Įvadas
Lietuvos aeroklubas (LAK) - tai asociacija, vienijanti Lietuvos aviacijos sporto entuziastus ir organizacijas. Įkurtas 1927 m. gegužės 1 d. Kaune, LAK per ilgus metus tapo svarbia aviacijos sporto ir kultūros dalimi Lietuvoje. Šiandien jis vienija įvairias aviacijos sporto federacijas ir draugijas, skatina aviacijos sporto plėtrą, rengia varžybas bei atstovauja Lietuvos aviacijos sportininkų interesams tarptautiniu mastu.
Lietuvos Aeroklubo Istorija
Prieškario laikotarpis (1927-1940)
Lietuvos aeroklubas buvo įkurtas 1927 m. balandžio 28 d. Kaune, šaulių salėje. Iniciatyvinė grupė, kurią sudarė aviacijos karininkai ir žymūs valstybės veikėjai, apsvarstė ir priėmė LAK statutą. Tarp iniciatorių buvo vyr. ltn. Steponas Darius, vyr. ltn. Leonardas Peseckas, ltn. Vladas Morkus, vyr. ltn. Vytautas Jablonskis, kpt. Juozas Narakas, kpt. Jonas Pyragius ir gen. št. plk. ltn. Stasys Pundzevičius.
Pagrindiniai LAK tikslai ir uždaviniai buvo apibrėžti statute ir įstatuose. Klubas siekė suburti oreivystės entuziastus, rengti įvairių sričių specialistus, remti skraidymo mokslą, propaguoti aviacijos sporto šakas ir plėtoti motorinę aviaciją, sklandymo sportą bei aviamodelizmą. LAK taip pat siekė stiprinti Lietuvos oro pajėgas, gerinti lakūnų rengimą, rūpintis gyventojų priešlėktuvine apsauga ir rengti aviacijos dienas įvairiose vietose.
Lietuvos aeroklubas turėjo tikruosius narius (Lietuvos piliečius ir lietuvius išeivius, ne jaunesnius nei 18 metų), narius labdarius (paaukojusius ne mažiau kaip 1000 litų ar tokios vertės turto) ir garbės narius (oreivystei nusipelniusius asmenis, išrinktus visuotinio susirinkimo). Veikė lakūnų, sklandytojų, parašiutininkų ir aviamodeliuotojų sekcijos.
1929 m. LAK pradėjo rengti civilinius lakūnus, o 1931 m. birželį tapo Tarptautinės aviacijos federacijos (FAI) aktyviuoju nariu. 1933 m. Nidoje buvo įsteigta sklandymo mokykla, kuri iki 1939 m. parengė 508 A, B ir C kategorijų pilotus sklandytojus. Nidoje skraidė ir vokiečiai, lenkai, čekai, prancūzai, buvo pasiekti pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai. 1935 m. Jonas Pyragius su sklandytuvu "Sakalas" įveikė maršrutą Nida-Palanga (75 km), o 1938 m. A. Gysas be nusileidimo virš kopos skriejo 26 valandas 3 minutes (trečias rezultatas pasaulyje).
Taip pat skaitykite: LPSK licencijavimo procesas
1937 m. gegužės 16 d. per aviacijos šventę, skirtą Lietuvos aeroklubo dešimtmečiui, 10 parašiutininkų atliko šuolį iš 5 lėktuvų. 1939 m. rugpjūtį surengtose I Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose Lietuvos lakūnų ir sklandytojų komandos tapo nugalėtojomis, aviamodeliuotojai užėmė 3 vietą.
LAK steigė eskadriles, oreivystės stotis ir mokyklas, rūpinosi aerodromų ir nutūpimo aikštelių priežiūra ir tvarkymu. Skatino mokyklinio amžiaus jaunimą jungtis į oreivystės būrelius, rengė paskaitas, parodas, leido specialiąją ir informacinę literatūrą, organizavo ir kontroliavo aeronautikos konkursus ir varžybas. Svarbus LAK uždavinys buvo ruošti ir tobulinti lakūnus keleivinei ir transporto aviacijai, rūpintis, kad būtų suorganizuotas keleivinis ir pašto susisiekimas oru.
Lietuvos Aero Klubas savo misiją - propaguoti aviacijos sportą - atliko puikiai. Subūręs savo gretose puikius aviacijos specialistus - Karo aviacijos lakūnus, bei artimai prijaučiančius aviacijai visuomenės ar vyriausybės atstovus - padėjo vyriausybei sukurti priešlėktuvinės apsaugos įstatymus, suformuoti oro susisiekimo inspekciją, įkurti oro susisiekimo liniją Kaunas - Palanga.
Sovietinis laikotarpis (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos aeroklubo tvarkytoju buvo paskirtas pulkininkas leitenantas J. Jankauskas. 1941 m. pradžioje LAK buvo pertvarkytas į LSSR centrinį aeroklubą, o netrukus jo funkcijas perėmė LSSR OSOAVIACHIMAS (įkurtas 1941 m.). Po II pasaulinio karo aviacijos sporto reikalus tvarkė SSRS OSOAVIACHIMAS (nuo 1951 m. SSRS SDAALR, Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti), kuris daugiausia rūpinosi jaunuolių rengimu karinei tarnybai.
Pokario metais aviacijos sportas Lietuvoje buvo perduotas OSOAVIACHIMO, vėliau SDAALR žinion. Šios, iš esmės karinės, organizacijos tikslai, valdymo stilius ir metodai neatitiko FAI deklaruojamų aviacijos sporto principų. 1958 m. balandžio mėn. susirinkę aviacijos sportininkai nutarė įkurti visuomeninį Lietuvos aeroklubą. Jo pirmininku išrinko Bronių Oškinį. Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubo pagrindu įkurta Lietuvos TSR Aviaicjos sporto federacija (LASF) - visuomeninė organizacija, vienijanti skirtingų aviacijos sporto šakų klubus.
Taip pat skaitykite: Parašiutų sportas Europoje
1958 m. balandžio mėn. Lietuvos aviacijos sporto klubų atstovų susirinkimas įkūrė visuomeninį Lietuvos aeroklubą (pirmininkas Bronius Oškinis, pirmininko pavaduotojas Z. Javičius, sekretorius Z. Prasidėjus).
Atkūrimo laikotarpis (1990-dabar)
Prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžiui, Lietuvos aviacijos sporto federacija 1989 m. vasario 26 d. atkūrė Lietuvos aeroklubą ir jam perdavė visas savo funkcijas. 1989 m. gegužės 26-29 d. Vilniuje surengta pirmoji karšto oro balionų fiesta, kurioje dalyvavo daugiau kaip 30 balionų iš 17 šalių. 1989 m. liepos 2-16 d. įvyko II Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, kuriose dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos aviamodeliuotojai, sklandytojai, parašiutininkai, akrobatinio skraidymo pilotai. 1992 m. rugsėjo 16-17 d. Atėnuose vykusi Tarptautinės aviacijos federacijos Generalinė konfederacija atkūrė Lietuvos aeroklubo narystę. Lietuvos aviacijos sporto rinktinės dalyvavo I (1997 m.) ir II (2001 m.) pasaulio aviacijos sporto žaidynėse.
Lietuvai buvo patikėta rengti tarptautinius renginius: I pasaulio moterų skraidymo čempionatą (2001 m., Pociūnai, Prienų rj. savivaldybė), Europos čempionatus - akrobatinio skraidymo (2002 m., Įstros aerodromas, Panevėžio rj.).
Lietuvos Aeroklubo Struktūra ir Veikla
Valdymo Struktūra
Lietuvos aeroklubo valdymo institucijos yra konfederacija, taryba, prezidentas, revizijos ir etikos komisijos. Klubo veikla apima Lietuvą ir užsienį.
Nariai
Šiandien Lietuvos aeroklubas vienija 12 Lietuvos aviacijos sporto federacijų:
Taip pat skaitykite: Lietuvos parašiutų sporto federacija
- Lietuvos akrobatinio sklandymo federacija
- Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija
- Lietuvos aviakonstruktorių federacija
- Lietuvos aviamodelių sporto federacija
- Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija
- Lietuvos oreivių federacija
- Lietuvos parašiutų sporto federacija
- Lietuvos sklandymo sporto federacija
- Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija
- Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija
- Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija
- Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga
2019 m. pabaigoje LAK struktūrų tikraisiais nariais, kultivuojančiais aviacijos sportą, buvo apie 3000 fizinių asmenų.
Veikla
Lietuvos aeroklubas kasmet vykdo Lietuvos aviacijos sporto aukšto meistriškumo programą, kurios pagalba iš dalies finansuoja aviacijos šventes, paskaitas, seminarus ir kitus visuomenei skirtus renginius, įvairių aviacijos sporto šakų varžybas. LAK kartu su Tarptautine aeronautikos federacija (FAI) Lietuvoje organizuoja FAI pasaulio ir Europos čempionatus, taurių etapus.
Renginiai
Lietuvos aeroklubas aktyviai dalyvauja organizuojant įvairius aviacijos sporto renginius Lietuvoje ir atstovauja šaliai tarptautinėse varžybose. Kasmet rengiami Lietuvos čempionatai, taurių varžybos, aviacijos šventės, dalyvaujama Europos ir pasaulio čempionatuose.
Svarbiausi tarptautiniai renginiai, organizuoti Lietuvoje:
- 2001 m. - FAI pirmasis pasaulio moterų sklandymo čempionatas (Pociūnų aerodromas)
- 2002 m. - FAI Europos akrobatinio skraidymo čempionatas (Paįstrio aerodromas)
- 2003 m. - FAI Europos karšto oro balionų čempionatas (Vilnius)
- 2004 m., 2007 m., 2009 m. - FAI Europos sklandymo sporto čempionatai (Pociūnų aerodromas)
- 2022 m. - FAI Europos ir pasaulio sklandymo sporto čempionatas (Pociūnų aerodromas)
- 2027 m. (planuojama) - FAI Europos jaunimo sklandymo čempionatas (Biržai)
Aviamodelių Sportas
Nuo 1991 m. atsivėrė galimybės užmegzti ryšius su kitų šalių aviamodeliuotojais, o 1992 m. Lietuvos aeroklubui sugrįžus į FAI narių šeimą, Lietuvos aviamodelių sporto federacija tapo visateise FAI Aviamodelių sporto komisijos (CIAM - Commission Internationale d’Aéro-Modélisme) nare. Respublikoje kasmet rengiami čempionatai aviamodeliais ir raketų modeliais, taurių varžybos, regioninės aviamodelių sporto varžybos. Rengiami FAI aviamodelių sporto komisijos koordinuojami pasaulio taurių „Baltic cup“ ir Antano Gustaičio taurės raketų modeliais varžybų etapai.
Parašiutų Sportas
Iki 1990 metų parašiutų sportą Lietuvoje kultivavo Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas, Kauno J. Žiburkaus aviacijos sporto klubas, Akmenės ATSK (1984 m. įkurta parašiutinė grandis, kuri po 1990 m. išaugo į Mažeikių aeroklubą, ir Marijampolės (tuomet Kapsuko) aeroklubas. Po 1990 metų Lietuvoje netrukus susiformavo nauji parašiutų sporto židiniai. Kauno J. Žiburkaus ASK parašiutininkai įkūrė savarankišką visuomeninį Kauno parašiutininkų klubą. Veiklą pradėjo naujai įsikūrę klubai: Mažeikių aeroklubas, Klaipėdos parašiutininkų klubas, Šiaulių parašiutininkų klubas, vėlesniais metais - Mažeikių aviacijos sporto klubas.
Šiaulių parašiutininkų klubas, kaip juridinis asmuo, teikia įvairias paslaugas, susijusias su šuoliais parašiutu. Paslaugos teikiamos Barysių aerodrome, Joniškio rajone. Klubo nariu tampa kiekvienas asmuo, besinaudojantis klubo teikiamomis paslaugomis. Klubo paslaugos apima šuolius su instruktoriumi (tandemu), šuolius su sparno tipo parašiutu ir apžvalginius skrydžius lėktuvu. Taip pat galima užsisakyti šuolio filmavimą ir vaizdo klipą.
Bendroji Aviacija ir Ultralengvieji Orlaiviai
Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija (LBASF) yra FAI Bendrosios aviacijos komisijos (GAC - General Aviation Commission) narė. LBASF nariais yra juridiniai asmenys - visuomeniniai aviacijos sporto klubai, kurių pilotai kultivuoja precizinį skraidymą ir aviaralį.
Ultralengvųjų orlaivių pilotai iki 1997 m. buvo Lietuvos skraidyklių sporto federacijos sudėtyje. 1997 m. įkurta savarankiška Lietuvos ultra lengvųjų orlaivių pilotų federacija. Kiekviena varžybinė klasė labai žymiai skiriasi savo brangumu ir dėl to savo populiarumu. Motorizuoti parasparniai dėl pigumo ir paprastumo vystosi sparčiausiai. Tradiciškai nebloga situacija yra motorizuotų skraidyklių klasėje, kurios nuo 1970 metų pradėjo vystytis tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, ir dabar pasiekė labai aukštą techninį lygį. Sudėtingiausia plėtoti ultra lengvų orlaivių pilotų sportą, nes ši klasė yra brangiausia. Nors Lietuvoje jau atsirado pakankamai daug ultra lengvų lėktuvų, bet jie skirti daugiau turistiniams ir ralio skrydžiams. Prie ULO priskiriami ir savadarbiai orlaiviai, sukurti ir pagaminti aviakonstruktorių mėgėjų. Šių orlaivių maksimalus kilimo svoris ir kiti techniniai parametrai turi atitikti ULO reikalavimus.
Darbas su Jaunimu
Sovietų okupacijos metais Lietuvoje vaikų pradiniu aviaciniu mokymu rūpinosi aviacijos technikos sporto klubai. Jaunųjų aviatorių mokyklose buvo rengiama pamaina, ugdomi gabūs aviacijos sportui jaunuoliai. Jų veiklą koordinavo Lietuvos aviacijos sporto federacijos Darbo su jaunaisiais aviatoriais taryba.
Atkūrus Lietuvos aeroklubą, jaunųjų aviatorių mokymas vykdomas dviem kryptimis: Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtoje Kėdainių Br. Oškinio vaikų aviacijos mokykloje, kuri apjungė 6 mokyklas, esančias sklandymo aeroklubuose, ir 1998 m. įsikūrusioje Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacijoje, kurios nariai - visuomeninių organizacijų principu veikiantys įregistruoti vaikų sklandymo sporto klubai: Vilniaus jaunųjų aviatorių klubas „Sparnai“, Kauno AK, vaikų sklandymo mokyklos, Valenčiūnų AK. Asociacija plėtoja vaikų sklandymo sportą, koordinuoja mokyklų darbą, rengia ir įgyvendina pradinio mokymo programas, organizuoja vaikų sklandymo stovyklas, Vytauto Pakarsko taurės ir kitas varžybas, rūpinasi vaikų sklandymo saugumu.
Aviacijos Veteranai
Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga (LAVS) vienija 6 regionines aviacijos veteranų sąjungas. Kiekvienais metais renkamas aktyviausias aviacijos veteranas, kuris apdovanojamas Antano Arbačiausko atminimo prizu. Jubiliejaus proga veteranai apdovanojami atminimo ženklu „Veterano sparnai“. Organizuojamos išvykos į Soldiną S. Dariaus ir S. Girėno žūties paminėjimui, į aviacijos muziejus, aerodromus, Zoknių karinės aviacijos bazę, Nidos sklandymo minėjimo renginius. 2010 m. Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga yra Lietuvos aeroklubo aktyvus narys.
Lietuvos Aeroklubo Vadovai
Per savo ilgą istoriją Lietuvos aeroklubui vadovavo daugybė žymių asmenų. Tarp jų:
- Pirmininkai (1927-1940):
- Generolas Silvestras Žukauskas (1927-1928)
- Zigmas Žemaitis (1928-1940 07)
- Vicepirmininkai (1927-1940):
- Zigmas Žemaitis (1927-1928)
- Antanas Gustaitis (1929-1934)
- P. Hiksa (1935, 1936)
- J. Špokevičius (1937, 1940)
- J. Narakas (1928, 1939, 1940)
- T. Zauka (1940)
- Prezidentai (1989-dabar):
- Antanas Karpavičius (1989-1990)
- Klemas Inta (1990-1992)
- Antanas Unikauskas (1992-1993)
- Jurgis Stanaitis (1993-2001)
- Stasys Murza (2001-2008)
- Vitas Karčiauskas (2008-2011)
- Jonas Mažintas (2011-2016)
- Gintaras Kalinauskas (2016-2018)
- Mindaugas Sinkevičius (2018-2020)
- Eglė Paužuolienė (2020-2021)
- Ignas Stankevičius (2021-2022)
- Arūnas Gražulis (nuo 2022)
- Generaliniai sekretoriai (1989-1992):
- V. Ašmenskas (1989-1991)
- A. Unikauskas (1991-1992)
- A. L: V. Ašmenskas
Taip pat, Vytautas Landsbergis yra LAK garbės pirmininkas.
Lietuvos Parašiutų Sporto Federacija
Lietuvos parašiutų sporto federacija, įregistruota 1997 m., veikia kaip asociacija ir yra klasifikuojama kaip ne pelno siekianti institucija, teikianti paslaugas namų ūkiams. Organizacija yra labai maža ir veikia vadovaujant vienam generaliniam direktoriui. Tai privati įmonė, kurioje daugumą įstatinio kapitalo valdo Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, nedalyvaujant užsienio investuotojams. Pagrindinė jos veikla, kaip apibrėžta EVRK kodu T.94.12.00, yra profesinių narystės organizacijų veikla. Federacijos būstinė yra Vilniuje, Vilniaus m. savivaldybėje, Vilniaus apskrityje. Finansiškai, 2024 m. organizacija pranešė apie 3,9 tūkst. EUR pajamų ir 877 EUR grynąjį pelną, o pelno marža siekė 22,4%. Per pastaruosius dvejus metus pajamos mažėjo, palyginti su praėjusiais metais sumažėjo 44,8%. Pagrindiniai 2024 m. finansiniai rodikliai apima nuosavo kapitalo grąžą (ROE) 25,3%, turto grąžą (ROA) 19,5%, nuosavo kapitalo santykį 77,2% ir žemą skolos ir nuosavo kapitalo santykį 0,03. Turto apyvartumo santykis buvo 0,87x.