Pasaulio futbolo čempionatas - svarbiausias ir prestižiškiausias futbolo turnyras pasaulyje, vykstantis kas ketveri metai. Šis straipsnis apžvelgia pasaulio čempionato istoriją, pradedant nuo pat pirmųjų pirmenybių Urugvajuje 1930 m. ir baigiant dabartiniais laikais.
Pirmasis pasaulio čempionatas Urugvajuje (1930 m.)
Pasaulio čempionato istorija prasidėjo 1930 m., kai pirmasis oficialus FIFA čempionatas buvo surengtas Urugvajuje. Šios šalies pasirinkimas nebuvo atsitiktinis - Urugvajus tuo metu buvo dukart olimpinis čempionas (1924 ir 1928 m.) ir šventė savo nepriklausomybės šimtmetį. FIFA patikėjo Urugvajui rengti pirmąjį pasaulio čempionatą neatsitiktinai.
Šis čempionatas išsiskyrė tuo, kad neturėjo atrankos varžybų - rinktinės buvo tiesiog pakviestos dalyvauti. Dėl didelio atstumo ir kelionės išlaidų, daugelis Europos komandų nenorėjo dalyvauti. Tik FIFA prezidento Jules Rimet pastangomis pavyko įtikinti keturias Europos rinktines (Prancūziją, Belgiją, Rumuniją ir Jugoslaviją) keliauti į Pietų Ameriką. Išsigandusios ilgos bei varginančios kelionės per Atlantą, dalyvauti čempionate sutiko tik keletas Europos komandų. Iki čempionato likus 2 mėnesiams nei viena senojo žemyno komanda nebuvo įteikusi oficialaus sutikimo dalyvauti čempionate. Tačiau tada į šį reikalą įsikišo tuometinis FIFA prezidentas Jules Rimet, kuris ilgai tarėsi su Urugvajaus vyriausybe ir prižadėjo Europos rinktinėms apmokėti visas kelionės išlaidas.
Turnyre dalyvavo 13 rinktinių, suskirstytų į keturias grupes. Visos rungtynės vyko Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Pirmos dvi atidarymo rungtynės buvo ir pirmosios pasaulio čempionatų rungtynės istorijoje. Liepos 13 dieną Prancūzija rezultatu 4-1 sutriuškino Meksikos vienuolikę, o tuo pačiu metu kitame Montevidėjaus stadione JAV įveikė belgus rezultatu 3-0. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatų istorijoje įmušė Prancūzijos rinktinės žaidėjas Lucienas Laurentas. Amerikietis Bertas Patenaude pelnė pirmąjį "hat-tricką" pasaulio čempionatų istorijoje, o jo komande tose rungtynėse 3-0 nugalėjo Paragvajaus rinktinę.
Pusfinaliuose Argentina 6:1 nugalėjo JAV, o Urugvajus tokiu pačiu rezultatu įveikė Jugoslaviją. Finalas, vykusiame liepos 30 d. Montevidėjuje, buvo atkaklus - Urugvajus nugalėjo Argentiną rezultatu 4:2 ir tapo pirmaisiais pasaulio čempionais. Finalą po pralaimėto pirmojo kėlinio ir gan atkaklios kovos 4-2 laimėjo Urugvajaus rinktinė, kuri prie turėto Olimpinių žaidynių aukso pridėjo dar vieną prestižinį trofėjų. Po rungtynių Pasaulio čempionų taurę pristatė bei nugalėtojams įteikė FIFA prezidentas Jules Rimet, ir šis trofėjus vėliau buvo pavadintas jo vardu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Pasaulio čempionatai iki Antrojo pasaulinio karo
Antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje 1934 m. Čempionais tapo šeimininkai italai, finale įveikę Čekoslovakiją. Įdomu tai, kad titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo čempionate, protestuodami prieš tai, kad daugelis Europos komandų atsisakė vykti į pirmąjį čempionatą Urugvajuje.
1938 m. čempionatas vyko Prancūzijoje, o jį vėl laimėjo Italija, finale nugalėjusi Vengriją. Tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas prieš Antrąjį pasaulinį karą, dėl kurio turnyras buvo atšauktas iki 1950 m.
Pasaulio čempionatai po Antrojo pasaulinio karo
Po ilgos pertraukos, 1950 m. pasaulio čempionatas vėl sugrįžo, šį kartą į Braziliją. Šis čempionatas įsimintinas dėl to, kad jame triumfavo Urugvajus, finale sensacingai įveikęs Braziliją rezultatu 2:1. Šis pralaimėjimas Brazilijoje sukėlė didelį šoką ir nacionalinę tragediją.
1954 m. čempionatas vyko Šveicarijoje, kur triumfavo Vakarų Vokietija, finale nugalėjusi Vengriją. Šis čempionatas pasižymėjo dideliu rezultatyvumu - vidutiniškai buvo įmušama daugiau nei 5 įvarčiai per rungtynes.
1958 m. pasaulio čempionatas Švedijoje išgarsėjo dėl jauno brazilų talento - Pelé. Brazilija pirmą kartą tapo pasaulio čempione, finale įveikusi Švediją rezultatu 5:2.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
1962 m. čempionatas vyko Čilėje, o Brazilija vėl triumfavo, finale nugalėjusi Čekoslovakiją.
1966 m. pasaulio čempionatas Anglijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale po pratęsimo nugalėjo Vakarų Vokietiją rezultatu 4:2. Šis čempionatas įsimintinas dėl ginčytino trečiojo Anglijos įvarčio finale, kuris iki šiol kelia diskusijas.
1970 m. pasaulio čempionatas Meksikoje laikomas vienu geriausių čempionatų istorijoje. Brazilija, su Pelé priešakyje, dominavo turnyre ir finale nugalėjo Italiją rezultatu 4:1.
1974 m. pasaulio čempionatas Vakarų Vokietijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale nugalėjo Nyderlandus rezultatu 2:1.
1978 m. pasaulio čempionatas Argentinoje buvo kontroversiškas dėl politinės situacijos šalyje. Argentina tapo čempione, finale nugalėjusi Nyderlandus rezultatu 3:1.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
1982 m. pasaulio čempionatas Ispanijoje buvo sėkmingas Italijai, kuri finale nugalėjo Vakarų Vokietiją rezultatu 3:1.
1986 m. pasaulio čempionatas Meksikoje išgarsėjo dėl Diego Maradonos pasirodymo. Argentina tapo čempione, finale nugalėjusi Vakarų Vokietiją rezultatu 3:2.
1990 m. pasaulio čempionatas Italijoje buvo mažiau įsimintinas dėl žemo rezultatyvumo. Vakarų Vokietija tapo čempione, finale nugalėjusi Argentiną rezultatu 1:0.
1994 m. pasaulio čempionatas JAV buvo pirmasis čempionatas, vykęs Šiaurės Amerikoje nuo 1970 m. Brazilija tapo čempione, finale po baudinių serijos nugalėjusi Italiją.
1998 m. pasaulio čempionatas Prancūzijoje buvo sėkmingas šeimininkams, kurie finale nugalėjo Braziliją rezultatu 3:0.
2002 m. pasaulio čempionatas Pietų Korėjoje ir Japonijoje buvo pirmasis čempionatas, vykęs Azijoje. Brazilija tapo čempione, finale nugalėjusi Vokietiją rezultatu 2:0.
2006 m. pasaulio čempionatas Vokietijoje buvo sėkmingas Italijai, kuri finale po baudinių serijos nugalėjo Prancūziją.
2010 m. pasaulio čempionatas Pietų Afrikoje buvo pirmasis čempionatas, vykęs Afrikoje. Ispanija tapo čempione, finale po pratęsimo nugalėjusi Nyderlandus rezultatu 1:0.
2014 m. pasaulio čempionatas Brazilijoje buvo sėkmingas Vokietijai, kuri finale po pratęsimo nugalėjo Argentiną rezultatu 1:0.
XXI amžiaus čempionatai ir ateitis
2018 m. pasaulio čempionatas Rusijoje įsiminė dėl netikėtumų ir dramatiškų rungtynių. Prancūzija tapo čempione, finale nugalėjusi Kroatiją rezultatu 4:2.
2022 m. pasaulio čempionatas Katare vyko neįprastu metu - žiemą. Argentina, vedama Lionelio Messi, triumfavo finale po baudinių serijos nugalėjusi Prancūziją.
Artimiausi pasaulio čempionatai vyks:
- 2026 m. - JAV, Kanada ir Meksika
- 2030 m. - kol kas nenuspręsta, bet Urugvajus pretenduoja surengti šį čempionatą, minint 100-ąsias pirmojo pasaulio čempionato metines.
Įdomūs faktai apie pasaulio čempionatus
- Pasaulio čempionėmis kol kas yra tapusios tik Europos ir Pietų Amerikos komandos.
- Brazilija yra vienintelė komanda, dalyvavusi visuose pasaulio čempionatuose.
- Vokietija sieks tapti pirmąja komanda, nuo 1962-ųjų metų laimėjusia pasaulio čempionatą du kartus iš eilės.
- Italija, į pasaulio čempionatą nepatekusi pirmą kartą nuo 1958-ųjų metų, yra viena iš šešių komandų, kuri yra laimėjusi šį turnyrą, tačiau nesivaržysianti Rusijoje.
- Meksika yra daugiausiai kartų pasaulio čempionate žaidusi komanda (16), kuriai niekada nepavyko tapti čempione.
- Šveicarija yra vienintelė komanda, nepraleidusi nei vieno įvarčio viso čempionato metu.
- Justui Fontaine'ui priklauso rezultatyvumo rekordas - jis vieno čempionato metu pelnė 13 įvarčių.
- Miroslavas Klose, Pele ir Uwe Seeleris yra vieninteliai žaidėjai, kuriems pavyko pelnyti bent vieną įvartį keturiuose pasaulio čempionatuose.
- Islandija ir Panama debiutavo pasaulio čempionate 2018 m.
- Net 6 kartus iš 20 pasaulio čempione tapo ta šalis, kurioje ir vyko turnyras. Tiesa, paskutinis toks atvejis užfiksuotas dar praėjusiame amžiuje - 1998 m. Prancūzijoje.
- Oficialiu pirmenybių Rusijoje talismanu - vilkas Zabivaka, surinkęs 53 procentus. Jis balsavime nurungė Tigrą kosmonautą (27 proc.) ir katiną (20 proc.).
tags: #pasaulio #futbolo #cempionatas #data