Panevėžio regbio gimnazija - tai ne tik ugdymo įstaiga, bet ir svarbus regbio sporto centras Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir išugdęs ne vieną garsų sportininką. Šiame straipsnyje panagrinėsime Panevėžio regbio gimnazijos istoriją, nuo jos ištakų iki šių dienų, prisimindami svarbiausius įvykius, trenerius ir auklėtinius.
Pradžia: sporto tradicijų formavimasis Panevėžyje
Regbio tradicijos Panevėžyje siekia 1971 metus, kai tuometinėje Tiksliosios mechanikos gamykloje buvo įkurta „Elektrono“ komanda. Jau 1972 m. ši komanda iškovojo Lietuvos čempionų titulą, du kartus laimėjo šalies regbio taurę ir iki 2007 m. sėkmingai gyvavo.
Panevėžio internatinė sporto mokykla (1965-1990)
Panevėžio internatinė sporto mokykla (ISM) buvo įkurta 1965 m. vietoje bendrojo lavinimo mokyklos-internato. Į mokyklą buvo priimta 420 moksleivių iš visos Lietuvos. Mokyklos tikslas buvo gabių sportui vaikų paieška, atranka ir rengimas siekti aukštų sportinių rezultatų.
Iš pradžių mokykloje veikė 4 skyriai - futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo ir sportinės gimnastikos. Vėliau, tenkinant Lietuvos sporto organizacijų poreikius, atidaryti dar 7 skyriai - dviračių, krepšinio, dziudo imtynių, stalo teniso, tinklinio, baidarių-kanojų irklavimo. 1975 m. įkurti filialai Trakuose.
Futbolo skyriuje mokėsi 60-80 jaunuolių, surinktų iš visos Lietuvos. Jame dirbdavo 3-4 treneriai. Žaidėjai treniruodavosi 2 kartus per dieną, gyveno bendrabutyje, buvo maitinami 4 kartus per dieną. ISM žinioje buvo Panevėžio centrinis stadionas, maniežas (60×30 m), plaukimo baseinas.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Mokyklos iniciatorius buvo būsimasis LFF pirmininkas Jonas Babravičius.
Treneriai ir auklėtiniai
Pirmuoju futbolo treneriu Panevėžio internatinėje sporto mokykloje buvo A. Banitauskas, E. Dūda. Pedagogais dirbo patyrę treneriai ir jauni KKI bei VPI absolventai, buvo daug kito personalo - bendrojo ugdymo dalykų mokytojai, auklėtojai, naktinės auklės, bendrabučio budėtojai, medicinos specialistai, techninis personalas, transporto ir sporto bazių eksploatacijos specialistai (iš viso ~200 žmonių).
ISM palaikė ryšius su Latvijos Murjano ir Estijos Talino sporto mokyklomis. Liaudies ūkio pasiekimų parodojo Maskvoje mokykla buvo įvertinta diplomu.
Per visą ISM gyvavimo laikotarpį, mokykla išugdė ne vieną garsų futbolininką, tarp kurių:
- Virginijus Liubšys
- G. Juzelėnas
- V. ir G. Abramavičiai
- V. Laniauskas
- E. Balvočius
- A. Mykolaitis
- V. Deveikis
- A. Petrauskas
- A. Klimavičius
- G. Rimkus
- R. Vilėniškis
- T. Markevičius
- „Žalgirio“ žymus žaidėjas, treneris S. Danisevičius
- Metus treniravo buvusį „Ekrano“, „Trakų“ strategą V. Urbonas
Taip pat, vyresniosios kartos žinomi krašto futbolininkai: V. Šnioka, broliai Šteinai, A. Šarkis, R. Tamašauskas, A. Likas, V. Putė, V. Niurka, A. ir K. Brazdžiūnai, J. Jaroškė, V. Stankūnas, S. Ribokas, V. Fadejevas, R. Gardzijauskas, A. Šlikas, E. Matulevičius, R. Frolovas, R. Kuzma, A. Markevičius, S. Pusvaškis, A. Pušnys, M. Sokolnikovas, žymus Panevėžio aktorius A.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Pasiekimai
Panevėžio sporto mokykla-internatas tarp tokių SSRS mokyklų visą laiką pagal sportininkų rezultatus buvo prizininkė. 13 moksleivių tapo SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais, 135 - sporto meistrais, buvę auklėtiniai gerino pasaulio ir Europos rekordus, 11 tapo olimpinių žaidynių laimėtojais ir prizininkais, 6 - pasaulio, 8 - Europos, 106 - SSRS čempionais, 37 - SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais. 3 moksleiviai (A. Kryževičius, L. Jurevičiūtė, S.
Pokyčiai ir reorganizacija (1990-2014)
1990 m. mokykla reorganizuota į dvi skirtingas, atskiroms žinyboms priklausančias ugdymo įstaigas: 19-ąją vidurinę mokyklą ir kompleksinę sporto mokyklą „Olimpas“. Mokykla pasirinko sportinę sveikatingumo kryptį. Kelerius metus ji buvo pripažinta sportiškiausia mokykla respublikoje.
Raimundo Sargūno sporto gimnazija: naujas etapas (nuo 2014 m.)
2014 m. kovo 27 d. Panevėžyje buvo atgaivinta Sporto mokykla (Raimundo Sargūno sporto gimnazija), kurioje vėl gali mokytis, sportuoti ir tobulėti talentingiausi šalies sportininkai. Gimnazijos futbolo treneriai stengiasi įdiegti žinių ir įgūdžių gabiausiems sportininkams iš visos Lietuvos.
Dabartinė situacija
Šiuo metu Raimundo Sargūno sporto gimnazija turi glaudžius ryšius su Lietuvos sporto universitetu (LSU), Vilniaus edukologijos universitetu. Sporto gimnazijoje labai didelį vaidmenį atlieka visas gimnazijos kolektyvas (komanda). Pradedant treneriais - kurie atrenka žaidėjus ir moko futbolo paslapčių, mokytojais - kurie suteikia bendrąjį formalųjį ugdymą, bendrabučio auklėtojomis - kurios kaip mamos prižiūri sportininkus jų gyvenamojoje erdvėje. Taip pat gimnazijos administracija ir žinoma tėvai, kurie betarpiškai padeda ugdyti sportininką, žmogų.
Gimnazijoje dirba patyrę treneriai, patys buvę profesionalūs žaidėjai, vėliau treniravę Lietuvos jaunimo rinktines: tai Virginijus Liubšys, Darius Žindulis, Povilas Lukšys ir Darius Butkus.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
Sąlygos mokytis ir sportuoti
Gimnazijoje maksimaliai subalansuota vieta ruošti aukštos klasės sportininkus. Čia suderintas mokslas su sportu: vyksta čempionatai, kuriuose gimnazijos sportininkai varžosi ir nugalėję patenka į Lietuvos rinktines. Subalansuotas maitinimas, kurį sportininkai gauna keturis kartus per dieną. Atsistatymui parenkami vitaminai, kurie atitinka visus reikalavimus.
Auklėtiniai
Futbolo sekcijoje išugdėme daug talentingų sportininkų, kurie žaidė U-16, U-17, U-19 bei olimpinėje rinktinėje ir yra kandidatai į Nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę.
Dabar Lietuvos futbolo jaunimo U-17 rinktinę atstovauja Motiejus Slivka, Gustas Žederštreimas, Evaldas Urmonas, Arnas Končius, Armandas Kučys (dabar jau išvykęs į Italijos futbolo akademiją), Vakaris Skibiniauskas, Faustas Steponavičius, Danas Šimkevičius. Taip pat miesto reprezentacinei komandai parengėme žaidėjus, kurie sėkmingai įsilieja į komandos gretas: Mindaugas Butkus, Rokas Lazdinauskas, Ronaldas Misevičius ir visa U-17 komanda.
Tikslai
Sporto gimnazija labai tampriai bendradarbiauja su Futbolo akademija „Panevėžys“, futbolo klubu „Panevėžys“ bei Lietuvos futbolo federacija. Mes norime, kad geriausi treneriai rengtų talentingiausius sportininkus. Tad visi norintys rinktis futbolininko kelią, turi rinktis sporto gimnaziją.
Regbis Panevėžio sporto gimnazijoje
Panevėžio sporto gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas ir regbiui. Čia jaunimą ugdo patyrę treneriai, tokie kaip Anatolijus Smirnovas, ilgametis Lietuvos nacionalinės regbio rinktinės vyr. treneris, regbio sporto meistras (1983 m.), daugkartinis Lietuvos regbio čempionatų prizininkas.
Anatolijus Smirnovas: kelias į regbį
Anatolijus Smirnovas gimė Barklainiuose (Ramygalos apylinkė). Profesionaliai sportuoti pradėjo būdamas 10 metų (1965 m.). V. Variakojo sporto mokykloje lankė tinklinio sekciją. Žaidė visų amžiaus grupių varžybose: jaunučių, jaunių, jaunimo ir atstovavo miesto vyrų komandai. Po tinklinio dar žaidė rankinį.
Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, buvo paimtas į armiją. Kadangi tinklinio komandos jau buvo suformuotos, o trūko rankininkų, jam buvo pasiūlyta rinktis rankinį. Taip 1,5 metų armijoje žaidė rankinį ir galėjo ne tarnauti, o sportuoti. Grįžęs į Panevėžį sulaukė ir tinklininkų ir rankininkų pasiūlymų, bet pasirinko - regbį. Nuo to viskas ir prasidėjo. Regbis tapo jo gyvenimu. Žaidė 28 metus ir neturėjo jokių rimtesnių traumų. 1979-80 m. pateko į geriausių miesto sportininkų dešimtuką. 1981-84 m. Kauno „Staklių“ regbio komandos sudėtyje (treneris Algimantas Brasas) žaidė aukščiausioje tuometinės TSRS lygoje ir esame užėmę net 4 vietą.
1983 m. derino žaidėjo ir trenerio darbą. 1986 m. V. Variakojo sporto mokykloje pradėjo dirbti ir regbio treneriu. Nuo 1989 m. iki dabar yra Panevėžio vyrų regbio komandos „Klevas“ vyr. treneris. Yra tapęs daugkartiniu Lietuvos čempionatų prizininku, taurių laimėtoju. 1995 m. tapo Lietuvos nacionalinės rinktinės antruoju treneriu, o po metų - vyriausiuoju treneriu. 17 metų savo rankose laikė šalies rinktinės vairą ir dar metus dirbo antruoju treneriu.
Su šalies rinktine yra pasiekę pasaulio regbio rekordą - 17 pergalių iš eilės keturių metų laikotarpyje. Su Lietuvos rinktine yra dalyvavę Europos čempionate ir pasaulio atrankos varžybose. Jo vadovaujama Lietuvos regbio rinktinė pasaulio reitinge pasiekė 42 vietą. Tai aukščiausias šalies rinktinės pasiekimas. 2015 m. gavo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) aukso medalį „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Jaunoji regbio karta Panevėžyje
A. Smirnovas džiaugiasi, kad mieste auga nauja regbio karta. Jaunieji jo auklėtiniai Kasparas Lukoševičius ir Nortas Albavičius atstovavo šalies rinktinę Europos čempionate. Gimnazijoje mokosi ne tik panevėžiečiai, bet ir rajono ir kitų miestų gyventojai. Visi mokiniai džiaugiasi puikiomis sąlygomis mokytis ir sportuoti. Yra puikus bendrabutis, nemokamas maitinimas.
Pasiekimai regbio-7 čempionate
Pasibaigė šalies regbio-7 jaunimo čempionatas, kuriame labai sėkmingai pasirodė Panevėžio atstovai. Paskutiniame ture, vykusiame Šiauliuose, trenerio Anatolijaus Smirnovo auklėtiniai iškovojo dvi pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą. Susumavus visų trijų turų rezultatus paaiškėjo, kad šalies regbio-7 jaunimo čempionais tapo šiauliečiai. Šalies vicečempionų treneris A. Smirnovas pasidžiaugė savo auklėtinių sėkme ir teigė, kad ši komanda ateityje gali labai daug pasiekti. Auga perspektyvi regbininkų karta, kuri sparčiai progresuoja. Trys komandos nariai - I. Žukas, L. Valeckas ir N. Šios ekipos žaidėjai sudaro pagrindą ir reprezentacinės vyrų miesto komandos, kuri dalyvauja Lietuvos regbio-15 čempionate. Panevėžiečių komandos didžioji dauguma žaidėjų dar mokosi. Miesto vyrų komanda - pati jauniausia Lietuvoje.
Regbio ateitis Panevėžyje
Panevėžio miesto savivaldybėje lankėsi Lietuvos regbio federacijos prezidentas Edmundas Ščavinskas, regbio treneriai Anatolijus Smirnovas ir Tautrimas Mažylis. „Aukštaitijos sostinėje siekiame atkurti suaugusiųjų regbio komandą, todėl atvykome aptarti klubo struktūros ir būtinų veiksmų šiai sporto šakai atgaivinti. Panevėžys turi gilias regbio tradicijas, siekiančias kelis dešimtmečius. Čia užaugo daug talentingų sportininkų, kurie nori sugrįžti į aikštę, tęsti treniruotes ir prisidėti prie regbio bendruomenės stiprinimo“, - sakė Lietuvos regbio federacijos prezidentas E. Ščavinskas.
Archeologiniai radiniai Panevėžyje: žvilgsnis į praeitį
Pradėjus Panevėžio miesto centrinėje dalyje įgyvendinti aikščių, gatvių, viešųjų erdvių rekonstrukcijų projektus, atliekama vis daugiau archeologinių tyrinėjimų, o jie suteikia vis daugiau žinių apie Aukštaitijos sostinės istoriją.
Pijorų kapinės
Pradėjus rekonstruoti Nepriklausomybės aikštę, šiaurės rytinėje jos dalyje archeologai aptiko naujų duomenų apie garsiuosius Panevėžio pijorus. Atkasti 66 kapai, kuriuose palaidoti XVII a. antroje pusėje - XIX a. pirmoje pusėje žmonės. Radiniai - monetos, kryželiai, medalionai, viena segė. Taip pat atkasti buvusios medinės koplyčios pamatai.
Radiniai prie Fotografijos galerijos
Vykdant Laisvės aikštės su prieigomis rekonstrukcijos projektą, po asfalto frezavimo darbų, nuo Š. Mero g. link Klaipėdos g. ir nuo Panevėžio bataliono g. link Vasario 16-osios g. atkastas senovinis grindinys ir dalis namo pamatų. Atkasta senovinio grindinio 18-19 amžiaus grindinio liekanos ir senovinio namo pamatai.
Evangelikų liuteronų kapinės
Pačioje Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą, buvo atkastas grindinys, siekiantis dar XVIII amžių. Grindinio plyšiuose archeologai aptiko XVII-XVIII amžių siekiančių keramikos dirbinių šukių bei 1730 metų carinę monetą. Taip pat atkasti palaikai, kurie gali priklausyti XVII amžiui. Tai gali būti evangelikų liuteronų kapinės.
Pijorai Panevėžyje
Pirmuosius Panevėžio švietėjus pijorų vienuolius 1727 m. šiame mieste įkūrė Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belazaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Dembskis, įpareigoję juos įkurti ir išlaikyti gimnaziją. Vienuoliai pastatė vienuolyną, mokyklą ir medinę Švč. Trejybės vardo bažnyčią. Po 1790 m. gaisro, smarkiai nukentėjus vienuolijos pastatams ir bažnyčiai, buvo atstatytas mūrinis vienaukštis vienuolynas, o 1803 m. - nauja bebokštė akmenų mūro bažnyčia, iš pradžių aptarnavusi tik vienuolyną ir mokyklą, vėliau - ir dalį Upytės parapijiečių. Kadangi šventovė buvo per maža, kapinėse pastatyta nedidelė medinė koplyčia, skirta vienuoliams ir jų mokiniams. Po 1832 m. vienuolynas uždarytas ir naudotas kariuomenės reikalams, o Švč. Trejybės bažnyčia 1847 m. atiduota stačiatikiams. Miesto katalikai kurį laiką naudojosi kapinių koplyčia, tačiau 1864 m. pijorų kapinės iš katalikų buvo atimtos, koplyčia uždaryta ir 1872 m. nugriauta. Jos vietoje pastatyta nedidelė cerkvelė. Nuo pat savo veiklos pradžios Panevėžyje pijorų vienuoliai rūpinosi pradine mokykla ir kolegija, kurios veikė iki pat vienuolyno uždarymo 1832 m. 1782 m. joje mokėsi 87, 1799 m. - 86 mokiniai. Pirmoje 18 a. pusėje vienuolyne vyko filosofijos studijos, buvo įvairiomis mokslo knygomis turtinga biblioteka. Pas pijorus mokėsi garsus architektas Laurynas Gucevičius.