Tauragė, miestas Lietuvos vakaruose, turtingas ne tik savo gamta ir istorija, bet ir sportinėmis tradicijomis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Tauragės sporto klubų istoriją, pradedant nuo pirmųjų sporto sąjungų įkūrimo, apžvelgiant svarbiausius įvykius ir pasiekimus, bei aptariant dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
Sporto Sąjungos Pradžia
Oficiali Tauragės sporto istorija prasideda 1922 metais, kai mieste buvo įsteigta Sporto sąjunga. Jos pirmininku tapo A. Laugalys. Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, sąjungos atstovai suaktyvino sportinį gyvenimą mieste. Jau 1924 metais Mokytojų seminarijoje futbolas buvo populiariausia sporto šaka. Vėliau aktyviausi buvo „Šaulių“, jaunalietuvių ir „Makabi“ sporto klubo futbolininkai.
Futbolo plėtrą Tauragėje tuo metu stabdė geografinė padėtis ir susisiekimo problemos. Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai buvo sunkiai pasiekiami, o artumas prie Vokietijos ir Rusijos sienų neigiamai veikė sportinį gyvenimą. Dėl prasto susisiekimo su kitais Lietuvos miestais tekdavo keliauti gyvuliniuose vagonuose ir su persėdimais. Nepaisant sunkumų, 1936 metais Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose varžėsi su dviem Telšių komandomis - „Džiugu“ ir JSO.
Pokario Metai ir Kelias į Aukštumas
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metais, Tauragės „Tauras“ neturėjo varžovų savo mieste ir be kovos pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kuriame ketvirtfinalyje pralaimėjo Klaipėdos „Sodybai“. 1946 ir 1947 metais („Tauras“) ir („Žalgiris“) nerungtyniavo antrojoje pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje).
1948 metais buvo šiek tiek pakeista Lietuvos futbolo pirmenybių tvarka ir Šiaurės zonoje Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3 vietą, pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kur šešių komandų finaliniame turnyre labai netikėtai užėmė antrąją vietą. „Sidabrinėje“ komandoje žaidė: V.Bauža, A.Paulikaitis, V.Geležūnas (vėliau rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Lietuvos rinktinėje), K.Rugys, J.Paulauskas, V.Petrovas, V.Kanitauskas (vėliau teisėjavo Lietuvos futbolo pirmenybių varžybose), S.Semionovas, J.Tampauskas, G.Miliūnas, P.Šmitas, P.Rimkus, D.Mažutis, V.Anikinas, A.Čumakovas.
Taip pat skaitykite: Tauragės krepšininkų veteranų veikla
Tačiau 1949 metais Tauragės „Žalgiris“ užėmė tik 13 vietą, o 1950 metais - paskutinę 16 vietą. Paskui Tauragės MSK (Maisto Sporto Klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimtas tik 1960 metais. Tauragiškiai užimdavo vietas tik turnyro lentelės viduryje.
1986 metais Tauragės „Tauras“ iškovojo Lietuvos „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje.
Netikėtas Triumfas ir Čempionų Titulas (1987 m.)
1987 metai tapo istoriniais metais Tauragės futbolui. Debiutantas Tauragės „Tauras“ netikėtai tapo LTSR aukščiausiosios lygos čempionu! Tais metais Lietuvos aukščiausiojoje futbolo lygoje dalyvavo 17 komandų, o „Tauras“ 23 rungtynes laimėjo, 7 sužaidė lygiosiomis ir tik 2 pralaimėjo (geriausias rodiklis lygoje). Komanda pasižymėjo puikia gynyba (praleido vos 15 įvarčių) ir rezultatyviu puolimu (įmušė 48 įvarčius). Puolėjas Remigijus Bubliauskas, pelnęs 20 įvarčių, tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju.
Po to, kai „Tauras“ ir Vilniaus SRT iškovojo vienodą taškų skaičių (po 53 tšk.), čempionas paaiškėjo papildomose rungtynėse Ukmergėje. „Tauras“ pirmavo 2:0, tačiau Vilniaus komanda rezultatą išlygino. Rungtynės, kaip ir vėliau sekęs pratęsimas nugalėtojų neišaiškino, o 11 m baudinių seriją geriau realizavo tauragiškiai - 3:2. Net 3 baudinius sulaikė „Tauro“ vartininkas Jaunutis Šetkus, kuris vėliau buvo pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandą.
Komandą rėmė Tauragės Mėsos kombinatas (direktorius R.Austrevičius) ir Tauragės sporto komitetas (pirmininkas E.Bendikas). Bene garsiausiu šios komandos žaidėju tapo Raimonas Vainoras, kuris 1988 m.
Taip pat skaitykite: "Tauras": praeitis ir ateitis
Nuosmukis ir Bandymai Atgaivinti Klubą
Po triumfo 1987 metais, klubas išgyveno nuosmukį. Iki Nepriklausomybės atgavimo „Tauras“ dar buvo tarp stipriųjų Lietuvos komandų, tačiau medalių nepelnė. 1990 metais vietoje „Tauro“ buvo suburta nauja komanda „Elektronas“, kuri vėliau buvo pervadinta „Tauru-Karšuva“ ir galiausiai - „Tauru“.
Tauragės klubas su pertrauka aukščiausiojoje lygoje žaidė iki 1998 metų, tačiau iškrito į I lygą. 2003, 2004 ir 2005 metų sezonai Tauragės „Taurui“ buvo nesėkmingi - LFF I lygos čempionatuose užimtos paskutinės 16-osios vietos. XXI a. pradžioje klubą rėmė statybos įmonė „Erra ir Ko“, tačiau šie metai buvo labai nesėkmingi - I lygoje užimtos paskutinės vietos ir 2006 metais praleistas II lygoje dėl pradėtos klubų licencijavimo tvarkos.
2007 metais klubas sugrįžo į I lygą, kur užėmė 11-ąją vietą tarp 12 komandų, o 2009 metais - ir į aukščiausiąją lygą. Tačiau pastaraisiais metais klubas susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir vėl atsidūrė ant išnykimo ribos.
Dabartinė Situacija: Finansiniai Sunkumai ir Nežinomybė
Šiandien FK „Tauras“ išgyvena itin sudėtingą laikotarpį. Praeityje dėl aukščiausių apdovanojimų šalies futbolo čempionatuose kovojusi Tauragė vėl pasiekė ribą, ties kuria futbolas mieste gali visai išnykti. FK „Tauras“ prieš dešimtmetį atgaivinę verslininkai išsilakstė, klubą valdančią VšĮ „Tauragės futbolas“ skandina įsiskolinimai.
Viena pagrindinių priežasčių - finansai. Anksčiau iš savivaldybės solidžią sumą kasmet gaudavusį klubą valdanti VšĮ „Tauragės futbolas“ šiemet liko be žymios paramos. Nors metų pradžioje savivaldybės taryba atleido viešąją įstaigą nuo nekilnojamojo turto mokesčio už stadioną bei greta esančias tarnybines patalpas, po mėnesio pareikalavo sugrąžinti beveik 83 tūkst. eurų. Kaip teigė Tauragės rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Ignas Kymantas, VšĮ „Tauragės futbolas“ pradelsti įsipareigojimai pagal skolos grąžinimo grafiką sudaro 22 440 Eur. Kol nebus padengti pradelsti įsipareigojimai pagal tvarkos aprašą, finansavimas negali būti skiriamas.
Taip pat skaitykite: Tauragės SM: praeitis ir dabartis
Miesto valdžia situaciją vertina blogai ir įžvelgia prastos vadybos problemą. Mero patarėjas ryšiams su visuomene Kasparas Bertašius negailėjo kritikos dabartinei situacijai.
VšĮ „Tauragės Futbolas“ Pozicija
Įstaigos atstovai teigia, kad vietoje pagalbos sulaukiantys žlugdančios politikos. „Tauragės futbolo“ vadovė D. Jonaitė teigė, kad priežastis lėmė pasikeitusi sporto finansavimo tvarka, dėl ko numatyta sporto klubams turėti 20 proc.
Klubas skolingas savivaldybei tapo 2021 m. vasario 17 d. tarybai priėmus sprendimą nutraukti 2016 m. sudarytą sutartį tarp VšĮ „Tauragės futbolas“ ir savivaldybės. Vasario 19 d. duomenimis, klubo įsiskolinimas savivaldybei yra 86 167 eurai.
Dėl šios situacijos klubas netenka galimybės pretenduoti į finansavimą ir kartu dalyvauti II lygos pirmenybėse, nes klubui vien savo lėšomis dalyvauti pirmenybėse yra finansiškai sudėtinga.
Galimos Ateities Perspektyvos
Nepaisant sudėtingos situacijos, viltis dėl Tauragės futbolo ateities dar gyva. Savivaldybės tarybos narys Raimondas Matemaitis teigė, kad net jeigu viešosios įstaigos neliks, klubo vardas ateityje gali atgimti. Jis priminė Vilniaus „Žalgirio“ pavyzdį, kuris po krizės buvo prikeltas naujų vadovų ir vėl tapo aukščiausios lygos lyderiu.
Tačiau, norint atgaivinti Tauragės futbolą, būtina spręsti finansines problemas, užtikrinti skaidrų valdymą ir pritraukti rėmėjus. Taip pat svarbu atgaivinti jaunimo ugdymo programas, kad jaunieji futbolininkai turėtų galimybę tobulėti ir integruotis į vyrų futbolą.
FK „Tauras“ istorija - tai ne tik futbolo klubo, bet ir viso miesto istorija. Klubo likimas priklauso nuo visos bendruomenės pastangų ir noro išsaugoti futbolo tradicijas Tauragėje.
Jaunimo Ugdymo Svarba
Aukštų rezultatų pasiekė Tauragės VJSM (Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos) futbolo skyriaus auklėtiniai. Iš gausybės jaunųjų Tauragės futbolininkų laimėjimų reikėtų išskirti 1975, 1980 ir 1981 metais užimtas pirmąsias vietas Lietuvos jaunių pirmenybėse. 1994 metais „Tauro“ jaunimo komanda Lietuvos dublerių pirmenybėse iškovojo auksą, finale rezultatu 1:0 įveikusi legendinio Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą. Pergalingą įvartį pelnė Lietuvos Olimpinės, o vėliau Nacionalinės rinktinės žaidėjas Aivaras Laurišas.
1959, 1977, 1986 ir 1996 metais Tauragės „Tauro“ jaunių komanda iškovojo Lietuvos jaunių pirmenybių sidabro medalius. Vien tik Lietuvos sporto draugijos „Nemunas“ jaunių pirmenybėse 8 kartus iškovotas auksas.
1961/62 m. gim. Tauragės VJSM komanda tapo Lietuvos moksleivių Spartakiados čempionais rajonų tarpe ir užėmė antrąją vietą tarp visų komandų, finale Klaipėdoje 1:2 nusileidę šeimininkų komandai.
Trenerio B.Kičo 1972/73 m. gim. Futbolininkai TSRS „Kolosok“ jaunučių pirmenybėse iškovojo garbingą III vietą. Jaunieji 1980 m. gim. futbolininkai (tr. J.Stažys) tapo Lietuvos mažojo futbolo 5×5 čempionais.
1979 m. gim. komanda (tr. J.Stažys ir S.Ivanovas) tapo mažojo futbolo 5×5 čempionais ir sidabro medalių laimėtojais.
Išugdyti du tarptautinės klasės meistrai, buvę Vilniaus „Žalgirio“ komandos žaidėjai V.Rasiukas ir V.Bridaitis. Senesnės kartos atstovas J.Bauža įžymus ne tik Lietuvoje, bet ir TSRS. Pradžioje jis gynė Vilniaus „Spartako“ vartus, vėliau Maskvos „Spartako“, USKA ir netgi TSRS Olimpinės rinktinės garbę. Vilniaus „Spartakui“ atstovavo P.Šeputis.
Negalima nepaminėti Vilniaus „Žalgiriui“ atstovavusių sporto meistro R.Biliūno, V. Ir St.Juridinis asmuo Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla (registracijos adresas Tauragės r. sav. Tauragės m. Prezidento g. 27A) išregistruotas 2018 m. rugsėjo mėn. 28 d., penktadienį.
Tauragės Vaikų ir Jaunių Sporto Mokykla: Sporto Tradicijų Puoselėtoja
Tauragės sporto mokykla, įkurta 1959 metais, yra svarbus sporto centras, ugdantis talentus ir garsinantis Tauragės vardą Lietuvoje bei už jos ribų. Ši mokykla išugdė daugybę žymių sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose.
Istorija ir Raida
Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla savo veiklą pradėjo 1959 metais. Per ilgą gyvavimo laikotarpį mokykloje buvo ugdomi sportininkai įvairiose sporto šakose. Pradžioje veikė tik kelios sporto šakos, tačiau laikui bėgant jų skaičius išaugo. 2012 metais mokykloje veikė net 10 sporto šakų skyriai, kuriuose sportavo 844 sportininkai, o juos treniravo 28 treneriai.
Sporto Šakos ir Treneriai
Per savo gyvavimo laikotarpį Tauragės sporto mokykloje buvo kultivuojamos įvairios sporto šakos:
- Lengvoji atletika: Pirmasis treneris - P. Samoška. Šiuo metu dirba A. Šlerjavičius (dirbantis jau 41 metus), T. Rimas, Z. Macaitis, S. Bajorinaitė.
- Krepšinis: Pirmasis treneris - A. Steponaitis. Šiuo metu dirba E. Žemgulis, O. Ežerskis, A. Regimantas, Tadas Rapolavičius.
- Rankinis: Nuo 1961 m. Pirmasis treneris - M. Zelba. Šiuo metu dirba I. Jurienė, D. Dumčienė, M. Ivanauskas, S. Andrejanova, R. Šiaurys, V. Zėringis, Simona Irgaševa.
- Futbolas: Nuo 1965 m. Treneriai R. Raišelis, J. Stažys. Šiuo metu dirba B. Kičas, A. Bendikas, Tadas Dargis, Sigita Bajorinaitė Masiulienė, Tomas Rimas, Alvydas Skurdelis.
- Graikų-romėnų imtynės: Nuo 1976 m. Pirmasis treneris - V. Chvedukas. Šiuo metu dirba V. Dovydaitis, K. Šegžda, S. Bucius, Aurimas Kalasovskas, Saulius Bucius.
- Šachmatai: Nuo 1980 m. Pirmasis treneris - R. Ogiala. Šiuo metu dirba A. Bitinas, A. Krasauskas, Audrius Bitinas, Greta Šimkienė.
- Boksas: Nuo 1981 m. Treneris J. Stasiulis, vėliau E. Kutujevas. Šiuo metu dirba G. Vaištaras, Giedrius Vaištaras.
- Badmintonas: Nuo 1985 m. Treneriai J. A. Šileris, M. Loveikis.
- Karatė: Nuo 1994 m. Treneris G. Cemnalianskis, Aurimas Galinaitis, Gintaras Cemnalianskis.
- Šaudymas: Nuo 2011 m. Treneris L.
Žymiausi Auklėtiniai
Tauragės sporto mokykla išugdė daug garsių sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose:
- Badmintonininkai: A. Stapušaitytė (2006-2010 Lietuvos čempionė, XXIX olimpinių žaidynių dalyvė), R. Stapušaitis (2008 Baltijos šalių 19 m. jaunimo čempionas, bronzos medalininkas, 2009 - čempionas, Lietuvos dvejetų čempionas), P. Bartušis (2008 Baltijos šalių 15 m. jaunių, 2009 - 19 m. jaunimo vicečempionas), D. Čepauskas, N. Karosaitė, A. Meilytė, D. Ražas.
- Boksininkai: A. Vyštartas (1994 Lietuvos jaunių čempionas, Europos jaunimo čempionato bronzos medalininkas, 1998, 1999 Lietuvos čempionas), M. Kiminius, K. Stoškus, M. Samušas, E. Žičkus, M. Natys, J. Bertašius, O. Aukštkalnis, V. Lembutis, M. Trijonis, K. Jonikas, P. Prišmantas, J. Optas, K. Pocius.
- Futbolininkai: V. Rasiukas, E. Malkevičius, V. ir S. Tamulevičiai, V. Britaitis, V. Bendikas, M. Stonys, E. Setkus, N. Astrauskas, R. Nausėda, O. Mozuratis.
- Kiokušin karatė kovotojai: S. Bajorinaitė (2003, 2004 Europos jaunių čempionė), A. Dadura (2005 Europos jaunių čempionas), R. Kairevičius (2005, 2006 Europos jaunių čempionas), I. Daduraitė (2005, 2006 Europos jaunių vicečempione), A. Galinaitis (2007 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkė), D. Balsytė (2008 Europos jaunių vicečempione, 2009 čempionė), J. Jankauskaitė (2010 Europos jaunių vicečempione).
- Krepšininkas: T. Jogėla (2009 Europos jaunučių vicečempionas, naudingiausiasis čempionato žaidėjas).
- Lengvaatlečiai: A. Genys (1982, 10 000 m ir maratono bėgimas), V. Šmidtas (1983, 100 m bėgimas), A. Komikas (1984, 100 m bėgimas), E. Matusevičius (1984, ieties metimas), R. Karosas (1995, estafetė 4 × 100 m), R. Rakštytė (1999, 2000, rutulio stūmimas), D. Šerpetys ir Z. Mažrimas (1999, estafetė 4 × 400 m), S. Kondravičiūtė (1987, 200 m bėgimas).
- Rankininkai: V. Zėringis, A. Valauskas, V. Vasiliauskas, Z. Mažutis, P. Mažutis, J. Mažutis, A. Mažutis, S. Vasiliauskas, V. Grosas, M. Matys, Š. Mičiulis, P. Zėringis, J. Kaučikas, E. Miknius, A. Skarbalius.
- Rankininkės: S. Astrauskienė-Mikašauskaitė, V. Čerškutė-Dulskienė, L. Obručaitė, V. Dabulskytė, D. Gečaitė, L. Bartašiūtė, L. Andriulytė ir A. Laurinavičiūtė.
- Šachmatininkai: J. Žiogaitė, T. Bitinas.
Šie sportininkai pasiekė aukštų rezultatų ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse arenose, garsindami Tauragės sporto mokyklos vardą.
Rankininkų Pasiekimai
Mokyklos rankininkai pasiekė įspūdingų laimėjimų:
- 1962 Lietuvos moksleivių taurės varžybose - 1 vieta.
- 1969 Lietuvos moksleivių pirmenybėse - 1 vieta.
- 1971 Lietuvos moksleivių spartakiadoje - 1 vieta.
- 1976 Nemuno draugijos pirmenybėse - 3 vieta, Lietuvos moksleivių finalinėse varžybose - 1 vieta.
- 1977 Lietuvos jaunių pirmenybėse - 2 vieta, vyrų tarprajoninėse varžybose - 3 vieta.
Rankininkių Pasiekimai
Mokyklos rankininkės taip pat garsėjo savo pasiekimais:
- 1961 Lietuvos moksleivių spartakiadoje - 2 vieta.
- 1974 Nemuno draugijos pirmenybėse - 3 vieta.
- 1976 Lietuvos moksleivių spartakiadoje - 2 vieta.
- 1976 SSRS Veržliojo kamuolio varžybose - 1 vieta.
- 1986 - 3 vieta, 1988 - 1 vieta (ši komanda ir 1987 Gintarinio kamuolio varžybose užėmė 1 vietą).
- 1980 Lietuvos jaunių rankinio čempionate A. Gabalytė ir L. Zelbaitė - 2 vieta.
- 1985 SSRS rankinio turnyre L. Karčiauskaitė, R. Mockutė, J. Noreikaitė, L. Pocevičiūtė, J. Simonavičiūtė, L. Toliušiūtė - 1 vieta.
Marcelinas Zelba: Rankinio Legendos Pėdsakas
Zélba Marcelinas (1931 01 16 Dvarviečiai, Varnių valsč., Telšių apskr. - 2017 06 16 Skaudvilė) - slidininkas, rankinio treneris. LSSR nusipelnęs treneris (1973). 1955 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Lietuvos (1952-1955), Nemuno sporto draugijos (1956-1957) vyrų slidinėjimo rinktinių narys. 1955-2000 Tauragės rj. Skaudvilės vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas, taip pat 1968-1977 Tauragės rj. Žymiausi ugdytiniai - tarptautinės klasės sporto meistrai: V. Čerškutė-Dulskienė, S. Mikašauskaitė-Astrauskienė, J. Cikaitė-Gedvilienė, J. Kaučikas, E. Miknius, S. Vasiliauskas, Z. ir P. Mažučiai, žaidę Lietuvos rankinio rinktinėje, Kauno Granito, Šiaulių Tauro vyrų ir Kauno Žalgirio moterų rankinio komandose. Lietuvos kilnaus sportinio elgesio (angl. Fair Play) laureatas (1999). Kūno kultūros ir sporto departamento sidabro medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (2001), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2005). Įkurta M. Zelbos rankinio klubo ekspozicija, 2004 įsteigtas muziejus, 2006 pavadintas M. Zelbos vardu.
Veikla Šiandien
Tauragės sporto mokykla aktyviai dalyvauja sporto renginių organizavime ir sporto klubų steigime. Mokykla siekia populiarinti sportą tarp jaunimo ir sudaryti sąlygas jiems tobulėti. Mokykla taip pat organizuoja įvairius sporto renginius, pritraukiančius dalyvių iš visos Lietuvos.
Pastarojo Meto Renginiai
Tauragės sporto centre nuolat vyksta įvairūs sporto renginiai ir treniruotės:
- Rankinio treniruotė „Su draugu“ Bastilijos sporto komplekse, kurioje krepšininkai išbandė rankinio aikštelę, o rankininkai pasidalino savo patirtimi.
- Tauragės sporto centro šachmatų turnyras, kuriame varžėsi daugiau nei penkiasdešimt moksleivių.
- Lietuvos moksleivių (2010-2011 gim. ir jaunesnių) sambo pirmenybės.
- LTU Basketball projekto įgūdžių treniruotė su treneriu Giedriumi Pečiulioniu.
- Graikų-romėnų imtynių turnyras, skirtas treneriui K. Šėgždai atminti.
Šie renginiai rodo, kad Tauragės sporto mokykla yra aktyvi ir gyvybinga sporto organizacija, prisidedanti prie sporto populiarinimo ir jaunimo ugdymo.
Sporto Bazės Atnaujinimas
Dar viena Tauragės rajono švietimo įstaiga gali džiaugtis atsinaujinusia sporto baze. Gruodžio 2 d. iškilmingai atidaryta renovuota Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokyklos „Modulio“ sporto salė.
„Modulio“ salės renovacijai skirta 99491,20 Eur.( 60 tūkst. Eur. skirta iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės, kitos lėšos - iš savivaldybės biudžeto).
Į atsinaujinusios sporto salės pristatymą atvykę Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, administracijos direktorius Modestas Petraitis, mero patarėjas Dovydas Kaminskas mokyklos bendruomenei palinkėjo stiprybės bei aukštų sportinių pasiekimų, įteikė krepšinio kamuolį.
„Didelį dėmesį skiriame rajono ugdymo įstaigoms - mokyklų, gimnazijų, darželių, neformalaus ugdymo įstaigų infrastruktūros gerinimui, aplinkos ir patalpų remontui.
Tauragės Sporto Centras
Svarbu paminėti ir Tauragės sporto centrą (įmonės kodas 188720931), kuris taip pat prisideda prie sporto plėtros Tauragėje.
Nauji Sporto Klubai ir Tinklai Lietuvoje
Lietuvoje taip pat populiarėja nauji sporto klubų tinklai, tokie kaip:
- Gym+: Didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais. Adresas: Konstitucijos pr.
- FORUM sporto klubas: Didžiuojasi tuo, jog jau nuo 2003 metų Lietuvoje siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas. Adresas: Vilniaus g.
- Gym+: Tai didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo. Adresas: Kareivių g.
- LEMON GYM: Vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje. Modernios, erdvios salės su naujausia įranga, plačiomis kardio, funkcinių pratimų ir laisvų svorių zonomis pritaikytos patogiam sportui. Adresas: Kuosų g.
- UAB "Economus": Esame sukaupę didžiulę patirtį naujų vaikų žaidimo aikštelių įrengime ir atliekant techninę jų priežiūrą. UAB "Economus'' vien per 2018 m įrengė per 70 naujų ES saugumo reikalavimus atitinkančių vaikų žaidimo aikštelių. Adresas: Birželio 23-iosios g.