Krepšinis, sugalvotas Jameso Naismitho 1891 metais, yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų. Lietuvoje krepšinis užima ypatingą vietą, o jo istorija - tai ilgas kelias, kupinas pergalių, iššūkių ir atsidavimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime pasaulio krepšinio čempionatų istoriją, Lietuvos krepšinio raidą ir svarbiausius įvykius, formavusius šią sporto šaką Lietuvoje.
Pasaulio krepšinio čempionato ištakos
Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas įvyko 1950 metais Argentinoje. FIBA įkvėpė pasaulio futbolo čempionatų sėkmė ir krepšinio populiarumas 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse. Argentina, pasinaudojusi namų sienų pranašumu, tapo pirmąja pasaulio čempione. Finalas vyko po atviru dangumi, o jį stebėjo apie 25 tūkst. žiūrovų.
Vis dėlto, tai nebuvo rekordinis lankomumas pasaulio čempionatų istorijoje. Ilgą laiką rekordinis buvo 1954 m. pasaulio krepšinio čempionato Brazilijoje finalas. Jis įvyko Maracanazinho arenoje, į kurią susirinko 34 tūkst. žiūrovų. Jie išvydo, kaip JAV triumfavo, lemiamose rungtynėse 62:41 nugalėdamos Braziliją.
Lietuvos krepšinio istorijos pradžia
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Vienas pirmųjų krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Į Lietuvą grįžo 1920 m., norėdamas padėti atkuriant valstybę. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Pirmieji čempionatai ir tarptautinis pripažinimas
1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. 1937 m. Lietuvos rinktinė tapo Europos čempionais Rygoje, o 1939 m. - Kaune. Šie laimėjimai įvyko dėl amerikiečių lietuvių F. Kriaučiūno, K. Savicko, J. Knašo ir B. Budrikio indėlio. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą.
Lietuvos krepšinis sovietmečiu
Antrasis pasaulinis karas sustabdė Lietuvos krepšinio progresą. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, pelnydamos medalius Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos krepšininkų indėlis į TSRS rinktinę
Lietuvos krepšininkai reikšmingai prisidėjo prie TSRS rinktinės laimėjimų. Pavyzdžiui, 1947 m. Europos čempionate Prahoje TSRS rinktinė tapo Europos čempionais, o jai atstovavo Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. 1952 m. olimpinėse žaidynėse Helsinkyje TSRS rinktinė iškovojo sidabro medalius, o jai atstovavo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. Modestas Paulauskas buvo pripažintas naudingiausiu 1965 m. Europos čempionato žaidėju.
Kauno „Žalgirio“ triumfas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais.
Lietuvos krepšinis po nepriklausomybės atgavimo
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Tačiau 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Svarbiausi laimėjimai po nepriklausomybės
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: bronzos medaliai
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: aukso medaliai
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: sidabro medaliai
- 2015 m. Europos čempionatas: sidabro medaliai
Moterų krepšinis Lietuvoje
Moterų krepšinis Lietuvoje taip pat turi savo istoriją. 1997 m. moterų rinktinė iškovojo Europos čempionato auksą. Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė, tapusi Europos čempionais 1992 metais.
Jaunimo krepšinis
Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios daug apdovanojimų. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė 2005 metais tapo pasaulio čempionais. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė 1996 ir 2012 metais tapo Europos čempionais.
„The Red Foxes“ indėlis į Lietuvos krepšinį
Šokių kolektyvas „The Red Foxes“, įkurtas ukrainietės Olenos Rozhkovos, reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos krepšinio populiarinimo. Kolektyvas išgarsėjo 2003 metų Europos čempionate Švedijoje, kur sukūrė atskirus šokius kiekvienai šaliai.
Interviu su Olena Rozhkova
Olena Rozhkova pasidalijo prisiminimais apie „The Red Foxes“ įkūrimą, darbą su Šarūnu Marčiulioniu ir ryškiausius Europos čempionato prisiminimus. Ji pabrėžė, kad didžiausias kolektyvo pasiekimas - tai, kad karo metu jie vis dar egzistuoja ir atstovauja savo šaliai.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė