Pasaulio Jaunimo Krepšinio Istorija Lietuvoje

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir svarbi kultūros dalis. Šio žaidimo istorija Lietuvoje prasidėjo XX a. pradžioje ir per ilgus metus išaugo į reikšmingą sporto fenomeną. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio jaunimo krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų iniciatorių iki dabartinių jaunimo rinktinių pasiekimų.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius

Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti rašyti nuo 1925 m., tačiau pats krepšinis pasaulyje atsirado dar anksčiau. Krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius: Lakūnas ir Sporto Pradininkas

Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje, yra žinomas ne tik kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs lėktuvu „Lithuanica“ per Atlantą, bet ir kaip vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Nors jo žygdarbis skrydžio metu baigėsi tragiškai, jo atminimas įamžintas gatvių pavadinimuose, paminkluose ir net ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.

Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius įstojo į Lietuvos kariuomenę ir 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1923 m. tapo karo lakūnu ir dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės pasirodymas Pasaulio čempionate - tiesiogiai!

Sportinė Veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

S. Darius ne tik populiarino krepšinį, bet ir inicijavo beisbolo čempionatą 1922 m. ir įkūrė Lietuvos beisbolo lygą 1926 m. Futbolo rinktinėje jis žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija 1923 m.

Darius dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje 1922 m. balandžio 23 d., žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s). Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Istorija

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine.

Pirmieji Pasiekimai

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 m. gegužės 3 d. ir nugalėjo Italijos komandą 22:20. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais: žaidėjai P. Talzūnas, F. Kriaučiūnas, J. Žukas (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), P. Mažeika, L. Petrauskas, A. Andrulis, S. Šačkus, E. Nikolskis, L. Kepalas, Č. Daukša, Z. Puzinauskas, L. Baltrūnas; treneris F. Kriaučiūnas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai

III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktinėje žaidė: P. Lubinas, M. Ruzgys, V. Budriūnas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Z. Puzinauskas, A. Andrulis, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, L. Baltrūnas, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Šliūpas; treneris F. Kriaučiūnas. 1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo.

Dalyvavimas Turnyruose

Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose:

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus:

1. 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
2. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
3. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
4. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
5. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
6. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
7. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
8. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
9. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
10. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
11. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
12. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
13. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
14. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
15. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
16. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
17. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
18. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
19. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
20. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
21. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
22. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
23. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
24. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
25. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
26. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
27. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
28. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
29. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Nepriklausomos Lietuvos Pasiekimai

Toliau, nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

1. 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
2. 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
3. 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
4. 1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
5. 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
6. 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
7. 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
8. 2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
9. 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
10. 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
11. 2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
12. 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
13. 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
14. 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
15. 2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
16. 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
17. 2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
18. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
19. 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
20. 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
21. 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
22. 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)

Jaunimo Krepšinio Čempionatai

Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.

Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose

Europos Jaunučių Krepšinio Čempionatai

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72). Medalius laimėjo R. Kontvainytė, I. Mikelėnaitė, G. Narvičiūtė, G. Paugaitė, L. Pikčiūtė, A. Rinkevičiūtė, M. Solopova, G. Šniokaitė, M. Šukytė, E. Tarasevičiūtė, D. Žitnikaitė, R. Žurauskytė; trenerės R. Kumpienė ir N. Kregždienė.

Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). Medaliais apdovanoti trenerio M. Linarto rengti žaidėjai: G. Biruta, O. Matulionis, S. Kulvietis, D. Nazarovas, A. Pečiukevičius, O. Varanauskas, M. Kadzevičius, G. Staniulis, P. Duchovskis, H. Venskus, Jonas Valačiūnas, A. Sakalauskas. XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno - L. Žemaitis, E. Ulanovas, T. Urbonas, V. Čižauskas, T. Tamošiūnas, Vilniaus - E. Aniulis, D. Redikas, Jonas Valančiūnas, Klaipėdos - D. Pūkis, R. Brencius, Plungės - R. Jakštas, Malagoje besitreniruojantis T. Sabonis; vyriausiasis treneris K. Maksvytis, treneris E. Vasiliauskas, A. Jasilionis.

#

tags: #pasaulio #jaunimo #krepsinis