Įvadas
Pankrationas, senovės kovos menas, jungiantis boksą ir imtynes, turi turtingą istoriją, siekiančią Antikos laikus. Šiame straipsnyje apžvelgiama pankrationo raida pasaulyje ir Lietuvoje, pradedant senovės Graikija ir baigiant šiuolaikiniais sporto klubais ir varžybomis.
Pankrationo ištakos ir raida pasaulyje
Antika
Pankrationas (gr. pankration >pan kratos - visapusiška jėga, galia) - kovinio sporto šaka - bokso ir imtynių sintezė. Šis kovos menas pirmą kartą pasirodė Antikos olimpinėse žaidynėse 648 m. pr. Kr. Tai buvo žiauri kova, dažnai pasibaigdavusi vieno iš varžovų mirtimi. Atletai rungdavosi amžiaus grupėmis (svorio kategorijų nebuvo), kovotojų poros buvo sudaromos burtais. Buvo kovojama smūgius kumščiais, kojomis, alkūnėmis derinant su rankų ir kojų sąnarių sukimo veiksmais. Kai vienas kovotojų parkrisdavo ant žemės, būdavo kovojama be kumščių, naudojant tik imtynių veiksmus. Romos imperijos laikais pankrationas buvo uždraustas.
Pankrationas buvo šiuolaikinių kovų be taisyklių analogas. Jose buvo draudžiami tik smūgiai į tarpkojį, bandymai durti akis ar kandžiotis. Jokių svorio kategorijų taip pat nebuvo, tačiau dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių. Varžovas turėjo teisę pasiduoti (pasidavimo žestas buvo į viršų iškeltas pirštas). Kaip ir šiuolaikinėse kovose, teisėjo tikslas buvo laiku sustabdyti kovą ir paskelbti nugalėtoją. Žaidynėse buvo dvi Pankrationo formos. Kato Pankration - kur kova ant žemės nebuvo stabdoma, ir Ano Pankration, kuriose vyko tik kova stovėsenoje. Tolimesnė Pankrationo sukaupta patirtis pasklido po įvairias tautas ir įgavo įvairias formas. Kovotojų paruošimo metodika perėjo į Senovės Romą, per kurią vėliau pateko į germanų ir galų gentis.
Šiuolaikinis pankrationas
Šiuolaikinis pankrationas kiek įmanoma priartintas prie antikinio, bet daug humaniškesnis ir saugesnis, nors leidžiami visi laisvųjų, graikų-romėnų, savigynos imtynių, dziudo, Rytų kovų, dvikovų, bokso ir kikbokso veiksmai. Sportininkai dėvi apsaugos priemones, kurios saugo nuo smūgių visas gyvybiškai svarbias kūno dalis, nevaržo judesių (išvengiama traumų), draudžiami smūgiai žemiau juostos, į kojų sąnarius, riešus, kaklui ir stuburui skausmingi veiksmai, aukšti pavojingi metimai.
1969 m. graikų-amerikiečių kovotojas J. Arvanitis pirmą kartą pristatė mėgėjišką pankrationą - kovą be taisyklių. Vėliau pankrationo entuziastai įvairiose šalyse siūlė šiuolaikinio pankrationo įvairias taisykles, bet jos neįsitvirtino. 1979 m. Rusijoje A. Valdaicevas išleido Šiuolaikinio Pankrationo taisyklių projektą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
1996 m. įkurta (Vilniuje) Europos pankrationo federacija (angl. European Pancration Federation, EPF; pirmasis prezidentas A. Berezovojus, Rusija, 1996-2006, nuo 2006 m. A. Mandrikas, Ukraina). 2012 m. vienijo 35 šalių federacijas. 1999 m. Graikijoje įkurta Tarptautinė pankrationo federacija (angl. International Federation of Pankration, IFP, prezidentas P. Kutrumpas), 2000 m. - Pasaulio pankrationo federacija (angl. World Pangration Athlima Federation, WPAF, prezidentas A. Mazarakis); 2011 m. abi federacijos susijungė (prezidentas P. Kutrumpas).
Tikroji Pankrationo dvasia mūsų laikais atgijo JAV (dėka per 80 metų kovose be taisyklių Brazilijoje sukauptos patirties), kai 1993 m. startavo pirmasis UFC turnyras. Po truputį vis įvedant įvairias taisykles UFC (taip pat ir kitose staiga paplitusiose organizacijose) susiformavo MMA kovos. MMA kol kas gyvuoja tik kaip komercinė kovų sistema ir vieningų taisyklių neturi. Tačiau būtent jose atgimė tikrasis Pankrationas.
Pankrationo istorija ir raida Lietuvoje
Pradžia
Lietuvoje pankrationas pradėtas kultivuoti 1986 m. Vilniuje, kuomet prasidėjo pirmosios treniruotės (vienas organizatorių A. Valdaicevas). 1988 m. Vilniuje įvyko SSRS respublikų pankrationo varžybos, jose dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos komandos.
1990 m. Vilniuje įsteigta (1997 m. perregistruota) Lietuvos pankrationo federacija (LPF); pirmoji pasaulyje oficialiai atkūrė senovės pankrationą (pradininkas A. Valdaicevas tapo Lietuvos pankrationo federacijos vyriausiuoju treneriu). 1990 m. įvyko I Lietuvos pankrationo čempionatas, Vilniaus lengvosios atletikos manieže - tarptautinės varžybos, kuriose dalyvavo 15 komandų iš Kirgizijos, Latvijos, Lietuvos (2), Rusijos (6), Ukrainos, Kazachijos, Uzbekijos, Moldovos, Baltarusijos.
1992 m. Dubline (Airija) A. Valdaicevas įkūrė Pasaulio pankrationo sporto centrą (angl. Pancratium World Sports Centre, PWSC, buvo paskirtas jo prezidentu; 1996 m. Pasaulio pankrationo sporto centras perkeltas į Vilnių).
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Tarptautinis pripažinimas ir varžybos
1995 m. Vilniuje surengtas Europos ir Azijos pankrationo federacijų kongresas, įkūręs Europos pankrationo federaciją; suorganizuotas I Europos pankrationo čempionatas. Lietuvos pankrationo federacijos iniciatyva ir parama leido Graikijai 2000 m. oficialiai įsteigti Graikijos pankrationo federaciją ir Pasaulio pankrationo federaciją.
Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvavo tarptautinėse varžybose. 1995, 1996 m. V. Golubovskis (iki 85 kg) ir P. Šilkinas (daugiau nei 85 kg), 1995 m. E. Kuzinas (iki 75 kg) tapo Europos čempionais. 2006 m. Pasaulio pankrationo federacijos II pasaulio čempionate Sergejus Grečicha (iki 66 kg) laimėjo aukso, D. Pogorelas (iki 71 kg) - sidabro, A. Šarkovskis (iki 83 kg) - bronzos medalį. 2009 m. Tarptautinės pankrationo federacijos pasaulio čempionate (Šiauliuose) A. Sitinkovas (iki 60 kg), S. Grečicha (iki 74 kg) ir V. Golubovskis (iki 91 kg) tapo aukso medalininkais, M. Kočiurovas (iki 77 kg) - sidabro, K. Mokšinas (iki 60 kg) - bronzos medalininku.
Sergejus Grečicha yra vienas žymiausių Lietuvos pankrationo sportininkų. 2007 ir 2009 m. jis tapo Europos čempionu (atitinkamai iki 64 kg ir iki 70 kg), 2007 ir 2009 m. Europos neolimpinių sporto šakų žaidynėse jis (iki 64 kg) užėmė 1 vietą.
Kitos pankrationo disciplinos Lietuvoje
2002-2011 m. į Lietuvos pankrationo federacijos struktūrą ir varžybų programą buvo įtrauktas sportinis peilio svaidymas (galėjo rungtyniauti ir neįgalieji; čempionatai rengti nuo 2003 m., neįgaliesiems - nuo 2004 m.); pasaulio čempionais tapo vilniečiai J. Bykovas (absoliučiuoju ir iš 5 m nuotolio) ir E. Jagminas (treneris J. Bykovas).
2005-2011 m. Lietuvos pankrationo federacijos struktūroje ir varžybų programoje J. Pivoriūno pastangomis buvo nauja Lietuvoje rungtis - viduramžių laikų riterių kovos; 2005 m. Lietuvos pankrationo federacija pagal 15-16 amžiaus tradicijas surengė I Lietuvos riterių dvikovų čempionatą (čempionas J. Bykovas).
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Šiuolaikiniai pankrationo klubai Lietuvoje
2012 m. veikė 7 sporto klubai:
- Vilniaus "Palestra" (įkurtas 1986 m., prezidentas A. Valdaicevas)
- Avižienių (Vilniaus rajonas) "Argo" (įkurtas 1996 m., prezidentas S. Jankauskas)
- Švenčionių "Liūto narvas" (įkurtas 1997 m., prezidentas Dainius Burokas)
- Mažeikių "Arkondas" (įkurtas 1998 m., prezidentas S. Survyla)
- Vilniaus "Gektor" (įkurtas 1998 m., prezidentas O. Obrazcovas)
Lietuvos pankrationo federacijos prezidentai
- Audrius Santackas (1990-1992)
- Vytautas Margelis (1992-1994)
- S. Žulinas (1994-1995)
- Rimantas Bagdonas (1995-2008)
- Muradas Mirzojancas (2008-2011)
- K. Borisevičius (nuo 2011)
- Garbės prezidentas Rimantas Bagdonas (nuo 2008)
Karinė savigyna Lietuvoje
Kovinis sportas taip pat buvo neatsiejama dalis formuojant kariuomenę Lietuvoje. Kaip straipsnyje „Lietuvos kariuomenės sporto raida (1919-1940)“ rašo doc. dr. Steponas Gečas, savo boksininko sunkiasvorio karjerą kariuomenėje pradėjo ir 1928 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvis, Baltijos valstybių čempionas Juozas Vinča, Gintauto Surgailio knygoje „Lietuvos kariuomenės istorija“ yra užsimenama, kad 1935 m. Lietuvai pradedant vaduotis iš Sovietų Sąjungos okupacijos nemažai kovinio sporto šakų atstovų tapo besikuriančios Lietuvos krašto apsaugos sistemos branduoliu.
"1990 metai. Ateina daug žmonių, kurie susiję su sportu, jie nori varžytis, turi tą sportinį kovos principą - kovoti, laimėti. Bet tai nebuvo vien sportininkai. Kadangi reikėjo saugoti Aukščiausiąją Tarybą, labai daug kas buvo koncentruojama į artimą kovą apgyvendintoje vietovėje, tam tikrose siaurose patalpose. Vadinkim taip, mūšis mieste. Viskas buvo ruošiama per užsiėmimus, jie buvo vadinami artima kova, koviniais veiksmais", - pasakojo S. Šeškevičius apie kovinio sporto svarbą kuriantis Lietuvos kariuomenei.
tags: #pankrationas #sporto #klubas