Panevėžys, tarpukariu pelnytai vadintas garsių sportininkų kalve, turėjo kuo didžiuotis. Miestas išugdė lengvosios atletikos karalienę, tituluotą lietuviškuoju Džesiu Ovensu, ir bokso legendą, kuri tik Paryžiaus olimpiadoje nusileido aukso laimėtojui. Šiame straipsnyje apžvelgiama Panevėžio krepšinio federacijos istorija, pradedant tarpukario sporto entuziastų pastangomis ir baigiant šiuolaikiniais iššūkiais.
Tarpukario sporto užuomazgos Panevėžyje
Tarpukario sportininkai ir sporto entuziastai susidūrė su daugybe iššūkių. Valstybė dar tik kūrėsi, trūko lėšų ir priemonių. Be to, vyravo nuomonė, kad sunkiai dirbantys žmonės ir taip prisisportuoja, o sportas - per didelė prabanga karų nualintai šaliai. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, net Lietuvos valdžios požiūris į sportą tarpukariu buvo gana prieštaringas.
Tačiau būta ir kitokių nuomonių, o jų šalininkai stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje. Pasak D. Pilkausko, 1922 metais įkūrus Lietuvos gimnastikos ir sporto federaciją, netrukus vienas po kito ėmė steigtis ir jos skyriai. Po metų - 1920-aisiais - ją pakeitė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga. 1922 metų pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą: Lietuvos sporto lyga. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje. Tų metų birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“ - jos būstinė buvo Respublikos gatvėje.
Sporto šakos ir populiarumas
„Vis dėlto Lietuvoje iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas“, - pasakoja D. Pilkauskas. Futbolas greitai populiarėjo ir Panevėžyje. Istorikų žiniomis, 1922-ųjų pavasarį mieste vyko nemažai rungtynių - pavyzdžiui, Panevėžio lenkų ir Panevėžio berniukų gimnazijų.
Naujieji skyriai ypač daug dėmesio skyrė kūno kultūros, lengvosios atletikos, žaidimų sporto šakų populiarinimui. Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus. Sportuoti aktyvūs panevėžiečiai rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijos sode.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Pasak D. Pilkausko, tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Jo manymu, Panevėžio šaulių sporto klubas miesto sporto istorijoje tuo laikotarpiu suvaidino turbūt svarbiausią vaidmenį. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine. D. Pilkausko pasakojimu, buvo keturkovė: 100 ir 500 metrų bėgimas, šuoliai į aukštį ir šuoliai į tolį.
Istoriko teigimu, mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo nei didelių stadionų, nei specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. Pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Svainikų skyriuose. O 1934 metais Panevėžyje susidomėta mažai dar kam Lietuvoje žinomu fechtavimu.
„Maistas“ ir sportinis judėjimas
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti bendrovės „Maistas“ fabrikas. Kitąmet jis jau veikė, o netrukus ši įmonė tapo ir viena sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. Jo užduotis buvo vienyti visus įmonės Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti sporto šakas. Pasak D. Pilkausko, 1933 metų gegužę įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie kurios prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. Fabriko teritorijoje netgi įrengtos lauko teniso aikštelės. Koks panevėžiečiams tapo svarbus sportas, rodo ir miesto stadiono tarp Agronomijos gatvės (dabartinė Marijonų gatvė) ir A. O „M.S.K.“ labiausiai išpopuliarino futbolas.
1936 metais klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju, o 1937-aisiais „Maisto“ komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estais. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2. 1939 metais „Maisto“ futbolo komanda varžėsi srities Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Vienintelė iš tuomečių Panevėžio futbolo komandų, dalyvavusi tokio lygio varžybose. Turėjo jis ir krepšinio komandą, propagavo stalo bei lauko tenisą. Netrūko klube ir šachmatų entuziastų.
Žymūs sportininkai
„Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė, priklausiusi Panevėžio šaulių sporto klubui, - pasakoja D. Pilkauskas. O 1924 metų liepą Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiada, kurioje dalyvavo Panevėžio lengvaatletis šuolininkas į tolį M. Pasak jo, tai nebuvo paskutiniai šios panevėžietės sportininkės rekordai. Tais pačiais metais lengvaatletė pasiekė Lietuvos rekordą, į tolį nušokusi 4,85 metro, o kitąmet šalies rekordą gerino net tris kartus ir pirmąkart peržengė 5 metrų ribą, tautinėje olimpiadoje iškovojo penkis aukso medalius. „Ji buvo vadinama lietuviškuoju Džesiu Ovensu“, - pabrėžia D.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną. J. Levinas garsėjo ir kaip geras irkluotojas.
Žydų sporto draugija „Makabi“
Tarpukariu Panevėžio sportininkai buvo išties labai aktyvūs, patvirtina D. Pilkauskas. Kone visų mieste gyvenusių tautų atstovai turėjo savo sporto klubus - lietuviai, lenkai, žydai. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Tad netrukus, pasakoja D. Neilgai trukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje.
Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. Be to, 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžy. „Tai rodė, kad Panevėžio „Makabi“ sporto draugija kartu su Kauno buvo vienos aktyviausių“, - neabejoja D. 1930 metais „Makabi“ sporto draugijos nariai. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Pasak D. Pilkausko, Panevėžio žydų jaunimas mėgo ir boksą. O 1932 metais įvyko pirmos miesto stalo teniso pirmenybės. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio „Makabi“ atstovas Goldbergas, trečiąją - Zilbermanas. Pastarasis kartu su broliu laimėjo ir pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose.
Lietuvos sporto draugija „Makabi“ aktyviai veikė ne tik Lietuvoje. Kaip pasakoja D. 1932 metais į Palestiną dalyvauti pirmojoje makabiadoje vyko 80 Lietuvos žydų. Varžėsi „Makabi“ futbolo komanda, Libermanas dalyvavo 200 ir 400 metrų bėgimo rungtyse, O. Gurvičaitė-Šusterienė - stalo teniso, J. Jolkas - bokso. Visgi panevėžiečių atletų nebuvo.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
Žinoma, kad 1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Pastaroji prieš tai veikė keletą metų. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai. „Ji nespėjo plačiau išvystyti savo veiklos. Tuo metu dar labai trūko ir sporto inventoriaus, ir sporto aikštynų. Sportine veikla faktiškai užsiėmė tik tikri entuziastai“, - pasakoja muziejininkas.
Olimpinės žaidynės
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Šios varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. Kiek žinoma, dviračių sporto pirmeiviui I. Anolikui galiausiai už paskutinius pinigus teko įsigyti naują dviratį, nes nebuvo senajam suremontuoti reikiamų detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Pritrūkta lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir po ketverių metų vykusiose Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose. Individualioje plento rungtyje sportininkas nuo nugalėtojo atsiliko kiek mažiau nei valanda ir galutinėje įskaitoje užėmė 50-ą vietą iš 63.
Krepšinio federacijos veikla
Prieš šį savaitgalį Panevėžyje vyksiančią krepšinio šventę Aukštaitijos sostinėje įvyko ir keli Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) visuomeniniai renginiai. Antradienį LKF atstovai drauge su Panevėžio miesto valdžios nariais, kūno kultūros ir sporto centro auklėtiniais, „Lietkabelio“ klubo vadovais ir mirusiųjų artimaisiais lankėsi kapinėse ir pagerbė Anapilin iškeliavusių žinomų žmonių atminimą. „Tai buvo sporto entuziastai, daug dirbę visuomeniniais pagrindais, tiesiog sporto mylėtojai, uždegę savo pavyzdžiu kitus. Tiek V.Variakojis, tiek R.Sargūnas. Visi garsiausi Lietuvos krepšininkai yra jų mokiniai - pradedant Arvydu Saboniu. „Tai yra gera tradicija. Ketvirtadienį į Panevėžio mokymo įstaigas atkeliavo LKF socialinis projektas „Krepšinio diena mano mokykloje“. Panevėžio „Minties“ gimnazijoje ir Mykolo Karkos pagrindinėje mokykloje visą pusdienį vyko integruotos istorijos, kūno kultūros, dailės ir matematikos pamokos. Apie krepšinio istoriją Panevėžio moksleiviams pasakojo LKF garbės prezidentas, ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas. Šventėje apsilankė ir žinomi krepšininkai: Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ įžaidėjas Rolandas Alijevas ir Panevėžio „Lietkabelio“ atstovai Darrickas Leonardas, Gediminas Žalalis ir Ryanas Olanderis.
Teisminiai ginčai ir korupcijos skandalai
Pradžia kupina akibrokštų Nors Lietuvoje suorganizuoto Europos vyrų krepšinio čempionato aistros nurimo dar 2011-siais, tačiau ne ką mažiau jų kilo 2012-2013 metų sandūroje. Būtent 2013-ųjų pradžioje tuometinio STT Panevėžio skyriaus vadovo Povilo Urbšio (šiuo metu Seimo narys - aut. past.) koordinuojamos pajėgos veržėsi į įtariamųjų namus. Buvo atliekamos kratos, kurias vainikavo įtariamųjų sulaikymas. Lyg to būtų maža, teismas nesustojo ir daliai jų skyrė kardomąsias priemones - suėmimą. Tokia dalia teko tiek M. Balčiūnui, tiek D. Reimeikaitei, tiek D. Simėnui. Suimtojo statuso tąkart išvengė buvęs Panevėžio miesto meras. Šie asmenys buvo įtariami tuo, kad prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą galėjo būti parengtas planas, kuriame, anot pareigūnų, esą neteisėtai už Panevėžio miesto savivaldybės lėšas nuspręsta rekonstruoti uždarajai akcinei bendrovei „Via Unica“ priklausantį viešbutį „Romantic“. Jame krepšinio čempionato metu viešėjo Panevėžyje grupės etape žaidusių rinktinių žaidėjai ir atstovai. Bet mesti kaltinimai buvo tik pradžia, mat netrukus byla pasiekė teismą ir prasidėjo ilgas bei varginantis procesas. Taip kaltinamieji buvo priversti dalyvauti teismo posėdžiuose net keletą metų, kol tik vakar buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tiesa, jis dar gali būti skundžiamas apeliacine, o vėliau ir kasacine tvarka. Tad išlieka nemenka tikimybė, kad kelerius metus trunkantis košmaras dar nesibaigė.
Po šių metų spalio 15-ąją VAT priimto kaltinamiesiems palankaus sprendimo kyla natūralus klausimas, kas turėtų atsakyti už tai, kad nekalti žmonės daug metų buvo priversti mindžioti teismo slenkstį? Maža to, taip buvo rimtai pakenkta ir šių asmenų reputacijai.
Nustebo dėl užsitęsusio tyrimo STT Panevėžio skyriaus pareigūnams tuo metu vadovavęs ir jų veiksmus šiame tyrime iš pradžių kontroliavęs dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys pokalbį dėl sprendimo šioje rezonansinėje byloje pradėjo nuo trumpo monologo: „Asmeniškai nesu susipažinęs su priimto nuosprendžio motyvais. Noriu tik pabrėžti, kad tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas susijęs su krepšinio tema Panevėžyje, buvau STT valdybos Panevėžyje viršininkas. Bet realizacijos etape, kuris svarbus tyrimo eigai - nedalyvavau. Sulaikymai, apklausos, surinktų duomenų patikrinimai - jau vyko man nevadovaujant. Dabar teismas pripažino, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Mane nustebino ne pats nuosprendis, kuris dar nėra galutinis, tačiau tai, kad šios bylos tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai. Pagalvokite, daugiau nei penkeri metai. Net geriausias vynas per tiek laiko gali virsti actu.“
Paklaustas, kodėl subliuško tokie rimti kaltinimai byloje, P. Urbšys išreiškė abejones dėl tyrėjų ambicijų patraukti minėtus asmenis atsakomybėn: „Teismai dabar kitaip interpretuoja, kas per žala yra padaroma vienu ar kitu atveju. Anksčiau buvo vertinamas ne vien materialinis aspektas, bet ir prestižas, reputacija. Juk valstybės reputacijos atžvilgiu buvo padaryta didelė žala. Schema buvo tokia, kad reikėjo atnaujinti viešbutį, kuriame galėtų nakvoti krepšinio čempionato dalyviai. Savivaldybė nusprendė remti vieną dalyvį apeinant viešųjų pirkimų procedūrą. Panašu, kad vieni atrakino seifą, o kiti įėjo ir pasiėmė tiek, kiek reikėjo. Taip susiklostė, kad tas, kad atrakino seifą, tas nekaltas, o tas, kas paėmė, tas kaltas.“
V. Urbšys nenorėjo atsakyti į klausimą, kas vis dėlto turėtų atsakyti už tai, kad nekalti žmonės tiek metų krimto teisiamųjų duoną. „Gal pabandykime sulaukti visų teismų sprendimų. Neabejoju, kad šis nuosprendis bus skundžiamas. Kažkur ikiteisminiame tyrime buvo padarytas brokas. Už daug ką atsakinga yra tiek prokuratūra, tiek STT. Taip, STT betarpiškai dalyvavo įrodymų surinkime, atliko baudžiamojo persekiojimo veiksmus. Nuo tų atliktų veiksmų kokybės priklausė bylos baigtis“, - pokalbį užbaigė P. Urbšys.
M. Balčiūnas: emocijos - dviprasmiškos Po palankaus VAT sprendimo prabėgus šiek tiek laiko M. Balčiūnas atsakė į naujienų portalo tv3.lt klausimus. Pašnekovas mintimis sugrįžo keletą metų atgal ir prisiminė tas akimirkas, kai įsiveržus STT agentams negalėjo patikėti, kad jis nesapnuoja košmaro, o viskas vyksta iš tiesų. - Kokios emocijos apėmė po palankaus teismo sprendimo? - Emocijos - dviprasmiškos. Kaip ir reikia džiaugtis, bet supranti, kad vieną rytą atsikėlęs tiek problemų gali tiesiog iš giedro dangaus turėti. Tada tos emocijos pasidaro kitokios. Sunku patikėti, kiek neteisybės patyrėme iš valstybės, jos atstovų pusės. Tada supranti, kad kažkas nėra tvarkoje. Bet negalima mūsų atvejo suabsoliutinti. Nenoriu sakyti, kad viskas su mūsų teisine sistema yra blogai. Džiaugiuosi, kad yra galimybė apsiginti, nors tai ir kainuoja daug jėgų bei laiko. - Sugrįžkite mintimis į pačią šios istorijos pradžią. Kokie prisiminimai išlikę? - Pradžia buvo tikrai netikėta. Atvažiavo būrys pareigūnų ir pradėjo aiškinti mano situaciją. Ilgą laiką galvojau, kad įvyko visiškas nesusipratimas. Nes aiškiau nei buvome padarę, neįsivaizdavau kaip dar galima padaryti. Maža to, viskas buvo oficialiai patvirtinta. Maniau, kad ramiai išsiaiškinus, galima bus tą nesusipratimą išspręsti, bet stipriai klydau. Bylos lūžis įvyko, kai į šią istoriją įsikišo Generalinė prokuratūra. Iki tol Panevėžio prokuratūros ir vietos STT pareigūnų veiksmai kėlė pagrįstų abejonių dėl logiškumo, ketinimų, intencijų, interesų. Viskas atrodė kaip surežisuotas spektaklis. Mane ramiai informuoja, demonstratyviai uždeda antrankius. Tokia visa eiga pamažu gniuždė. Pagalvokite, kaukėti vyrai pradeda tave visur vedžioti, vežioti. Prasideda komentarai. Ir tu neturi net mažiausios galimybės pasisakyti, nes esi pasirašęs popierius to nedaryti. Jie nuvežė mane į izoliatorių. Tada pradėjo braižyti konkrečiai melagingas schemas. Pradėjo mane įtikinėti, kad kiti (įtariamieji - aut. past.) apie mane šneka blogus dalykus. Bet juk negali būti tiesos paieškos pagrįstos melu. - Kaip vertinate tokius pareigūnų darbo metodus? - Aš tuo metu buvau naivus. Negalvojau, kad egzistuoja tokie parodymų išgavimo metodai. Pagal jų nupieštą situaciją, kone turėjau pakelti aukštyn rankas ir savo noru žengti į kamerą. Tikrai neadekvačios priemonės buvo pasirinktos. Bet tai tęsėsi iki tol, kol nesureagavo Generalinė prokuratūra. Vieną dieną parašiau jiems laišką. Nebesuvokiau, kad gali tokie dalykai vykti iš pareigūnų pusės. Bandžiau rodyti dokumentus, bet viskas atsimušdavo tarsi į sieną. Atrodė, kad pareigūnai aklai vykdo kažkieno nurodymus ir jiems mano argumentai yra visiškai nė motais. Laimei Generalinė prokuratūra pamatė, kas vyksta Panevėžyje. Jie kreipėsi į kolegas Panevėžyje, kurie nebežinodami, kaip elgtis, tą pačią dieną nutarė perduoti bylą teismui. Taip prasidėjo bylos nagrinėjimas, kuris užtruko beprotiškai daug laiko.
Advokatas: prokurorai turėtų atsiprašyti Paklaustas, kas turi prisiimti atsakomybę, dėl daug metų užsitęsusios rezonansinės bylos M. Balčiūną teisme atstovavęs advokatas Gintaras Černiauskas pradėjo nuo to, kad, valstybės institucijos (šiuo atveju prokuratūra - aut. past.) turi teisę kilus įtarimams pradėti ikiteisminį tyrimą. Šįkart (bent jau šioje instancijoje - aut. past.) pateikti sunkūs kaltinimai subliuško. Gal tada verta susimąstyti apie kaltinamųjų patirtos žalos atlyginimą? „Žala atlyginama, kai būna padaryti grubūs įstatymo pažeidimai, kurie žmogui sukelia kančias, išgyvenimus (pavyzdžiui, neteisėtas įkalinimas - aut. past.). Šiuo atveju, jei mes kreiptumėmės į teismą dėl žalos atlyginimo, net neabejoju, kad mums būtų pasakyta, jog pareigūnų veiksmuose nėra jokios kaltės. Tokią teisę jie turėjo, o išteisinamasis nuosprendis parodė, kad teisingumą galima pasiekti apsiginant teisme, įrodant savo nekaltumą“, - teigė G. Černiauskas. Anot jo, civilizuotoje valstybėje po tokių nuosprendžių prokuratūra atsiunčia atsiprašymo laišką: „Būtų gražu, jei Lietuvoje irgi taip pasielgtų. Bet neteko susidurti dar su tuo. Tačiau jei būčiau Generalinis prokuroras, tai įvesčiau tokią tvarką. Iš principo, manau, kad jei kalbėtume apie galutinį teismo sprendimą, tada jie (prokurorai - aut. past.) turėtų bent atsiprašyti. Būtų taip gražiai ir simboliškai užbaigta ši rezonansinė byla. Taip būtų parodyta pagarba žmonėms, kurie turėjo praeiti 6 metų pragaro kelią.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų komentaras: „Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vykdydama ikiteisminius tyrimus, atlieka reikalingus procesinius veiksmus, renka įrodymus, siekiant nustatyti, kokie asmenys ir kokią nusikalstamą veiką jie įvykdė. STT atliekamus ikiteisminius tyrimus kontroliuoja Prokuratūra, o teismai ikiteisminių tyrimų metu priima sprendimus dėl suėmimo, kardomųjų priemonių paskyrimo ir kt. Dėl Jūsų minimo atvejo, atkreipiamas dėmesys, kad tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimas. Prokuratūra turi teisę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad dėl viešbučio „Romantic“ savininkės nusikalstamų veikų baudžiamosios bylos buvo išskirtos iš ikiteisminio tyrimo dėl Panevėžio miesto savivaldybės lėšų panaudojimo ir buvo nagrinėjamos atskirai. Lietuvos teismų nuosprendžiais verslininkė pripažinta kalta dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo, kyšininkavimo, dokumentų suklastojimo.“
Prokurorų atstovų komentaras: „Prokuratūra šiuo metu susipažįsta su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, didelės vertės turto užvaldymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų organizuojant 2011 metų Europos krepšinio čempionatą Panevėžyje. Išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, bus sprendžiama dėl galimybės jį skųsti apeliacine tvarka.“
Romanovskio bylos atvejis Panevėžio krepšinio byla yra ne vienintelė, kuri prasideda itin skambiais STT bei prokurorų kaltinimų akordais, tačiau vėliau gėdingai nutyla. Galime prisiminti praėjusiais metais Aukščiausiojo Teismo išteisintą lobisto Andriaus Romanovskio pavyzdį. Beveik mėnesį praleidęs kalėjime, vėliau save ginti teismuose A. Romanovskis buvo priverstas net šešerius metus. Buvusio Seimo nario Vito Matuzo papirkimu kaltintas lobistas A. Romanovskis tik paskutinėje instancijoje galiausiai pripažintas nekaltu.
Primename, kad STT pareigūnai įtarė, kad V. Matuzas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymo projektus. Įtarta, kad už projektus sumokėjo A. Romanovskis. Pareigūnai bandė įrodyti, kad 55 tūkst. litų (beveik 16 tūkst. eurų) dydžio kyšis V. Matuzui per kelis kartus esą buvo duotas kaip parama jo kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui.
tags: #panevezio #krepsinio #federacija