Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Jose dalyvauja nacionalinių olimpinių komitetų (NOK) atrinkti ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) patvirtinti sportininkai, o varžybas vykdo atitinkamų sporto šakų tarptautinės federacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų pasirodymus olimpinėse žaidynėse, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai jie atstovavo. Siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. Taip pat pateikiama informacija apie Lietuvos sportininkų dalyvavimą gimnastikos varžybose olimpinėse žaidynėse.
Olimpinės Žaidynės: Istorija ir Esminiai Faktai
Olimpinės žaidynės apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Jos rengiamos kas 4 metus, vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Žaidynės negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Olimpinių žaidynių ištakos yra antikos graikų sporto Olimpijos žaidynės. Antikos žaidynės buvo prisimintos dar Renesanso epochoje, bet tik 19 a. pabaigoje naujomis sąlygomis jas inicijavo, atgaivino ir organizavo P. de Coubertinas (Prancūzija). Pirmosios vasaros olimpinės žaidynės surengtos 1896 Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai, atstovaujantys 14 šalių NOK, varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Nuo 1900 dalyvauja ir moterys. Pirmosios žiemos olimpinės žaidynės įvyko 1924 Šamoni (Prancūzija), kuriose dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse).
Olimpinių žaidynių tradicinės ceremonijos: olimpinės ugnies įžiebimas Olimpijoje, olimpinio deglo estafetė, nacionalinių vėliavų iškėlimas olimpiniame kaimelyje, žaidynių atidarymas olimpiniame stadione, varžybų nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas, žaidynių uždarymas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorijos šlovė
Olimpinių žaidynių simbolis - 5 sunerti vienodo dydžio vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai. Žiedų spalvos iš kairės į dešinę: mėlyna, geltona, juoda, žalia ir raudona. Simbolis vaizduoja olimpinio sąjūdžio veiklą ir reiškia 5 žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse. Olimpinių žaidynių vėliava balto fono be apvadų, jos centre - penkiaspalvis olimpinis simbolis. Pakeliama per žaidynių atidarymo, nuleidžiama per uždarymo ceremoniją. Olimpinių žaidynių devizas - Citius. Altius. Fortius (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) - reiškia olimpinius siekius.
Olimpiniai medaliai yra TOK nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje - sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Yra aukso (už pirmąją vietą), sidabro (už antrąją) ir bronzos (už trečiąją) olimpiniai medaliai. Medaliai už pirmąją ir antrąją vietą turi būti sidabriniai ne žemesnės kaip 925-1000 prabos, medalis už pirmąją vietą paauksuotas (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso).
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Pradžia
Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos Sportininkai TSRS Sudėtyje
1952 m. pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas).
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Istoriniai Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Olimpinėse Žaidynėse
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės
Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
1936 m. Berlyno olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.
1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.
1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės
Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės
Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės
Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius, o iki ketvirtojo trūko labai nedaug.
1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas. Per žingsnį nuo garbės pakylos liko Romos olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė - Tokijuje ji užėmė ketvirtą vietą.
Gimnastika Olimpinėse Žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse gimnastika yra viena iš populiariausių sporto šakų, pritraukianti daug žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio. Gimnastikos varžybos apima įvairias rungtis, tokias kaip sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir šuoliai ant batuto.
Lietuvos Gimnastai Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos gimnastai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kol kas nėra iškovoję olimpinių medalių. Nepaisant to, Lietuvos gimnastai nuolat tobulėja ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose.
Kandidatai į Olimpines Žaidynes
Olimpinė čempionė, du vicečempionai ir trys bronzos medalininkai. Tiek atletų, kopusių ant svarbiausių pasaulyje sporto varžybų garbės pakylos, yra tarp sportininkų, patekusių į LTOK Vykdomojo komiteto patvirtintą 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių kandidatų sąrašą. Iš viso sąraše - 144 pavardės. 43 iš jų jau yra ragavę olimpiečio duonos.
Vienintelė olimpinė čempionė naujausiame kandidatų sąraše - 2012 m. Londone šiuolaikinės penkiakovės varžybose triumfavusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Tokijo žaidynės jai buvo jau ketvirtosios karjeroje. Patyrusi sportininkė varžėsi 2008 m. Pekino (15 vieta) ir 2016 m. Rio de Žaneiro (31) olimpinėse žaidynėse.
Rio de Žaneire drauge irkluodami porinę dvivietę olimpinį sidabrą iškovoję Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris jau turėjo kelialapius ir į Tokiją. Tik neaišku, ar jie vėl sės į vieną valtį, ar S.Ritteris su kitu porininku lenktyniaus dviviete, o M.Griškonis grįš į dvejose žaidynėse jau irkluotą vienvietę, su kuria jis 2008 m. Pekine ir 2012 m. Londone finišavo aštuntas. S.Ritteris olimpiečio kelią pradėjo Londone, kur kartu su Rolandu Maščinsku porinių dviviečių varžybose finišavo šešti.
Dar viena irkluotoja, savo kolekcijoje turinti olimpinį medalį - 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių prizininkė Milda Valčiukaitė. Brazilijoje bronzą ji iškovojo kartu su Donata Vištartaite, dabar jau baigusia karjerą, o kitąmet Tokijuje startavo su Ieva Adomavičiūte.
Įšokti į olimpinį Tokijo laivą dar bandė Rio de Žaneiro bronzos laimėtojai irkluojant dvivietę baidarę 200 m distancijoje Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Tiesa, kitoje distancijoje, nes šios rungties nebeliko olimpinių žaidynių programoje.
Tarp kandidatų į Tokiją daugiausia kartų - net keturis - olimpinėse žaidynėse dalyvavo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė. Arčiausiai garbės pakylos ji buvo priartėjusi pirmosiose savo žaidynėse, kai 2004 m. Atėnuose iškovojo ketvirtąją vietą 500 m lenktynėse laikui. Į prizinį aštuonetą panevėžietė pateko visose žaidynėse, kuriose dalyvavo - 2008 m. Pekine (8 vieta sprinte), 2012 m. Londone (5 vieta sprinte, 7 vieta keirine) ir 2016 m. Rio de Žaneire (7 vieta sprinte).
Trejose žaidynėse jėgas bandė L.Asdauskaitė-Zadneprovskienė, M.Griškonis, stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė, debiutavusi dar 1996 m. Atlantoje, vėliau rungtyniavusi 2000 m. Sidnėjuje ir 2008 m. Pekine. Aukščiausiai ji pakilo Sidnėjuje, kur kartu su Jolanta Prūsiene suklupo aštuntfinalyje. Taip pat - trys lengvaatlečiai, startavę Pekine, Londone ir Rio de Žaneire. Tai ėjikai Marius Žiūkas ir Tadas Šuškevičius bei disko metikė Zinaida Sendriūtė. Geriausiai Mariui sekėsi Brazilijoje (26 vieta 20 km distancijoje), Tadui - Kinijoje (32 vieta 50 km distancijoje), o Zinaidai - Anglijoje (8 vieta). 2008, 2012 ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse rungėsi ir plaukikas Giedrius Titenis. Jo geriausias pasiekimas - aštuntoji vieta 100 m krūtine rungtyje Londone.
Po du kartus olimpiečio duoną jau kirto S.Ritteris, burlentininkas Juozas Bernotas (2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Ženeire), imtynininkas Edgaras Venckaitis (2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Ženeire), lengvaatlečiai Eglė Balčiūnaitė (2008 m. Pekine ir 2016 m. Rio de Ženeire), Airinė Palšytė, Brigita Virbalytė-Dimšienė, Diana Lobačevskė (visos - 2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire), penkiakovininkas Justinas Kinderis (2012 m. Londone ir 2016 m. Rio de Žaneire).
Po kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo baidarių ir kanojų irkluotojai A.Lankas, E.Ramanauskas, Andrejus Olijnikas, Ričardas Nekriošius, Henrikas Žustautas, boksininkas Eimantas Stanionis, dviratininkai Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė ir Gediminas Bagdonas, dziudo imtynininkė Santa Pakenytė, gimnastas Robertas Tvorogalas, irkluotojai M.Valčiukaitė, R.Maščinskas, Aurimas Adomavičius, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis, Martynas Džiaugys, lengvaatlečiai Andrius Gudžius, Arturas Mastianica, Remigijus Kančys, Živilė Vaiciukevičiūtė, plaukikai Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Simonas Bilis, šaulys Ronaldas Račinskas, penkiakovininė Gintarė Venčkauskaitė, tenisininkas Ričardas Berankis.
Dar trys buvę olimpiečiai įtraukti į 2020 metų olimpinės pamainos sportininkų sąrašą, kuriame - 165 atletų pavardės. Tai - 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynių dalyviai lengvaatlečiai Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė, Valdas Dopolskas ir penkiakovininkė Ieva Serapinaitė.
Šiuolaikinė Penkiakovė: Lietuvos Sportininkų Dominavimas
Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) paskelbė sportininkų, kurie kviečiami dalyvauti Pasaulio taurės finale Vilniuje, sąrašą. Lietuvai Pasaulio taurės finale atstovaus 4 sportininkai. Moterų varžybose kovos Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Ieva Serapinaitė ir Lina Batulevičiūtė, o vyrų - Justinas Kinderis. Visos 3 moterys kelialapius į finalą iškovojo rinkdamos įskaitinius taškus per atrankos etapus, kurie vyko Los Andžele (JAV), Kaire (Egiptas), Kečkemete (Vengrija) ir Džonkuve (Lenkija). Korėjoje studijuojantis J. Pasaulio taurės finale sulauksime viso būrio tituluotų svečių iš užsienio. Prie Londono olimpinės čempionės L. Tuo metu vyrų varžybose dalyvaus abu Rio de Žaneire ant aukščiausių prizininkų pakylos laiptelių stovėję sportininkai - čempionas rusas Aleksandras Lesunas ir antrąją vietą užėmęs ukrainietis Pavlo Tymoščenka.
Per visą istoriją Lietuvos sportininkai Pasaulio taurę laimėjo net 10 kartų (Edvinas Krungolcas - 2001, 2004, 2005, 2007 m., Andrejus Zadneprovskis - 2002 m., Donata Rimšaitė - 2008 ir 2009 m., L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė - 2012 ir 2015 m., o J. Kinderis kartu su L. Asadauskaite-Zadneprovskiene mišrių estafečių varžybose - 2014 m.).
Netradicinės Sporto Šakos: Golbolas
Iš vienos stačiakampio formos aikštelės pusės sportininkas sviedžia didelį, 1,25 kilogramo sveriantį, kamuolį, kuris oponentų aikštės pusę pasiekia skriedamas 65 kilometrų per valandą greičiu. Varžovai turi mažiau nei sekundę mestis kamuolio pusėn ir jį blokuoti, kitaip priešininkai laimės tašką. Tai vadinama golbolu - populiarėjančia sporto šaka akliesiems ir silpnaregiams. 24 minučių trukmės rungtynėse dvi komandos po tris žaidėjus, dėvinčius visiškai šviesos nepraleidžiančius akinius, stengiasi įmesti kamuolį į priešininkų vartus.