Įvadas
Panevėžio statybos tresto kultūros ir sporto rūmai yra svarbūs Panevėžio miesto istorijos ir kultūros paveldo objektai. Šiame straipsnyje apžvelgiama šių rūmų atsiradimo, statybos ir veiklos istorija, atskleidžiant jų reikšmę miesto gyvenimui ir sporto raidai.
Sporto rūmų istorija
Statybos pradžia ir užbaigimas
Panevėžio sporto rūmai buvo pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą. Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai rodo, kad Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1959 m. perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Tačiau skirtų pinigų neužteko, todėl sporto rūmų statyba užsitęsė. 1965 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas kreipėsi į Ministrų Tarybą, prašydamas papildomai skirti 200 000 rublių statybos užbaigimui.
Valstybinės komisijos priėmimas
Sporto rūmų statybos darbus vykdžiusi Panevėžio statybos tresto Statybos valdyba Nr. Valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. apžiūrėjo pastatytus sporto rūmus ir juos priėmė naudojimui. Buvo nustatyta, kad iki galo neužbaigti darbai turėjo būti atlikti iki rudens.
Atidarymas ir reikšmė miestui
1965 m. liepos 21 d. dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai to meto spaudoje buvo pristatyti kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu tais pačiais 1965 m. Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą.
Krepšinio klubo "Lietkabelis" namų arena
Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 m. įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 m. ir 1988 m. tapo Lietuvos čempionais.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Dabartinis statusas
Šiuo metu sporto rūmai priklauso Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro sporto kompleksui.
Kultūros rūmų istorija
Priešistorė
Dabartinio Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmai turi ilgą priešistorę. 1967 metais dramos teatrui pastačius naujus rūmus, kultūros namai persikėlė į senąjį teatro pastatą Respublikos gatvėje.
Naujų rūmų projektavimas ir statybos peripetijos
Panevėžio miesto vykdomasis komitetas 1972 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 303 išskyrė Kranto gatvėje tarp Elektrotechnikos gamyklos ir Parodomojo statybos tresto 2,88 ha žemės sklypą kultūros rūmų statybai. Miesto valdžiai prašant, Valstybinis statybos reikalų komitetas 1972 m. lapkričio 21 d. posėdyje nusprendė leisti Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialui parengti individualų Panevėžio kultūros rūmų projektą.
"Ekrano" gamyklos indėlis
Negaunant finansavimo, šių rūmų statybą buvo nuspręsta perduoti „Ekrano“ gamyklai. Buvusio Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininko Broniaus Kačkaus knygoje „Gamyba Panevėžyje 1940-1990 metais“ minimas jo vizitas 1975 m. birželio 30 d. Po šių ir kitų pastangų 1976 metais buvo pasiektas susitarimas planuojamus statyti miesto kultūros rūmus paversti žinybiniais ir jų statybą perduoti “Ekrano” gamyklai. Šio susitarimo protokolas 1976 m. lapkričio 22-23 d. buvo pasirašytas aukščiausiu lygiu.
Rūmų paskirtis ir projektiniai sprendimai
Buvo manoma, kad „Ekrano“ gamyklos pastatytais kultūros rūmais galės naudotis ir kitų miesto įmonių bei organizacijų meno saviveiklos kolektyvai. Rūmai turėjo tapti pagrindine miesto renginių organizavimo vieta. Čia buvo suprojektuotos patalpos ir miesto civilinės metrikacijos biurui.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Finansavimo klausimai ir statybos atnaujinimas
Kultūros rūmų statybai Valstybinė plano komisija buvo numačiusi 0,5 mln. „Ekrano“ gamykla tokio miesto vykdomojo komiteto dalinio dalyvavimo atsisakė ir užtikrino pilną kultūros rūmų statybą. Tuomet Panevėžio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus 1980 m. vasario 7 d. raštu vėl kreipėsi į Ministrų Tarybą, prašydamas leisti rekonstruoti senąjį teatro pastatą.
Statybos nutraukimas ir atnaujinimas
Iš 1980 metų dokumentų matyti, kad TSRS statybos banko ir TSRS statybos ministerijos įsakymais Panevėžio parodomasis statybos trestas buvo įpareigotas nutraukti „Ekrano“ gamyklos kultūros rūmų statybą. Manoma, kad tai buvo susiję su pasirengimu Olimpinėms žaidynėms Maskvoje. Vėliau „Ekranas“ jų statybą atnaujino ir baigė 1986 metais.
Atidarymas ir dabartis
Jau veikiantys kultūros rūmai oficialiai buvo atidaryti 1987 m. balandžio 28 d.
Panevėžio statybos trestas
Asociacijos narys
Kai prieš daugelį metų kūrėsi Lietuvos statybininkų asociacija, AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) buvo tarp steigėjų. Bendrovė yra viena iš didžiausių Asociacijos įmonių, o AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Dalius Gesevičius yra Asociacijos tarybos narys, Eksporto komiteto vadovas.
Naujovės ir technologijos
LSA ne tik inicijuoja naujoves, bet ir imasi priemonių, kad jos taptų kasdiene praktika. Diegiamos naujovės taupo laiko ir lėšų sąnaudas, o Lietuvos statybos sektorių veda į Europos Sąjungos, Šiaurės šalių modernių technologijų draugiją. Lietuvos statybininkų asociacija, skatindama modernias technologijas, jų diegimą ir kuo platesnį naudojimą, kartu su partneriais organizuoja konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą pristatyti geriausią Lietuvos įmonių praktiką naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
BIM technologijos
„Panevėžio statybos tresto“ darbuotojai jau spėjo įsitikinti, kad darbas BIM aplinkoje padeda efektyviau komunikuoti projektuotojams ir statybvietėse dirbantiems inžinieriams. Specialistams tapo lengviau suformuluoti užduotis, jie taip pat greičiau susivokia brėžiniuose, kadangi nebereikia vartyti krūvos popierinės dokumentacijos. Dirbant tokiu būdu, taupomas laikas, kurio reikia pasikeisti informacija.
Įvykdyti projektai
PST įvykdytų projektų sąrašuose yra tokie svarbūs šalies objektai: Prezidentūra, Valdovų rūmai, Panevėžio ir Šiaulių sporto arenos, AB „Akmenės cementas“ naujos 4,5 tūkst. tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statyba, darbai Panevėžio termofikacinėje kombinuoto ciklo 35 MW galios elektrinėje, Klaipėdos biokuro ir termofikacinėje jėgainėje „Fortum“, Panevėžio bendrovėje „Amilina“ bei daugelyje kitų objektų.
Kiti statybos sektoriaus įvykiai
Verslo centras Vilniuje
Vilniuje, Spaudos gatvėje, iškilęs 18 aukštų verslo centras „Sky Office“, kurį įgyvendino tvarių miestų plėtros įmonė „YIT Lietuva“, tapo ryškiu šiuolaikinės darnios plėtros pavyzdžiu, kuriame architektūra, inžinerija ir urbanistinis kontekstas veikia kaip vientisa sistema.
Sodas ant teatro stogo
Vilniaus senamiesčio širdyje - ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) stogo - ateinančiais metais sužaliuos unikali erdvė: projektas „Stogo sodas“ apjungs kultūrą, mokslą ir gamtą. Čia akį trauks ne tik Vilniui būdinga natūrali augalija, vizualiai pratęsianti miesto žaliąsias erdves, bet ir …
Nacionalinis stadionas
Vilniaus daugiafunkciame komplekse kylančio Nacionalinio stadiono pirmojo etapo generalinė rangovė, statybų bendrovė „Naresta“, tampa viena iš reikšmingiausių Vilniaus „Žalgirio“ rėmėjų ir jau šį sezoną savo iniciatyva atnaujins FK „Žalgiris“ namų stadiono pagrindinę ložę.
Sporto salė Kaune
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos naujoji sporto salė, oficialiai duris atvėrusi spalį, - tai ne tik papildoma sporto infrastruktūra, bet ir architektūrinė jungtis tarp istorinio miesto audinio ir šiuolaikinės funkcijos. Pastatas, iškilęs Gimnazijos g. 3, subtiliai įsilieja į Kauno senamiesč…
Saulės elementai
Saulės elementų populiarumas tiek tarp verslininkų, tiek tarp privačių gyventojų vis dar didėja - tai greičiausiai auganti atsinaujinančių energijos šaltinių šaka. Tačiau jau eksploatuojamų saulės elementų efektyvumas laikui bėgant dėl įvairių išorės veiksnių paprastai mažėja: tyrimai rodo, kad šie …
Sporto centras Vilniuje
Vilniaus verslo parke „Business Garden Vilnius“ - naujovė, kuri džiugins jaunus sportininkus. Neseniai pastatytame multifunkciniame pastate įsikūrė didžiausia vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo organizacija Lietuvoje - Sostinės sporto centras. Nauja 900 kv. m treniruočių bazė jau veikia nuo lapkričio…
Karinis miestelis Rūdninkuose
Didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje vyksta dar sparčiau nei planuota - Rūdninkų karinio miestelio I etapo darbai bus baigti ne pusmečiu, o 10 mėnesių anksčiau. Rangovė UAB „Eika Construction“ darbus planuoja užbaigti 2026 m. pabaigoje, kai sutarties terminas įpareigoja …
Prekybos parkas Utenoje
Investicinės bendrovės AB „Tewox“ valdoma UAB „Janonio 27” baigė prekybos parko Utenoje statybas. Nuo 2025 m. gruodžio 12 d. jame veikti pradeda „Iki“. Netrukus šalia duris atvers ir „Žalia stotelė“ bei drabužių parduotuvė „Sinsay“.
Globos namai Klaipėdoje
Melnragėje sparčiai vyksta globos namų senyvo amžiaus žmonėms statybos. Naujasis kompleksas bus pritaikytas senjorų priežiūrai ir sukurs jaukią, saugią bei patogią aplinką vyresnio amžiaus klaipėdiečiams.
Automobilių centrai Vilniuje
Vilniuje sėkmingai baigtos naujų „Kia“ ir „Škoda“ automobilių centrų (salonų) ir serviso patalpų statybos. Projektą įgyvendino tvarios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Užsakovas - UAB TKM Lietuva, atstovaujanti TKM Group įmonių nekilnojamojo turto vystymo, valdymo ir nuomos interesams Lietuvoj…
Nacionalinis stadionas Vilniuje
Vilniaus daugiafunkciame komplekse įrengtas pirmasis UEFA IV kategorijos 18 tūkst. vietų Nacionalinio stadiono tribūnos segmentas. Įtvirtindami bendrą įsipareigojimą sklandžiai baigti statybų darbus, ant tribūnos konstrukcijos pasirašė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Vilniaus miesto meras Valdas Be…