiša (TSRS iškovojo bronzos medalius).
  • 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: Sergejus Jovaiša (TSRS rinktinė tapo Europos čempionais).
  • 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius (TSRS tapo čempionais).
  • 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius, Arvydas Sabonis išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (TSRS rinktinė tapo čempionais, Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius (TSRS iškovojo sidabro medalius, Arvydas Sabonis išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius, Šarūnas Marčiulionis išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).
  • 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis (TSRS tapo čempionais).
  • 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis (TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius).
  • 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovojo sidabro medalius (rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas).

Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Atgimimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2000 m.)

Atgavus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšininkai vėl galėjo atstovauti savo šaliai svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava. 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, o 1995 m. Europos čempionate Atėnuose - sidabro medalius (Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP). 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė vėl iškovojo bronzos medalius.

Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados Lietuvos rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“.

2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius.

XXI Amžius: Nauji Triumfai ir Kartų Kaita (2001 m.-Dabar)

2003 m. Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė po 64 metų pertraukos vėl tapo čempionais (Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP). 2004 m. Atėnų olimpiadoje Lietuvos rinktinė užėmė 4 vietą.

2007 m. Europos čempionate Ispanijoje Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius (Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką). 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuva iškovojo 4 vietą.

2010 m. Pasaulio čempionate Turkijoje Lietuva iškovojo bronzos medalius (Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką). 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje Lietuva iškovojo sidabro medalius (Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką). 2015 m. Europos čempionate Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje Lietuva iškovojo sidabro medalius (Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką).

2017 m. Europos čempionate Suomijoje/Izraelyje/Rumunijoje/Turkijoje Lietuva iškovojo 9 vietą, o 2019 m. Pasaulio čempionate Kinijoje - taip pat 9 vietą. 2022 m. Europos čempionate Vokietijoje/Italijoje/Gruzijoje/Čekijoje Lietuva iškovojo 15 vietą.

Šiuo metu Lietuvos krepšinyje vyksta kartų kaita, tačiau tikimasi, jog nauja karta tęs pergalingas tradicijas ir garsins Lietuvos vardą pasaulyje.

3x3 Krepšinis: Naujas Puslapis Lietuvos Krepšinio Istorijoje

Pastaraisiais metais Lietuva sėkmingai skinasi kelią ir 3x3 krepšinyje. Po ilgokos pertraukos, 2018 m. atgimė Lietuvos 3x3 krepšinio čempionatas. 2018-ųjų vasarą vainikuoja 3x3 krepšinio asociacijos įsteigimas.

2019 m. Europos čempionate Lietuva buvo pavadinta būsima šio krepšinio sensacija.

2019 m. Šakių „Gulbelės“ komanda iškovojo teisę atstovauti Lietuvos rinktinei.

2019 m. Lietuva iškovojo bronzą Europos čempionate.

2019 m. Lietuvos aštuoniolikmečių trijulių rinktinė tapo Europos čempionais. Gabrielius Čelka pripažintas naudingiausiu čempionato krepšininku.

Lietuvos Krepšinio Pasiekimai: Medalių Lentelė

Apibendrinant Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimus, galima išskirti šiuos svarbiausius trofėjus:

  • Europos čempionatas: 3 aukso medaliai (1937, 1939, 2003)
  • Olimpinės žaidynės: 3 bronzos medaliai (1992, 1996, 2000)
  • Pasaulio čempionatas: 1 bronzos medalis (2010)

Legendiniai Lietuvos Krepšininkai

Per ilgą Lietuvos krepšinio istoriją išaugo daug talentingų ir atsidavusių žaidėjų, kurie savo pasiekimais įrašė savo vardus į istoriją. Tarp jų:

  • Arvydas Sabonis
  • Šarūnas Marčiulionis
  • Rimas Kurtinaitis
  • Šarūnas Jasikevičius
  • Saulius Štombergas
  • Modestas Paulauskas
  • Sergėjus Jovaiša
  • Valdemaras Chomičius

Lietuvos Krepšinio Treneriai

Lietuvos krepšinio rinktinei vadovavo daug patyrusių ir kompetentingų trenerių, kurie prisidėjo prie šalies krepšinio pasiekimų. Tarp jų:

  • Feliksas Kriaučiūnas
  • Pranas Lubinas
  • Vladas Garastas
  • Jonas Kazlauskas
  • Antanas Sireika
  • Ramūnas Butautas
  • Kęstutis Kemzūra
  • Dainius Adomaitis
  • Darius Maskoliūnas
  • Kazys Maksvytis

Kur Pergalės Ir Širdis: "Krepšinio Namai"

Siekiant išsaugoti ir puoselėti Lietuvos krepšinio istoriją, Kaune statomi "Krepšinio namai" - modernus multifunkcinis centras, kuriame bus šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Čia bus organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai ir E-sporto čempionatai.

tags: #palaikykime #lietuvos #krepsinio #rinktine #kartu