Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, todėl visiškai nenuostabu, kad ir įvairios statistikos, rezultatų ar turnyrinių lentelių poreikis yra didžiulis. Daugiau nei pusė Žemės gyventojų - maždaug 4 mlrd. - labiau ar mažiau domisi pačia populiariausia sporto šaka visame pasaulyje - futbolu. Natūralu, kad daugeliui kyla klausimas: kuo tas futbolas toks ypatingas, kad į stadionus sutraukia šimtus tūkstančių fanų, o transliacijas per televiziją stebi milijoninės auditorijos. Futbolas nėra tik sportas, tai momentas, kai nepažįstami žmonės apkabina vienas kitą gatvėje, kai visa šalis užmiršta skirtumus bent devyniasdešimčiai minučių.
Futbolo esmė ir pozicijos
Jei reikėtų žmogui, niekada nemačiusiam futbolo, paaiškinti, kas tai per sporto šaka, pats paprasčiausias paaiškinimas būtų maždaug toks: dvi komandos po 11 žaidėjų bando nugabenti kamuolį į varžovų vartus, nenaudojant rankų. Tiesa, kiekviena komanda turi po žmogų, galintį žaisti rankomis, tai - vartininkas. Vis tik net ir jis turi tam tirkų ribojimų, apie kuriuos pakalbėsime kiek vėliau. Futbole galima išskirti keturias pagrindines pozicijas: vartininkai, gynėjai, saugai ir puolėjai. Tiesa, visos šios pozicijos skirstomos į dar smulkesnes kategorijas: krašto ar vidurio gynėjai, vidurio, krašto, atraminiai ar atakuojantys saugai, net ir puolėjai pastaruoju metu skirstomi į centro ir krašto atakuojančius futbolininkus.
Futbolas niekada nestovi vietoje ir nuolat evoliucionuoja, būtent todėl pastaruoju metu atsiranda ir tokia futbolininkai, kurie būdami krašto gynėjais duoda gerokai daugiau naudos puolime, nei atlieka darbo gynyboje. Treneriai taip pat ieško įvairių naujovių futbole, todėl nuolat atsiranda naujų taktinių išsidėstimų. Jei ilgą laiką atrodė, kad nėra nieko geriau nei žaisti taktika 4-4-2 (keturi gynėjai, keturi saugai ir du puolėjai), tai pastaruoju metu tokios taktikos aukščiausio lygio varžybose išvysti praktiškai nebeįmanoma.
Futbolo gimtinė ir tarptautinė organizacija
Nors kažką panašaus į futbolą pirmieji pradėjo žaisti italai, šio sporto gimtine laikoma Anglija. Būtent šioje šalyje 1848 metais buvo pradėtas žaisti futbolas. Tarptautinė futbolo organizacija (FIFA), vienijanti visas pasaulio valstybes, turinčias futbolo federacijas, buvo įsteigta 1904 metais. Futbolas 1900 m. įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA).
Pirmasis pasaulio čempionatas
Futbolas 1908 metais tapo oficialia Olimpinių žaidynių sporto šaka, o pirmasis pasaulio čempionatas buvo surengtas tik 1930 metais Urugvajuje. FIFA 1930 m. Urugvajui patikėjo rengti pirmąjį pasaulio čempionatą ne atsitiktinai. 1924 ir 1928 m. būtent Urugvajus laimėjo olimpinį futbolo turnyrą. Pirmosios Pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuomet Prancūzija 4-1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3-0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį Pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas Lucien Laurent. Tikriausiai nieko keisto, jog pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo ne kas kitas, o turnyro šeimininkas Urugvajus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Pasaulio čempionatų istorija (1930-1938)
Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau jame titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Atsakydami tuo pačiu, Urugvajaus futbolininkai pasididžiavo ir atsisakė garbės apginti titulą. Taigi, 1934 m. vykęs turnyras vėl sėkmę atnešė šeimininkams. Savo sudėtį pajėgiais žaidėjas sustiprinę italai „minuso“ sistema vykusiame čempionate nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją (po 11 m. baudinių 1-0), Austriją (1-0) ir Čekoslovakiją (po pratęsimo 2-1).
Dar po ketverių metų FIFA nusprendė planetos pirmenybes suorganizuoti Prancūzijoje. Tąkart nuo šeimininkų sėkmė nusigręžė, o ir vėl čempionais tapo italai, kurie apgynė titulą. Italija dar kartą „minuso“ sistema vykusiame turnyre iškovojo 4 pergales ir nugalėjo tokias komandas kaip Norvegija (po pratęsimo 2-1), Prancūzija (3-1), Brazilija 2-1 bei Vengrija 4-2. Tiesa, 1938 m. vykusiame turnyre vėl nedalyvavo Urugvajus, o prie jo prisijungė Argentina. Šios rinktinės į Prancūziją nevyko dėl principo, mat neliko patenkintos FIFA sprendimu antrą turnyrą iš eilės rengti Senajame žemyne. Kadangi jau po metų pasaulyje įsivyravo antrasis pasaulinis karas, FIFA organizacija nerengė turnyrų iki pat 1950 m.
Pasaulio čempionatas Brazilijoje (1950)
Atsižvelgdama į Urugvajaus principus, FIFA čempionatą surengė Brazilijoje, tačiau tokiu sprendimu organizacija neįtiko Argentinai, Ekvadorui ir Peru. Ne itin glaudūs santykiai su brazilų futbolo konfederacija leido pirmenybėse dalyvauti Čilei, Bolivijai ir Paragvajui. Į futbolo elitą sugrįžę urugvajiečiai dar kartą įrodė, kad jie pasaulio futbolo žemėlapyje išliko galingi net ir po 12 metų pertraukos. Prie grupių etapo grįžusi čempionato sistema Urugvajaus rinktinei buvo palanki, kadangi pagrindiniame etape surinkusi penkis taškus jis iškovojo aukso apdovanojimus. Iš viso 1950 m. vykusiame turnyre Urugvajus iškovojo tris pergales ir kartą sužaidė lygiosiomis. Urugvajus įveikė Boliviją (8-0), Švediją (3-2), Braziliją (2-1).
Vėlesni pasaulio čempionatai (1954-1990)
1954 m. pirmą kartą planetos pirmenybės buvo surengtos Šveicarijoje. Šiame turnyre dalyvavo lygiai 16 komandų, o jame triumfavo Vakarų Vokietija. Tiesa, vokiečiams viskas galėjo baigtis dar grupės etape, nes jame komanda surinko tiek pat taškų kaip ir turkai. Tačiau su jais papildomą mačą žaidę Vokietijos futbolininkai sutriuškino varžovus net 7-2 ir užtikrintai žengė į ketvirtfinalį. Po ketverių metų (1958) pasaulis sužinojo apie naująjį futbolo vunderkindą Pele, kuris buvo kilęs iš Brazilijos. 1962 m. planetos pirmenybės vėl buvo surengtos Pietų Amerikoje, tik šį kartą - Čilėje. Šioje šalyje vėl dominavo brazilai, kurių gretose tąkart 21-erių Pele toks rezultatyvus nebuvo. Futbolininkas iš viso turnyre įmušė vos vieną įvartį, bet tai nesutrukdė Brazilijai antrą kartą paeiliui iškovoti trofėjų.
Dar po ketverių metų (1966) šlovė aplankė Angliją. Šioje šalyje vykęs pasaulio čempionatas buvo sėkmingas šeimininkams, kuriuos į pergales vedė patyręs puolėjas Bobby Charltonas. Anglai finale po pratęsimo rezultatu 4-2 nugalėjo Vakarų Vokietiją ir pirmą kartą istorijoje iškovojo aukso medalius. Brazilijos rinktinė už prastą pasirodymą Anglijoje atsigriebė 1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje, kai 29-erių Pele vėl priminė apie save. Keturis įvarčius turnyre įmušęs futbolininkas kartu su komandos draugais savo šaliai iškovojo trečiąjį planetos pirmenybių trofėjų.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
1974 m. vėl auksu pasidabino Vakarų Vokietijos futbolininkai. Nors jie savo grupėje liko tik antri, pirmąją vietą užleidę Rytų Vokietijai, patekę į kitą etapą nuo savo kelio nušlavė vieną varžovą po kito. 1978 m. šlovė pasibeldė ir į Argentinos duris. Šioje šalyje vykusios planetos pirmenybės padėjo tvirtą pamatą jos futbolo istorijoje. Nors tąkart 17-metis futbolininkas Diego Maradona turnyre nežaidė, jam buvo suteikta galimybė po ketverių metų Ispanijoje, kur vyko 1982 m. pasaulio čempionatas. Jame titulą gynusi Argentina nepasiekė net pusfinalio, bet jaunasis D.Maradona spėjo pelnyti pirmuosius savo du įvarčius. Pastarajame čempionate triumfavo italai, kurie finale rezultatu 3-1 nugalėjo Vakarų Vokietiją. Tai buvo trečiasis italų titulas istorijoje.
Minėtasis D.Maradona visu gražumu atsiskleidė 1986 m. Meksikoje. Naujoji Argentinos karta pakankamai subrendo tam, jog galėtų pakovoti dėl trofėjų ir tai ji padarė finale 3-2 įveikdama Vakarų Vokietiją. Naujuoju Pele vadintas argentinietis iš viso pelnė penkis įvarčius ir taip iškovojo „auksinį“ turnyro kamuolį. Trečias kartas - nemeluoja. Dvejus metus iš eilės pasaulio čempionato finale žaidę Vakarų Vokietijos futbolininkai galų gale triumfavo Italijoje. Legendinio F.Beckenbauerio treniruojama komanda kovoje dėl aukso rezultatu 1-0 nugalėjo ne ką kitą, o D.Maradonos vedamą Argentiną.
Pasaulio čempionatai po SSRS subyrėjimo (1994-2010)
1991 m. pabaigoje subyrėjus SSRS, maždaug po pustrečių metų pirmą kartą planetos pirmenybes surengė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose taip pat pirmą kartą žaidė Rusija. Nors pastaroji savo pasirodymą baigė dar grupių etape, jos atstovas Olegas Salenko kartu su bulgaru Hristo Stoichkovu, įmušę po šešis įvarčius, tapo rezultatyviausiais žaidėjais. 1994 m. JAV visiems savo pranašumą įrodė Brazilija. Ji tapo pirmąja šalimi istorijoje, laimėjusia planetos pirmenybes keturiskart. Pietų Amerikos ekipa finale pranoko Italiją.
1998 m. pasaulis sulaukė pirmųjų naujutėlių čempionų, kuriais tapo Prancūzijos futbolininkai. Zinedine‘o Zidane‘o karta savo šalyje vykusio turnyro finale 3-0 sutriuškino penktojo trofėjaus siekusią Braziliją. Tačiau po ketverių metų brazilai vis dėlto įrodė, kad jie yra pajėgūs pasaulio čempionate triumfuoti penktą kartą ir tai buvo padaryta Pietų Korėjoje bei Japonijoje vykusiame turnyre. Finale brazilams rimčiau nepasipriešino vokiečiai.
Azijoje nuskriausti vokiečiai turėjo puikią galimybę reabilituotis 2006 m., nes FIFA organizacija turnyrą surengė būtent jų šalyje. Deja, bet arti tikslo buvę tuometinio trenerio Jurgeno Klinsmanno auklėtiniai krito pusfinalyje ir turėjo tenkintis bronza. Turnyro finale po pratęsimo ir 11 metrų baudinių triumfavo Italija. Jai tai buvo ketvirtasis titulas istorijoje, todėl pagal šį skaičių aplenkė Vokietiją. Įdomu tai, kad šio pasaulio čempionato ketvirtfinalyje žaidė net šešios Europos ir vos dvi - Pietų Amerikos rinktinės.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Iki 2010 m. pasaulio čempionato Pietų Afrikoje, ispanai FIFA žemėlapyje skambiomis pergalėmis pasigirti negalėjo. Jie galėjo didžiuotis tik 1950 m. pasiekimu, kai Brazilijoje vykusiame turnyre iškovojo ketvirtąją vietą. Tačiau jau nuo 2008 m. Ispanijos rinktinė pradėjo brautis ne tik į Europos, bet ir į pasaulio elitą. Minėtaisiais metais Senojo žemyno čempionais tapę Vicente Del Bosque auklėtiniai vėliau nusitaikė į planetos pirmenybių titulą Afrikoje, kurį, kaip žinome, ir iškovojo. Finale po pratęsimo minimaliu rezultatu 1-0 olandus įveikę ispanai pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais ir taip pratęsė savo auksinę erą, kuri tęsiasi iki šių dienų.
Brazilija ir artėjantis čempionatas Katare
Šiais metais antrą kartą istorijoje pasaulio čempionatas bus surengtas Brazilijoje, kurioje, kaip neįprastai, išankstinio favorito nėra. Sėkmingiausia pasaulio čempionatų komanda iki šiol yra Brazilija, iškovojusi net penkis titulus, tiesa, paskutinį kartą brazilai taurę į viršų kėlė tik 2002 metais. Už brazilus vienu trofėjumi mažiau yra iškovojusios Vokietija bei Italija.
2022 metais Katare vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas jau bus 22-asis. Pasaulio futbolo čempionatas 2022 m. Katare vyks nuo lapkričio 21-osios dienos iki gruodžio 18-osios dienos. Pirmą kartą per čempionatų istoriją komandos žais ne vasarą, o rudenį - žiemą. Priežastis - vasaros metu Katare tvyrantys karščiai. Toks tvarkaraštis ypatingai stipriai sujauks Europos futbolo gyvenimą, nes tiek tarptautiniai turnyrai, tokie kaip Čempionų lyga, tiek nacionaliniai čempionatai turės savo veiklą planuotis kitaip nei visada. Žiemą oro temperatūra Katare turėtų būti apie 25 laipsnius šilumos, kas primins pavasarį Europoje. Kita šio čempionato įdomybė - prabanga. Dujos ir nafta yra įrankiai, kurie pavertė Katarą viena turtingiausių valstybe pasaulyje. Kataro šalies valdžia planuoja išleisti 200 mlrd. Nagrinėjant istorinius aspektus pastebima, jog realiai įvyko devyniolika pasaulio futbolo čempionatų, bet kažkodėl Katare vykstantis čempionatas bus 22-asis.
tags: #pasaulio #futbolo #cempionatu #rezultatai #visu #metu