Nuo seno Lietuva garsėja kaip krepšinio šalis, tačiau pastaraisiais metais pastebimos tendencijos rodo, kad situacija keičiasi. Rūtos Meilutytės triumfas plaukimo varžybose įkvėpė naują baseinų statybos bangą. Tačiau Lietuvoje populiarėja ir kitos sporto šakos, ypač tenisas, kuriam vis daugiau dėmesio skiriama. Spartėja teniso aikštynų plėtra, tiek uždarų, tiek atvirų. Visuomeninė įstaiga (VšĮ) „Palangos teniso mokykla“ ir Lietuvos teniso federacijos valdybos narys Arūnas Grigalauskas aktyviai prisideda prie šios sporto šakos populiarinimo.
Teniso populiarumas Palangoje: tarp poreikio ir galimybių
Tenisas yra populiarus aktyvaus poilsio būdas, o kurortiniai miestai visame pasaulyje garsėja savo teniso aikštynais, kurie traukia teniso bendruomenės turistus. Palangoje ši sporto šaka visada buvo gyva: vyksta turnyrai, treniruotės, o poilsiautojai rodo didelį susidomėjimą. A. Grigalauskas pabrėžia, kad tenisas Palangoje yra labai populiarus, o turnyrai pritraukia daug dalyvių, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Tačiau jis apgailestauja, kad Palangos savivaldybė vis dar neskiria pakankamai dėmesio šiai sporto šakai, ypač sudarant sąlygas investicijoms į uždarus teniso kortus.
Savivaldybė ėmėsi veiksmų perimti senus teniso kortus Gėlių gatvėje. Teniso bendruomenės meilę šiai sporto šakai ir atsidavimą Lietuvos istorijai įrodė liepos 21-22 dienomis A. Grigalausko surengtas komandinis dvejetų turnyras „Lietuvos šimtmečio teniso taurė“, kuriame varžėsi 11 komandų.
Uždarų teniso kortų poreikis: sezoninių apribojimų įveikimas
A. Grigalauskas teigia, kad Palangai labai reikia uždarų teniso kortų, nes Lietuva nėra pietų šalis, o orai dažnai būna nepalankūs. Palanga siekia tapti miestu, atviru poilsiautojams ištisus metus. Tenisas yra neatsiejama poilsio dalis, populiarėjanti visame pasaulyje. Palanga pritraukia vis daugiau atostogautojų, todėl didėja ir užimtumo poreikiai. Žmonės renkasi teniso klubus žaisti, mokytis žaisti ir dalyvauti varžybose.
Palangos teniso mokyklos vadovas teigia, kad pastaruoju metu Palanga formuoja aktyvaus poilsio miesto įvaizdį, todėl uždarų teniso kortų neturėjimas yra didelė klaida. Vietos bendruomenė, įskaitant vaikus ir suaugusiuosius, neturi galimybių tobulinti savo įgūdžių, kelti sportinį meistriškumą ir turiningai leisti laiką žiemą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Esama teniso infrastruktūra Palangoje
Šiuo metu Palangoje yra trijų aikštelių atviri teniso kortai poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“, Vasaros teniso centras Gedimino gatvėje su dviem aikštelėmis. Teniso mėgėjai renkasi „Medūzoje“ ir „Linėjoje“, o prie viešbučio „Tenisas“ yra dvi iš septynių aikštelių. Visos jos yra atviros, todėl turnyrus sunku organizuoti ne vasaros sezonu.
Po lietaus aikštelė turi išdžiūti, todėl neįmanoma baigti varžybų arba jas perkelti į kitą vietą. Visos atviros aikštelės veikia nuo gegužės iki rugsėjo, o Palanga yra ne tik sezoninis kurortas. Daug kas čia įsigyja antrus namus ir nori leisti savaitgalius, todėl uždarų teniso kortų, veikiančių ištisus metus, poreikis yra didelis.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Lietuvoje pirmoji teniso aikštelė buvo įrengta apie 1900 m. Astravo dvare grafo Tiškevičiaus iniciatyva. Vėliau jų atsirado ir kituose dvaruose. Grafas Tiškevičius taip pat įrengė teniso kortus Palangoje prie savo dvaro. Tačiau pirmoji teniso sekcija buvo atidaryta tik 1919 m. Kaune. Nors žaidėjų nebuvo daug, jų entuziazmas ir organizuotumas populiarino šią sporto šaką visoje Lietuvoje. Šiandien Lietuvos teniso sąjunga vienija daugiau nei 40 klubų visoje šalyje, kuriuose žaidžia daug jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių.
Savivaldybės vaidmuo ir perspektyvos
Daug metų buvo plėtojama idėja populiarinti tenisą Palangoje, vyko diskusijos su Savivaldybe ir netgi buvo planuojama įrengti modernų sporto centrą su uždarais teniso kortais kartu su baseinu. Tačiau įgyvendinant idėjas, teniso kortų nebeliko, liko tik baseinas. Buvo svarstoma galimybė statyti teniso kortus Bangų gatvėje vietoj planuotos ledo arenos. Šiuo metu šis sklypas leidžiamas privatizuoti, tačiau jo aukciono kaina yra neadekvati tokiam objektui.
A. Grigalauskas teigia, kad sporto objektams statyti skirtas sklypas parduodamas už komercinę kainą, todėl sunku patikėti, kad atsiras investuotojas. Sportinė veikla greitos grąžos neduoda, tai yra ilgalaikė investicija, kuri iškart neatsipirks.
Taip pat skaitykite: Palangos futbolo mokyklos raida
Miesto infrastruktūros balansas ir teniso kortų įtaka
Palanga gražėja, statomi nauji ir remontuojami seni keliai, daug nekilnojamojo turto objektų, tačiau atvykus į miestą gražiu įvažiavimu, žmonėms reikės kažką veikti. Trūksta kultūros, sporto ir sveikatinimo infrastruktūros objektų. Pastačius uždarus kortus Palangoje, be jokios abejonės, atsirastų daugiau besiilsinčios teniso bendruomenės. Žmonės, ne tik profesionalūs sportininkai, norėtų čia atvažiuoti ir ne sezono metu, nes žinotų, kad lyjant lietui galės žaisti savo mėgstamą žaidimą.
Anot A. Grigalausko, tenisu domisi palangiškiai vaikai ne tik vasarą, bet ir žiemą. Ne sezono metu į treniruotes susirenka apie 50 vaikų, o vasaromis dar daugiau. Palangos teniso klubas vienija daugiau kaip 50 narių, o šiemet įkurtas dar vienas, kuris suvienijo kurorto teniso mokyklos vaikų tėvelius. Kol kas sąlygos yra blogos, į sporto salę vaikai patenka tik du kartus per savaitę, čia treniruotis gali tik po 1 valandą, o norint pasiekti maksimalų sportinį lygį, reikia sportuoti apie 4-5 kartus per savaitę.
Vaikai noriai dalyvauja vidaus varžybose, bet jiems sunkiai sekasi konkuruoti su tais, kurie treniruojasi pritaikytoje salėje ir turi daugiau galimybių. Klaipėdoje yra dveji uždari teniso aikštynai, o Palanga vis dar delsiama.
Mitas apie teniso elitinį statusą ir jo paneigimas
A. Grigalauskas apgailestauja, kad visuomenėje vyrauja mitas, jog tenisas yra prabangi, elitinė sporto šaka. Tačiau tai nėra vien turtuolių žaidimas, jį mėgsta visi, kas domisi ir nori sportuoti. Tai elegantiška, pasaulio sporto šaka numeris du.
Į Palangą dažnai atvyksta pasaulinio garso treneriai, taip pat yra ir vietinių, turinčių licencijas. Jei viename turnyre dalyvauja 50-60 žmonių, jie atvyksta su tėvais, treneriais ir palaikymo komandomis. Tenisininkai kuria visai kitokį miesto vaizdą. Jie pritrauktų bendruomenę, ne tą, kuri sėdi „Laukinių vakarų salūne“, o sportuojančius, siekiančius savo tikslų ir formuojančius sveiko miesto įvaizdį žmones. Todėl kurorto savivalda turėtų apsispręsti, kokios Palangos reikia.
Taip pat skaitykite: Sportas Palangoje: ką veikti?