Įvadas
Tenisas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Šis straipsnis skirtas apžvelgti teniso aikštelių istoriją Lietuvoje, pradedant pirmosiomis aikštelėmis dvaruose ir baigiant šiuolaikiniais sporto kompleksais. Dėmesys skiriamas ne tik Vilniaus ir Kauno teniso aikštelėms, bet ir Palangos, kaip kurorto, indėliui į teniso populiarinimą.
Teniso užuomazgos Lietuvoje
XX amžiaus pradžioje tenisas Lietuvoje pradėjo populiarėti tarp aristokratijos. Dvaruose buvo įrenginėjami kortai ir organizuojami teniso turnyrai. Pirmoji cementinė lauko aikštelė buvo įkurta grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Astravo dvare, Biržų rajone. Netrukus, 1901 m., siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse.
Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kuris pasklido po visą šalį. Nors Palangos kortai buvo vieni pirmųjų ir pritraukdavo daug interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne tik bajorų luomui. Būtent šiame mieste buvo įsteigta pirmoji teniso asociacija.
Grafas Juozapas Tiškevičius buvo svarbus asmuo Lietuvos teniso istorijoje, o Birutės parko kortas buvo skirtas tik artimai dvaro aplinkai. Todėl visuomenės tarpe tenisas išplito tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Pirmieji teniso žingsniai Vilniuje
Gedimino piliakalnio papėdėje jau antrą šimtmetį gyvuoja teniso aikštynas, kuris ir šiandien džiugina žaidėjus savo aikščių kokybe ir gražia gamtos aplinka. Šio aikštyno istorija siejama su botanikos sodo praeitimi.
Taip pat skaitykite: Laipiojimo trasos Taurų parke: ką reikia žinoti
Pirmasis teniso aikštelės įkūrėjas Vilniuje buvo prancūzas Žakas Buduenas de Kurtene (Jak Baudouin de Courtenay). Jis pastatė pirmą teniso aikštelę botanikos sodo vietoje ir atrideno pirmuosius kamuoliukus iš Vakarų. Šis žaidimas su visomis taisyklėmis buvo įteisintas Didžiojoje Britanijoje tik 19 a. antroje pusėje. Vadinasi, tenisas žengė pirmuosius žingsnius lietuviškoje žemėje anksčiau nei krepšinis.
Kaip pirmieji teniso mėgėjai žaidė ir ką jie vilkėjo, galime tik įsivaizduoti: ilgos kelnės, ilgi sijonai, damos skrybėlėtos, raketė delne. Ir beviltiškos pastangos atremti ore kabantį kamuoliuką, nes šis - kietas, labai kietas, sunkiai įkandamas riešutas. Tai būta malonus, aktyvus laisvalaikis žavingoje gamtoje. Bet laikas nestovėjo, gyvenimas progresavo, ir teniso mėgėjai - taip pat.
Sereikiškių parko teniso aikštelės
Sereikiškių parkas yra ne tik Vilniaus senamiesčio oazė, bet ir vieta, turinti turtingą istoriją, susijusią su tenisu. Nuo šventos baltų giraitės iki modernaus parko su teniso kortais, ši vieta išgyveno daugybę transformacijų.
1907-1908 m. Vilniuje, Sereikiškių parke, buvo įrengti du teniso kortai. Šias aikšteles įrengė Medicinos ir chirurgijos akademijos studentai, Lietuvos mokslo draugijos nariai, vadovaujami Botanikos sodo laboratorijos chemiko prancūzo Ž. Bodueno de Kurtenė, kuris juos mokė žaisti tenisą.
1930 m. Vilniaus magistras skyrė lėšų dar dviejų teniso aikštelių įrengimui šalia jau esamų. Žaidėjams persirengti buvo pastatytas medinis namukas su drabužinėmis ir patogumais. Naujos aikštelės buvo iškilmingai atidarytos 1931 m. liepos 10 d.
Taip pat skaitykite: Paveldas ar plėtra: diskusijos dėl Ąžuolyno teniso kortų
1946 m. entuziastų dėka keturios teniso aikštelės buvo suremontuotos. 1952-1953 m. buvo įrengtos dar penkios aikštelės. 1993 m. buvo įrengtos dvi dirbtinės dangos vaikiškų matmenų aikštelės, o buvusios dvi asfalto dangos aikštelės padengtos dirbtine kilimine danga.
Čia, Sereikiškių teniso kortuose, vyko tradicinis Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ ir Socialdemokratų partijos teniso taurė.
Tarpukaris: Kaunas - laikinoji sostinė ir teniso kultūros centras
Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui.
Vytauto parkas
Pirmuoju Kauno miesto parku, pasak M. Balkaus, galima laikyti Vytauto parką, kurio istorija prasidėjo 1871 m. Tada buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. Jame tuomet pastatytas medinis paviljonas, estrada, sūpuoklės. Praėjus metams po parko įkūrimo, jame buvo surengtas Rusijos imperatoriaus Petro I gimimo 200-ųjų metinių minėjimas.
1919-ieji metai svarbūs šio parko istorijoje, kai parkui buvo suteiktas Vytauto vardas. Jame tuomet jau pradėtos įrenginėti teniso aikštelės, o 1921 m. atsirado ir pirmoji krepšinio aikštelė.
Taip pat skaitykite: Plaukimo malonumai "Atostogų parko" baseinuose
Palanga: kurortas ir teniso tradicijų puoselėtoja
Pirmąją teniso aikštę Lietuvoje projektavo Palangos Birutės parko komplekso vadovas, Europos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua. Eiliniams miestiečiams teniso malonumai tapo prieinami tik 1923 m., kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės: J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. 1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis.
Pokario metai: teniso raida sovietinėje Lietuvoje
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija).
1947 m. Juozas Purelis ėmėsi pokyčių Vilniuje. Nuo jaunystės pamėgęs sportą, o 1929 m. - jau Lietuvos kariuomenės penkiakovės nugalėtojas. Tenisą pamėgo būdamas Karo mokykloje. Jis teniso pradininkas Panevėžyje (1935), Prezidento taurės šiaurės zonos turnyro pirmoji raketė (1937), du medaliai iškovoti Pirmoje Lietuvos olimpiadoje (1938).
1947 m. pavasarį, pasitelkęs darbininką, parengė dvi teniso dar buvusias laisvas aikšteles ir pradėjo jaunimą treniruoti. Šių aikštelių statybai buvo atsiųsti ir trys vokiečiai belaisviai, vos vilkę kojas. Birželio pradžioje teniso aikštės buvo perduotos savanoriškai sporto draugijai „Žalgiris“.
1948 m. pavasarį „Žalgirio“ sporto draugijos vadovai paskyrė teniso kortams etatinį darbuotoją, nieko nenutuokiantį apie aikščių statybą ir jų priežiūrą. J. Purelis turėjo išeiti, tačiau nenuleido rankų: pasiūlė Valstybinio stadiono direktoriui Juozui Jurevičiui įrengti teniso kortus stadione. Į stadione esančias aikšteles persikėlė visas teniso branduolys.
1953 m. profsąjungų lėšomis buvo įrengtos dar penkios teniso aikštės. 1973‑1974 m. dar kartą vyko aikštyno atnaujinimas. Tam suteikė galimybę Teniso federacijos dviejų kadencijų pirmininkė Elena Lopataitė, išrūpinusi lėšų iš Vykdomojo komiteto. Aikštynas buvo praplėstas iki 12 aikščių.
Nepriklausomybės atkūrimas ir šiuolaikinis tenisas Lietuvoje
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF.
2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija.
2025 m. rudenį planuojama baigti „Septyni šeši“ sporto komplekso statybas Vilniaus rajone. Naujajame sporto komplekse bus uždaro tipo teniso kortai. Beveik 1 hektaro plote iškils 4.230 m² pastatas, kuriame bus įrengtos keturios teniso aikštelės ir dvi padelio teniso aikštelės.
Teniso aikštelės šiandien
Šiandien Lietuvoje galima rasti įvairių teniso aikštelių - nuo klasikinių grunto kortų iki modernių dirbtinių dangų. Teniso aikštelės yra ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, o tai rodo teniso populiarumo augimą visoje šalyje.
Kaune netrukus atsiras ir privačiomis lėšomis įrengtas parkas. Jis šiuo metu įrenginėjamas Aleksote.
Lietuvos teniso sąjunga: svarbūs asmenys ir datos
Lietuvos teniso sąjunga apjungia 53 šalyje veikiančius teniso klubus, mokyklas, akademijas. Sąjunga, privačių rėmėjų pagalba, įgyvendina Lietuvos jaunimo teniso rinktinės programą, kurios lėšomis remia perspektyviausius šalies tenisininkus. Perspektyviausiems jauniesiems tenisininkams iš visos Lietuvos įgyvendinama Nacionalinės treniruočių stovykos programa. Daug dėmesio skiriama trenerių edukacijai ir kvalifikacijos kėlimui.
Šiandien Lietuvos teniso sąjunga aktyviai dirba, siekdama populiarinti tenisą Lietuvoje, ugdyti jaunąją kartą tenisininkų ir užtikrinti, kad tenisas būtų prieinamas visiems norintiems.
Stalo tenisas Lietuvoje
Kauno „Makabi“ sporto klubas laikomas stalo teniso pradininku Lietuvoje. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m. 1926 m. Lietuvos sporto lygoje buvo įkurtas Ping-pong komitetas.
1927 m. kovo 12-13 dienomis „Makabi“ klube nuspręsta suruošti Lietuvos Ping-pong pirmenybes. Jose galėjo dalyvauti visos sporto organizacijos. Pirmaisiais Lietuvos stalo teniso čempionais tapo Ona Gurvičaitė ir Jokobas Šimensas (abu priklausė „Makabi“ klubui).
Nuo 1927 m. vyksta reguliarūs Lietuvos čempionatai, taip pat organizuojamos jaunių, jaunučių, veteranų varžybos bei tarptautinis Br.Balaišienės vardo turnyras. Suaugusių bei jaunių rinktinės nuolat dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose.
Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA), įkurta 1927 m., 1929 m. tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare. Dėl susiklosčiusių aplinkybių LSTA narystė buvo nutrūkusi, ir atnaujinta tik 1992-aisiais.