Krepšinis, viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, turi turtingą ir įdomią istoriją. Šis straipsnis nagrinėja krepšinio taisyklių raidą, nuo pat jo atsiradimo XIX amžiaus pabaigoje iki dabartinių standartų.
Krepšinio Gimimas ir Pirmosios Taisyklės
Krepšinis gimė 1891 metais, kai Jamesas Naismithas, Masačusetso (JAV) koledžo kūno kultūros mokytojas, siekė sukurti naują sporto šaką, kuri paįvairintų studentų pratybas žiemos metu. Jis sugalvojo žaidimą, kuriame dvi komandos varžosi, mėgindamos įmesti kamuolį į krepšį. Pirmasis krepšinio mačas buvo sužaistas 1891 m. gruodį Masačiusetse (JAV). Iš pradžių Naismithas pristatė 13 pagrindinių krepšinio taisyklių. Pavyzdžiui, krepšinio tėvas numatė, kad jei kuri nors komanda padaro tris pražangas iš eilės, įskaitomas taškas į varžovų sąskaitą. Taip pat pirmojo mačo komandose rungtyniavo po 9 žaidėjus, tad iš viso aikštelėje vienu metu buvo 18 krepšininkų. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Springfieldo koledžo salėje tarp dėstytojų ir studentų komandų, kurias 5:1 laimėjo studentai.
Ankstyvieji Pokyčiai ir Moterų Krepšinis
Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 parengė S. Berenson Abbott, pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 03 22 Smitho koledže tarp studenčių. 1904 Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras.
Kėlinių Struktūra
Kaip jau minėta, pirmame krepšinio mače aikštelėje vienu metu žaidė 18 žaidėjų, tačiau laimėtojas buvo apsprendžiamas po dviejų kėlinių, kurie truko po 15 min., o tarp jų buvo ilgoji - 5 min. - pertrauka. Toks formatas atrodo gan keistai dabartiniame kontekste. Štai pagal FIBA taisykles yra žaidžiami keturi kėliniai po 10 min. Pertraukos tarp pirmo ir antro bei trečio ir ketvirto kėlinio trunka po 2 min., o ilgoji pertrauka yra 15 min. Tuo tarpu NBA žaidėjai mačuose praleidžia ilgiau laiko, nes sužaidžia keturis kėlinius po 12 min. Visgi į dvi dalis rungtynės vis dar yra padalintos NCAA, kur žaidėjai sužaidžia du kėlinius po 20 min. su 15 min. pertrauka tarp jų.
Pražangų Taisyklės
Pradinėse krepšinio taisyklėse už kumščio naudojimą, žingsniavimą ir fizinį kontaktą (varžovo laikymą, stumdymą, pargriovimą ar smūgiavimą) buvo skiriamos pražangos. Žaidėjui padarius dvi pražangas, jis buvo diskvalifikuojamas, iki kol buvo pelnyti taškai. Už grubias pražangas, kaip ir dabar, žaidėjai būdavo diskvalifikuojami visam mačui. 1911 m. žaidėjų pražangų, už kurias žaidėjai buvo diskvalifikuojami iš mačo, skaičius buvo padidintas nuo dviejų iki keturių, o 1945 m. vėl padidintas iki penkių pražangų. Visgi NBA pražangų limitas yra padidintas iki 6. 1922 m. žingsniai buvo pakeisti į taisyklių pažeidimą, klaidą ir nebelaikomi pražanga.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Baudų Metimai
Dabar nė vienas mačas neapsieina be baudų metimų, kurie padeda žaidėjams pelnyti taškus ne iš žaidimo, tačiau tokie metimai buvo įvesti tik 1894 m. Iš pradžių baudų metimo linija buvo nustatyta 21 pėdos atstumu (apie 6,4 m) nuo krepšio, o baudas galėjo mesti bet kas. Dėl šios priežasties komandose atsirasdavo specializuotų baudų metimų. Po metų, 1895 m., baudų metimų linija buvo perkelta arčiau, 15 pėdų (apie 4,6 m) atstumu nuo krepšio. Tik 1924 m. šių metimų taisyklė dar kartą pasikeitė ir pagal atnaujintą variantą baudos metimus turėjo mesti tas žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta.
Taškų Sistema
Iš pradžių sėkmingas metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip vienas taškas, o vienas taškas komandai taip pat buvo suteikiamas, kai priešininkas tris kartus iš eilės prasižengė. Pirmą kartą baudos metimai buvo įvesti 1894 m. Tiek pataikytas metimas į vartus, tiek baudos metimas buvo skaičiuojami kaip vienas taškas. 1896 m. taisyklės buvo pakeistos ir taiklus metimas į krepšį buvo skaičiuojamas kaip du taškai. Pradinėse taisyklėse taip pat nebuvo ir trijų taškų vertės metimų, o jie atsirado labai negreitai. Pirmą kartą toks konceptas buvo išbandytas 1945 m. NCAA rungtynėse, tačiau neįsitvirtino. NBA trijų taškų vertės metimas įvestas 1979-1980 m. sezone, o pirmajį oficialų tolimą metimą istorijoje pataikė Chrisas Fordas. FIBA taisyklėmis besivadovaujančiose rungtynėse tritaškiai atsirado tik 1984 m. Taip pat iš karto nebuvo sutarta ir dėl tritaškio linijos. NBA tritaškio linijos lankas nuo krepšio centro yra 7,24 m atstumu (23 pėdos ir 9 coliai). Tuo tarpu FIBA taisyklės šį atstumą numato 6,75 m (22 pėdos ir 1,75 coliai), nors iš pradžių buvo nubrėžtas 6,25 m nuo lanko.
Atakos Laikas
1954 m. NBA buvo įvestas 24 sekundžių metimo laikas, o tai buvo dar vienas svarbus žingsnis į priekį krepšinyje. Po dvejų metų panašiu keliu pasekė ir FIBA, kuri įvedė 30 sek. atakos laiką, o vėliau jis taip pat buvo sutrumpintas iki 24 sek. Tuo tarpu NCAA ir dabar atakai yra skiriama 30 sekundžių, o ne 35, kaip kad buvo iki 2015 m. Ši taisyklė galiojo nuo 1993 metų, kai nuo 45 sek. buvo sutrumpintas laikas iki 35.
Aikštės Vidurio Linija
1932 m. buvo nustatyta aikštės vidurio linija, kad būtų išvengta rungtynių vilkinimo. Iki tol puolanti komanda turėjo prabangą naudotis visa aikštele, o tai lėmė nuobodžias, mažai rezultatyvias rungtynes. Pridėjus aikštės vidurio liniją, gintis komandoms tapo lengviau, nes gynybai skirtas plotas sumažėjo iki pusės aikštės. Po metų, 1933 m., buvo įvesta taisyklė, reikalaujanti, kad komanda per mažiau nei 10 sekundžių turi persivaryti kamuolį už aikštės vidurio linijos. 2000 m. FIBA ir NBA šią taisyklę dar kartą pakeitė ir sumažino 10 sekundžių taisyklę iki 8 sekundžių.
FIBA ir NBA Taisyklės: Pagrindiniai Skirtumai
Nors krepšinio esmė išlieka ta pati, FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) ir NBA (Nacionalinė krepšinio asociacija) taisyklės turi tam tikrų skirtumų. Vienas iš pagrindinių skirtumų yra kėlinių trukmė: FIBA naudoja 10 minučių kėlinius, o NBA - 12 minučių. Taip pat skiriasi tritaškio linijos atstumas, pražangų limitas ir kitos smulkesnės taisyklės.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Krepšinio Aikštelė ir Inventorius
Krepšìnis, sportinis kamuolio žaidimas stačiakampėje (28 × 15 m) aikštėje. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti). Tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min (Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje - krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis, jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 g (moterims). Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, vienas jų vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Žaidimo metu įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos puolančiai komandai įskaitomi 2, iš trijų taškų zonos (iš tolesnio kaip 6,25 m nuotolio) - 3 taškai, už tikslų baudos metimą (iš 5,8 m nuotolio) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Krepšinis Lietuvoje: Istorija ir Pasiekimai
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra viena populiariausių sporto šakų. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 04 23 Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti. Ta diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena. Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 10 04-10. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). 1937 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 05 21-28 ką tik pastatytoje sporto halėje. Laimėję visas 7 rungtynes, Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
LKL Rekordai: Įspūdingi Pasiekimai
Šis sezonas Lietuvos krepšinio lygai (LKL) - 21-asis. Per visą gyvavimo laikotarpį stipriausioje šalies lygoje užfiksuota daug įspūdingų rezultatų, kurie buvo įrašyti į lygos rekordų knygą. Daugiausiai taškų per vienerias rungtynes pelnęs krepšininkas - Gintaras Einikis. 1995-ųjų metų kovo 31-ąją dieną tuo metu dar 25-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas įsirašė savo pavardę į LKL rekordų knygą. „Centras“ į Kauno NECA komandos krepšį įmetė net 61 tašką, o tai padaryti jam prireikė vos 24 minučių. Pūkis pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 68 naudingumo balus.Daugiausiai naudingumo balų per visą LKL istoriją surinkusių žaidėjų sąraše - trivaldystė. Nieko nuostabaus, kad po 68 naudingumo balus pavyko surinkti tiems krepšininkams, kurie yra tarp daugiausiai taškų per vieną mačą pelniusių žaidėjų. Pirmasis 68 naudingumo balais pasižymėjo „Olimpo“ legionierius P.Jonesas (1995.03.24), tačiau jau po savaitės (1995.03.31) neįtikėtiną pasirodymą surengė G.Einikis, pagal surinktą naudingumo koeficientą pasivijęs amerikietį. Kaip bebūtų keista, iki 2009-ųjų metų pavasario daugiausiai per vienerias rungtynes rezultatyvių perdavimų atlikusių žaidėjų sąraše karaliavo dar 1995-1996 metais „Šilutės“ komandoje rungtyniavęs Davidas Edwardsas, kuris kartelę iškėlė labai aukštai. Viskontas14 metų nejudintą rekordą 2009-aisiais pakartojo tada Kėdainių „Nevėžio“ aprangą vilkėjęs Aidas Viskontas, mače su „Alytumi“ per 40 minučių komandos draugams net 18 kartų rezultatyviai perdavęs kamuolį. Profesionalaus sportininko karjeros pradžioje Žydrūnas Ilgauskas padarė tai, ko per 19 metų nepavyko padaryti nė vienam LKL rungtyniavusiam krepšininkui - 1995-aisiais metais jaunasis Kauno „Atleto“ vidurio puolėjas pasiekė atkovotų kamuolių rekordą, mače su „Olimpu“ po krepšiu sugriebdamas net 28 atšokusius kamuolius. 61 tašką surinkęs G.Einikis legendinėse rungtynėse su NECA ekipa pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.). Iki šiol nė vienam LKL snaiperiui nėra pavykę pagerinti šio rekordo. Arčiausiai jo 2001-aisiais metais buvo „Šiaulių“ gynėjas Giedrius Pečiulionis, į „Panevėžio“ krepšį įmetęs 11 tritaškių. Per visą LKL istoriją vos dviem krepšininkams - Svajūnui Airošiui ir A.Giedraičiui yra pavykę įmesti 20 ar daugiau baudų metimų. Visų laikų LKL klaidų karaliaus titulas priklauso Aivarui Kiaušui, kuris per rungtynes yra sugebėjęs suklysti net 11 kartų. Neabejotinai du geriausi visų laikų LKL „stogų“ karaliai - Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjai Grigorijus Chižniakas ir Eurelijus Žukauskas. Abu šie milžinai varžovus per vieną mačą „blokais“ yra apdovanoję net po 11 sykių.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas