Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir neatsiejama šalies kultūros dalis. Nuo pirmųjų žingsnių 1920 m. Kaune iki šių dienų, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau visada išliko aistringai palaikoma savo sirgalių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos etapus, trenerius, kurie stovėjo prie komandos vairo, ir iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti.
Pirmieji žingsniai: 1935-1939 metai
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžia siejama su 1920 m., tačiau iki 1935 m. komanda neturėjo nei specialistų, nei tinkamų sąlygų. Lemiamas lūžis įvyko, kai Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvyko iš už Atlanto ir ėmėsi ruošti krepšininkus 1937 m. Europos čempionatui Rygoje.
Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą vyko kaip „autsaiderė“, tačiau netikėtai iškovojo pirmąjį Europos čempionato auksą! Šis laimėjimas suteikė Lietuvai teisę rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė, o Lietuvos vyrų rinktinė, su Pranu Lubinu priešakyje, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė: 1992-1996 metai
Atgimstančioje Lietuvoje krepšinis tapo vienybės simboliu. Vyresnės kartos sirgaliai prisimena „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas, kurios suvienydavo šalį prie televizorių ekranų. Po „Žalgirio“ pralaimėto paskutinio Tarybų Sąjungos čempionato 1989 m., sirgaliai troško naujų pergalių.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes. Kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų, kurių branduolį sudarė „Žalgiriečiai“: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Gintaras Krapikas. Jiems talkino Šarūnas Marčiulionis ir Artūras Karnišovas.
Taip pat skaitykite: Sudėtis ir pasiekimai: TSRS 1986
Prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką, kai paaiškėjo, kad trenerių sąraše nėra Vytauto Garasto. Kilus šurmuliui, V. Garastas buvo pakviestas iš Čekijos ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka buvo įveikta be pralaimėjimų, o olimpiados bronza buvo laimėta prieš NVS rinktinę rezultatu 82-78.
1993 m. komanda patyrė šaltą dušą, kai nepavyko įveikti atrankos į Europos čempionatą. Tačiau 1995 m. Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 m. Atlantos olimpiadoje buvo iškovota bronza, o A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nuosmukis: 1997-2001 metai
1997 m. atėjo trenerio Jono Kazlausko era. Pirmieji rezultatai buvo vidutiniški: 6 vieta Europoje 1997 m. ir 7 vieta Pasaulio čempionate 1998 m. Tačiau 1999 m. rinktinė su A. Saboniu ir Šarūnu Jasikevičiumi žaidė įspūdingai. Atrodė, kad medaliai jau ranka pasiekiami, bet ketvirtfinalyje kelią užstojo Ispanijos rinktinė. 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza.
2001 m. Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota Latvijos. Po šio fiasko J. Kazlauskas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų.
Rami ir stabili Antano Sireikos era: 2003-2006 metai
2003 m. Lietuvos krepšinio rinktinė, vadovaujama Antano Sireikos, iškovojo Europos čempionato auksą po 64 metų pertraukos! 2004 m. Atėnų olimpiadoje komanda užėmė ketvirtąją vietą. 2005 m. Europos čempionate, dėl įvairių priežasčių neturint daugelio krepšininkų, rinktinė užėmė penktąją vietą. 2006 m. Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje mūsų rinktinė užėmė 7 vietą.
Taip pat skaitykite: „Žalgirio“ atgarsiai
Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie: 2007-2011 metai
2007 m. prie rinktinės vairo stojus Ramūnui Butautui, Europos čempionate Ispanijoje buvo iškovota bronza. 2008 m. Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė pateko į ketvertuką, tačiau mažajame finale pralaimėjo Argentinos komandai.
2009 m. Europos čempionate, neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo pasiekta vos viena pergalė. R. Butautas atsistatydino, o jį pakeitė Kęstutis Kemzūra. Pasaulio čempionate buvo iškovota bronza.
2011 m. Europos čempionatas vyko Lietuvoje. Permaininga kova ketvirtfinalyje prieš Makedoniją baigėsi pralaimėjimu ir didžiuliu nusivylimu.
Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita: 2013-2021 metai
2013 m. Jonas Kazlauskas sugrįžo į rinktinės trenerio postą. Europos pirmenybėse Slovėnijoje buvo laimėti sidabro medaliai. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėtas mažasis finalas prancūzams. 2015 m. vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sambo imtynių istorija
2016 m. Olimpiadoje ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
Nuo 2017 m. rinktinei vadovavo Dainius Adomaitis. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 m. pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Treneris D. Adomaitis pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Darius Maskoliūnas užėmė šį degantį postą. 2021 m. atrankoje į Olimpiadą apmaudžiai pralaimėjome finale Slovėnijos rinktinei. Treneris D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Nauja era su Kaziu Maksvyčiu
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio Kazio Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.
Angelė Rupšienė: krepšinio legenda
Birželio 27 d. dienos šviesą išvys dokumentinis filmas „Angelė Rupšienė. Krepšinio kibirkštis“. A. Rupšienė - tituluočiausia visų laikų Lietuvos krepšininkė. Ji triumfavo 1976 m. Monrealio ir 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse, 1971 m. ir 1975 m. atitinkamai Brazilijoje ir Kolumbijoje tapo pasaulio čempione bei net tris kartus į viršų kėlė Europos čempionato trofėjų.
Olimpiniai Lietuvos sportininkų pasirodymai
Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos.
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga.
1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo.
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)
Leonardus Syttin atstovavo Rusijos imperijos rinktinę šaudymo varžybose. Nikolaj Voronkov buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Dalyvavo 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
Boksas: Juozas Vinča ir Kazys Markevičius. Dviračių sportas: Tanchumas Murnikas, Jurgis Gedminas, Isakas Anolikas ir Vladas Jankauskas. Sunkioji atletika: Pranas Vitonis. Lengvoji atletika: Haris Šveminas, Julius Petraitis, Adolfas Akelaitis, Viktoras Ražaitis ir Paulina Radziulytė. Plaukimas: Albina Osipavičiūtė.
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - Kęstutį Bulotą.
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
Iš penkių Helsinkyje startavusių lietuvių trys namo grįžo su medaliais - olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. SSRS krepšinio rinktinės sudėtyje buvo ir Stanislovas Stonkus, bet jis Helsinkyje nerungtyniavo.
Olimpinės duonos Helsinkyje taip pat paragavo fechtuotojas Juozas Ūdras.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
Olimpinį sidabrą antrose žaidynėse iš eilės laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas. Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs fechtuotojas Juozas Ūdras su SSRS komanda užėmė 7-ąją vietą. 20-tas liko bėgikas Jonas Pipynė.
Dar vienas faktas, kurį reikia paminėti tai, kad šiose olimpinėse žaidynėse Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug.
Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.
Ketvirtąją vietą 1000 m distancijoje užėmė dvivietę baidarę kartu su ukrainiečiu Ivanu Golovačiovu irklavęs Mykolas Rudzinskas.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas.