Panevėžio krepšinio komanda, ilgą ir turtingą istoriją turintis klubas, išgyveno pakilimų ir nuosmukių laikotarpius, tačiau visada išliko svarbia Aukštaitijos regiono sporto dalimi. Nuo pat įkūrimo iki šių dienų, komanda ne kartą keitė pavadinimus, tačiau visuomet garsino Panevėžio vardą krepšinio aikštelėse.
Pradžia ir sovietinis laikotarpis
Krepšinio klubas „Lietkabelis“ įkurtas 1964 metais. Šis pavadinimas išliko net 32 metus. Panevėžiečiai namų rungtynes žaidė 1965 metais atidarytuose „Aukštaitijos“ sporto rūmuose. Iniciatorius - V. Variakojis. Dauguma Panevėžio komandos žaidėjų savomis rankomis prisidėjo prie šių rūmų statybų. Tuo laikotarpiu šiai komandai atstovavo tokie sporto meistrai kaip S. Atraškevičius, J. Balakauskas, A. Butkūnas, V. Juchnevičius, E. Kuodys, A. Matačiūnas, R. Petrauskas, R. Sargūnas, V. Stalilionis, J. Zičkus, E. Žurauskas, V. Variakojis ir kiti.
Iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) įsteigimo (1993 m.) „Lietkabelis“ buvo vienas stipriausių Lietuvos krepšinio čempionato klubų. Per šį laikotarpį, komanda, kurią nuo 1964 iki 1996 metų treniravo R. Sargūnas ir V. Paškauskas, du kartus tapo Lietuvos čempionais (1985 ir 1988 m.), tris kartus laimėjo trečią vietą (1983, 1984, ir 1991 m.), bei du kartus pateko į Lietuvos taurės varžybų finalą (1985 ir 1986 m.). Kiti pasirodymai šiuo laikotarpiu: 1964, 1965, 1968 ir 1989 m. 5 vieta, 1966 ir 1969 m. 6 vieta, 1970, 1971, 1980, 1986 ir 1993 m. 7 vieta, 1973 ir 1977 m. 11-12 vietos, 1975 m. 11 vieta., 1976 m. 9-10 vietos, 1979 m. 9 vieta, 1981 m. 8 vieta bei 1982, 1987, 1990 ir 1992 m.
Nuo 1978 iki 1986 metų „Lietkabelis“ atstovavo Lietuvai SSRS I lygos čempionate (antra pagal pajėgumą lyga Sovietų Sąjungoje). Per daugiau nei tris dešimtmečius Panevėžio klubui atstovavo didelis būrys žinomų Lietuvos krepšinio pasaulio žmonių: A. Baziukas, A. Brazys, R. Čivilis, V. Dambrauskas, A. Kairys, M. Karnišovas, J. Kazlauskas, A. Kriščiūnas, R. Kurtinaitis, V. Masalskis, O. Moisejenka, G. Leonavičius, R. Penikas, A. Povilonis, A. Šidlauskas ir kiti. Komandoje įgūdžius tobulino Panevėžio internatinės sporto mokyklos auklėtiniai, vėliau žaidę Lietuvos rinktinėje: G. Einikis, D. Adomaitis, A. Pazdrazdis, R. Brazdauskas, G. Markevičius ir kiti. Daugelį metų komandai vadovavo pagrindinio komandos rėmėjo „Lietkabelis“ gamyklos direktorius V.
Panevėžio „Lietkabelio“ klubas 1993-aisiais metais buvo vienas iš aštuonių Lietuvos krepšinio lygos steigėjų.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Aukso amžius
XX amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvos krepšinio čempionatas buvo visiškai kitoks. Geriausieji iš geriausiųjų visai neturėjo teisės žaisti Lietuvos pirmenybėse, o kiti SSRS čempionate rungtyniavusių ekipų krepšininkai atstovavo kelioms Kauno ir Vilniaus komandoms. Kauno „Žalgirio“ žaidėjai per Lietuvos pirmenybes išsiskirstydavo į „Drobę“, „Atletą“, „Bangą“, „Šilumos tinklus“, „Pilėnus“, Vilniaus „Statybos“ krepšininkai - į „Šviesą“, „Mokslą“, „Statybą“.
Šios dviejų didžiausių miestų komandos dažniausiai laimindavo medalius, tačiau kauniečiams ir vilniečiams būdavo nesaldu, kai prieš juos išsirikuodavo Vidmanto Paškausko treniruojamas „Lietkabelio“ penketas. Iš panevėžiečių sudarytoje komandoje nebuvo „Žalgirio“ ar „Statybos“ žaidėjų, bet Gintarui Leonavičiui, Ričardui Strašauskui, Virgaudui Simanavičiui, Virginijui Dambrauskui ir kitiems netrūko noro parodyti, kad ir jie moka žaisti krepšinį. 1983 ir 1984 metais šie vyrai iškovojo Lietuvos čempionato bronzos medalius, o 1985 ir 1988 metais nustūmė į šalį visas Kauno bei Vilniaus komandas ir dukart užlipo ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio. „Lietkabelio“ laimėjimo svorį galima geriau suvokti pažvelgus į kitų komandų sudėtis. O jose buvo išties nemažai garsių to meto krepšininkų. 1985 metais sidabro medalius laimėjusioje „Statyboje“ žaidė Rimas Girskis, Algimantas Pavilonis, Jonas Kazlauskas, Edmundas Narmontas, Vytenis Urba, bronzos medalius iškovojusioje „Drobėje“ - Algirdas Brazys, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas (šie trys krepšininkai tais pačiais metais tapo SSRS čempionais), Algirdas Linkevičius.
Devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ iškovojo penkis Lietuvos pirmenybių medalių komplektus (dar - bronzą 1990 m.). Tai nebuvo pirmieji Panevėžio krepšininkų laimėjimai. Dar 1950 ir 1951 metais trečiąją vietą dukart užėmė Panevėžio „Spartakas“, o 1956 ir 1963 metais Lietuvos spartakiados bronzos medalius ir kartu Lietuvos pirmenybių bronzos medalius laimėjo Panevėžio rinktinė. Tad panevėžiečių kolekcijoje jau yra ir auksas, ir bronza, tačiau dar nėra Lietuvos pirmenybių sidabro.
Antrąją vietą Panevėžio komandos dažnai užimdavo Lietuvos taurės turnyre. Nuo 1950 iki 1986 metų „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net šešis kartus nusileido tik nugalėtojams, bet patys panevėžiečiai Lietuvos taurės nė sykio neiškovojo. Kaip ir šiais metais, kai Karaliaus Mindaugo taurės finale „Lietkabelis“ pralaimėjo „Žalgiriui“.
Vėlyvuoju sovietmečiu Panevėžys buvo trečias pagal svarbą Lietuvos krepšinio miestas. Kauno ir Vilniaus komandos tuo metu žaidė SSRS čempionato aukščiausioje lygoje, o „Lietkabelis“ gavo teisę rungtyniauti antrojoje sovietų krepšinio pakopoje - pirmojoje lygoje. Panevėžio koziriu tapo dar 1965 metais atidaryti sporto rūmai. Nei Klaipėda, nei Šiauliai tokios arenos neturėjo, dėl to į kovas su kitų respublikų komandomis buvo pasiųstas „Lietkabelis“, o ne Klaipėdos „Neptūnas“ arba Šiaulių „Statyba“, kurių rezultatai Lietuvos pirmenybėse tuo metu buvo panašūs (klaipėdiečių - net truputį, bet stabiliai geresni).
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
SSRS pirmojoje lygoje „Lietkabelis“ debiutavo 1977 metais ir žaidė septynis sezonus (su pertraukomis). Per sąjungines varžybas Panevėžio ekipa vertėsi ne vien savo pajėgomis. „Lietkabeliui“ padėdavo vyresnės kartos buvę „Statybos“ ir „Žalgirio“ krepšininkai ar į pagrindinę sudėtį dar nepatekdavę „Žalgirio“ dubleriai. „Lietkabelio“ aprangą pasimatavo ir Rimas Kurtinaitis, J.Kazlauskas, A.Brazys, Mykolas Karnišovas, Vitoldas Masalskis, Raimondas Čivilis, Gintaras Einikis.
Nors Panevėžio komanda sulaukdavo pastiprinimo, jos rezultatai rezultatai SSRS pirmojoje lygoje nebuvo labai geri. „Lietkabelis“ tik kartą pateko į antrąjį šešetą (varžybos iš pradžių vykdavo grupėse, paskui komandos kovodavo dėl 1-6, 7-12 vietų ir t.t.) ir užėmė devintąją vietą (1981 m.).
Nepriklausomybės laikotarpis
Atkūrus Nepriklausomybę, „Lietkabeliui“ porą sezonų dar pavyko likti tarp stipriausiųjų. 1991 metais panevėžiečiai Lietuvos pirmenybėse atsiliko tik nuo „Žalgirio“ bei „Statybos“ ir vėl iškovojo bronzos medalius. „Žalgiris“ ir „Statyba“ buvo ką tik pasitraukę iš SSRS pirmenybių, todėl kitos komandos net nesvajojo išstumti juos iš dviejų pirmųjų pozicijų, bet tarp „paprastų mirtingųjų“ „Lietkabelis“ buvo geriausias.
1992 metais „Lietkabelis“ užėmė ketvirtąją vietą. Mažajame finale Panevėžio krepšininkai tik po lygios kovos nusileido Kauno „Atletui“. Bet jau kitą sezoną, paskutinį prieš LKL įkūrimą, Panevėžio krepšinio pozicijoms buvo suduotas skaudus smūgis - penktojo pagal dydį Lietuvos miesto komanda šalies pirmenybėse nukrito į septintąją vietą. Lietuvoje tuo metu sustiprėjo nedidelių miestų Plungės ir Šilutės komandos, jau LKL laikotarpiu krepšinio tradicijas pamažu atgaivino Šiauliai, kelis sezonus favoritams akis draskė Alytaus klubas, o Panevėžys dažniausiai net neturėjo ambicijų sudrumsti lyderių ramybę.
Pavadinimų karuselė ir sunkumai
Panevėžio komanda nuo XX amžiaus pabaigos labiausiai pasižymėjo ne rezultatais, o dažnai keičiamu pavadinimu. Šiandien net ištikimiausiems Panevėžio krepšinio aistruoliams tikriausiai būtų sudėtinga išvardinti visus buvusius komandos pavadinimus: „Kalnapilis“ (1996-1999 m.), „Sema“ (1999-2000 m.), „Panevėžys“ (2000-2001 m.), „Preventa-Malsena“ (2001-2002 m.), „Malsena“ (2002-2003 m.), „Aukštaitija“ (2003-2004 m.), dar kartą „Panevėžys“ (2004-2007 m.), „Techasas“ (2007-2011 m.). Tik 2011 metais ant Panevėžio krepšininkų marškinėlių vėl, po 15 metų pertraukos, atsirado primirštas žodis „Lietkabelis“.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
Per 23 sezonus (1993-2016 m.) Panevėžio komanda tik 11 kartų pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. O ir ten patekusi sužaisdavo vos dvejas ar trejas rungtynes ir iš kovos dėl medalių pasitraukdavo jau ketvirtfinalyje. Tris kartus Panevėžio ekipa LKL čempionate užėmė paskutiniąją vietą (1996 ir 1998 m. - dešimtąją, 2002 m. - devintąją). 2002 metais paskutinėje vietoje likęs Panevėžio klubas turėjo žaisti perėjimo rungtynes. Jose panevėžiečiai įveikė stipriausią antrosios pakopos (tuometinę Lietuvos krepšinio A lygos) komandą Kėdainių „Nevėžį“. Žemiausią vietą Panevėžio komanda užėmė 2012 metais, kai liko vienuolikta tarp dvylikos ekipų. Tą sezoną „Lietkabelis“ aplenkė tik Palangos „Naglį“.
Negalima teigti, kad per tuodu dešimtmečius Panevėžio krepšinis visai nematė šviesos tunelio gale. Dar XX amžiaus pabaigoje vilties kibirkštį panevėžiečiams įžiebė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių Benas Gudelis. Jam priklausiusi bendrovė „Sema“ tapo pagrindine klubo rėmėja, o į komandą 1999 metais buvo pakviesti visas būrys patyrusių krepšininkų: Vaidas Jurgilas, Darius Dimavičius, Martynas Purlys, Nerijus Zabarauskas, daugelio Lietuvos sirgalių numylėtiniu tapęs kamerūnietis Herve Djoumbi. Truputį anksčiau į Panevėžį atvyko Kęstutis Kemzūra, o sezonui jau įsibėgėjus komandos treneriu tapo Alfredas Vainauskas. Tačiau A.Vainauskui nepavyko sukurti pergalių recepto, kovoti dėl medalių norėjusi „Sema“ užėmė tik šeštąją vietą ir B.Gudelio ūpas kelti Panevėžio krepšinį užgeso. Jau prieš kitą sezoną visi garsiausi krepšininkai išsivažinėjo, o panevėžiečių viltys buvo atidėtos „iki geresnių laikų“. Tapti kitu „geresnių laikų“ šaukliu bandė bendrovės „Techasas“ savininkas Darius Gaudiešius, ėmęsis vadovauti Panevėžio klubui 2007 metais. Vis dėlto greitai paaiškėjo, kad D.Gaudiešiui geriausiai sekėsi pliaukšti liežuviu.
Sugrįžimas į elitą
Nuo pat pirmųjų lygos egzistavimo akimirkų čempionate rungtyniaujanti Panevėžio ekipa nepraleido nė vieno sezono. Keitėsi tik komandos pavadinimai - „Lietkabelis”, „Kalnapilis”, „Sema”, „Panevėžys”, „Preventa - Malsena”, „Aukštaitija”, „Techasas”. Ir nors Panevėžio klubas stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniauja nuo pat jos įkūrimo pradžios, panašu, kad būtent šis sezonas jiems gali būti rekordiškai geras. Visus kozirius savo rankose laikantys panevėžiečiai pasiryžę perrašyti klubo istoriją. Vieną rekordą „Lietkabelis” šiemet jau pagerino - prieš pat Šv. Kūčias į Panevėžio komandos areną rungtynėse su Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipa susirinko 5002 žiūrovai. Tačiau „Lietkabelio” traukinys sustoti nežada ir dar bent keli rekordai šį sezoną gali kristi su trenksmu. Šiuo metu Panevėžio ekipa turnyrinėje lentelėje užima antra vietą. 24-ąjį sezoną lygoje žaidžiantis „Lietkabelis” yra iškovojęs 14 pergalių ir patyrės 3 pralaimėjimus. Per visa klubo istoriją, Panevėžio ekipai tik du kartus pavyko iškovoti daugiau pergalių, tačiau tam prireikė viso sezono. Praėjusiame sezone „Lietkabelis” 16 kartų buvo stipresnis nei varžovai, tačiau pralaimėjo 23 mačus, o 1998-1999 metų sezone pergalę šventė 18 kartų, bet 24 kartus pripažino priešininkų pranašumą. Dabar „Lietkabelis” turi iškovojęs 14 pergalių tik įpusėjus reguliariajam sezonui. Antroje vietoje besirikiuojantys „Lietkabelio” krepšininkai artimiausią persekiotoją „Lietuvos rytą” lenkia trimis pergalėmis, tiesa, vilniečiai yra sužaidę vienu maču mažiau. Kol kas aukščiausia vieta, kurioje reguliarųjį sezoną baigė panevėžiečiai, buvo 5-ta. Tokį rezultatą „Lietkabelis” pasiekė prieš dešimtmetį. Panevėžio ekipai niekada nėra pavykę peržengti ir ketvirtfinalio barjero - 11 bandymų buvo nesėkmingi. 12 kartų „Lietkabelis” ir visas miestas apskritai liko be atkrintamųjų varžybų. Šį sezoną „Lietkabelio” tikslai kur kas rimtesni, o kalbos apie medalius nėra vien tik neįgyvendinama svajonė.
Panevėžio „Lietkabelis“ - vienas ilgiausiai šalyje gyvuojančių krepšinio klubų. Kurį laiką šešėlyje buvusi komanda į dienos šviesą grįžo su trenksmu ir praėjusį sezoną stojo ant nugalėtojų pakylos.
Įdomūs faktai
- Aistruoliai. Kad „Lietkabelis“ į Panevėžį sugrąžino susidomėjimą krepšiniu kalba visi, tačiau geriausiai tai iliustruoja skaičiai. Praėjusiais metais finalines LKL rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ stebėjo net 6969 krepšinio aistruoliai. Taip keliomis dešimtimis buvo pagerintas „Cido“ arenos lankomumo rekordas, užfiksuotas 2011 m. Europos krepšinio čempionato metu, ir keliais šimtais - „Lietkabelio“ rungtynių lankomumas.
- Pavadinimai. 1964 metais įkurto krepšinio klubo pavadinimas keitėsi net 9 kartus. „Lietkabelio“ pavadinimas komandos žaidėjų marškinėlius puošė nuo pat įkūrimo iki 1996 metų. 1996-1999 metais komanda turėjo Panevėžyje įsikūrusios alaus daryklos „Kalnapilis“ pavadinimą. Iki 2012 metų pavadinimas keitėsi dar šešis kartus: „Sema“, „Panevėžys“, „Preventa-Malsena“, „Aukštaitija“, dar kartą „Panevėžys“ ir „Techasas“. Prieš penkerius metus komandai vėl buvo sugrąžintas „Lietkabelio“ pavadinimas.
- „Aukštaitija“. 43 - tiek metų „Aukštaitijos“ sporto rūmai buvo pagrindine Panevėžio miesto ir „Lietkabelio“ namų arena. Jų statybą inicijavo stalo tenisininkas, krepšininkas ir treneris Vilhelmas Variakojis. Pasak amžininkų, prie šių rūmų statybų savo rankomis prisidėjo dauguma Panevėžio komandos žaidėjų. „Lietkabelis“ šio komplekso salėje žaidė iki pat 2008 m., kol tais metais Panevėžyje buvo atidaryta „Cido“ arena. 2008 metais spalio mėnesį duris atidarė naujoji „Cido“ arena, talpinanti 5656 krepšinio žiūrovų.
- Už trenerį vyresni broliai. Antrąjį sezoną „Lietkabelio“ komandai atstovaujantys broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai yra ketveriais metais vyresni už komandos vyriausiąjį trenerį Artūrą Štalbergą. Už trenerį trejais metais vyresnis ir kitas komandos žaidėjas - Simas Jasaitis. Vidutinis šį sezoną rungtyniaujančių „Lietkabelio“ žaidėjų amžius - 28 metai ir 10 mėnesių. O Gintaras Leonavičius yra trenerio bendraamžis. Dar devyni žaidėjai - jaunesni už A. Štalbergą. Pasak jo, treneriui svarbiausia - autoritetas, o tada nekils problemų ir dėl amžiaus skirtumų.
- Rekordas. Visų laikų geriausiu „Lietkabelio“ pasirodymu, skaičiuojant vienų varžybų metu pelnytus taškus, galima laikyti dvikovą su Vilniaus „Sakalais“. Prieš keturiolika metų spalį vykusių varžybų metu taškas po taško pavyko surinkti net 130! Tada buvo pagerintas ir asmeninis „Lietkabelio“ žaidėjo Mariaus Janišiaus rekordas - jis komandai padėjo pelnyti 36 taškus (17/23 dvit., 2/7 baud.). Tądien itin rezultatyviai žaidė abi komandos, nes „Sakalai“ pralaimėjo vos šešiais taškais.
- Ilgiausia partnerystė. Šiuo metu Panevėžio krepšinio komanda turi vieną generalinį rėmėją ir devynis pagrindinius rėmėjus. Viena didžiausių Panevėžio bendrovių „Kalnapilis“ komandą remia jau daugiau nei dešimt metų ir tai yra ilgiausiai be pertraukų besitęsianti komandos ir verslo partnerystė „Lietkabelio“ istorijoje. Šį rudenį bendradarbiavimo sutartis buvo pratęsta dar trejiems sezonams.
- Naujos tradicijos. Nuo praėjusio sezono labiausiai pasižymėjusiems komandos nariams teikiami specialūs žiedai su komandos simbolika. Kadangi pastarasis sezonas buvo itin sėkmingas, žiedai buvo įteikti visiems komandos nariams. Ateityje šį apdovanojimą teks užtarnauti - aukščiausias klubo individualus apdovanojimas bus teikiamas tik už ypatingus rezultatus.
- Gintaras Kadžiulis. 37-erių Gintaras Kadžiulis nuo 2014-ųjų užima „Lietkabelio“ trenerio pareigas. Įdomu tai, kad 1996-1999 metais jis pats rungtyniavo šiame krepšinio klube ir yra vienintelis žaidėjas į „Lietkabelį“ grįžęs trenerio amplua.
- Pravardės. Jei ant „Lietkabelio“ žaidėjų marškinėlių būtų surašyti ne jų vardai ir pavardės, o pravardės, kai kurių žaidėjų nugaras puoštų kitokie užrašai. Ant Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių nugarų matytume užrašus „Brolis“, Donato Tarolio - „Doncė“, Lorenzo Williamso - „Zo“, Ado Juškevičiaus - Juškė, Gintaro Leonavičiaus - „Lionė“, Vaido Čepukaičio - „Čepas“. O ant Luko Aukštikalnio, Simo Jasaičio, Žanio Peinerso ir Žygimanto Skučo marškinėlių būtų užrašyti tiesiog vardai - komandos draugai aikštelėje ir už jos ribų juos dažniausiai šaukia būtent taip. Ant Gary Taltono marškinėlių atsirastų inicialai GT.
Dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose
1999-2000 m. 2004-2005 m. sezone bei nuo 2007 iki 2012 m. Panevėžio miesto komanda rungtyniavo Baltijos krepšinio lygos (BBL) antrajame divizione (2007 m. pervadintas į BBL Iššūkio taurę), o nuo 2005 iki 2007 m. ir nuo 2012 iki 2014 m. žaidė pirmajame BBL divizione. Per dešimt metų šioje lygoje panevėžiečiai du kartus iškovojo pirmąją vietą (2005 m. „Panevėžys“ ir 2012 m. 2016 m. Panevėžio klubas pirmą kartą dalyvavo FIBA Čempionų lygos turnyre. 2018-2020 m. 2019-20 ir 2020-21 m. 2021-22 m. 2022-23 m. 2023-24 m. sezone „7bet-Lietkabelis“ laimėjo penktą LKL medalį paeiliui - bronziniame finale įveikti Vilniaus „Wolves“.
Dabartis
Šiuo metu komanda ir toliau sėkmingai rungtyniauja LKL čempionate, siekdama aukščiausių tikslų.